Tėvų noras paskatinti vaiką mokytis groti instrumentu gali būti suvokiamas dvejopai. Kartais tai asocijuojasi su tėvų rūpesčiu ir siekiu vaiką užimti naudinga veikla - jeigu po kelių pianino pamokų vaikas rodo aistringą norą tęsti šį užsiėmimą, tai puiku. Tačiau yra paplitusi ir antra nuostata - kad tėvai siekia vaiką užprogramuoti veiklai, kuria užsiimti jiems patiems jau per vėlu. Prieš vesdami vaiką į pirmąsias pianino pamokas jau iš anksto suteikite jam progą išbandyti fortepijoną ar pianiną. Geriausia jau iš anksto namie turėti instrumentą, kurį vaikas karts nuo karto „pabarškintų“. Jeigu mintyse jau planuojate netrukus vaiką vesti į pianino pamokas, o atžala dar nieko apie tai nežino, būtinai su sūnumi ar dukra pasikalbėkite. Pabandykite iš anksto vaiką nuteikti pozityviam požiūriui į šį instrumentą.
Vyrauja nuomonė, kad vaikų muzikinį lavinimą reikia pradėti kuo anksčiau, tada dar yra vilties, kad išmoks ar pasieks kažką daugiau. Egzistuoja daugybė teorijų, mokslinių studijų, metodinių straipsnių, taikomųjų mokymo metodų, tokių, kaip „Suzuki“, „Orff“, „Codaly“, akcentuojančių muzikinio ugdymo efektyvumą pagal vaiko amžiaus raidos tarpsnius. Jei kalbėti populiariai: esame girdėję, jog genialusis kompozitorius Wolfgangas Amadeus Mozartas sukūrė pirmąją simfoniją būdamas tik aštuonerių, pianistės Martha Argerich orkestrinis debiutas įvyko jai būnant šešerių, na, o dainininkas Stevie Wonderis, būdamas dvylikos, išleido pirmąjį solinį albumą „Fingertips“. Tokie išskirtinai ankstyvi muzikantų pasiekimai visada daro įspūdį tėvams, galvojantiems apie tinkamą atžalų muzikinio lavinimo pradžios amžių. Esmė tokia, požiūrio, beje, ypač gajaus Azijos šalių mentalitete, pradėti muzikuoti kuo anksčiau, populiarumas, tampriai sietinas su neurolingvistiniais ir moksliškai įrodytais individų raidos tyrimais, analizuojančius būtent vaiko smegenų struktūrinius pokyčius bei vystymąsi ankstyvajame raidos etape. Žinoma, jog jau ir nuo trejų-ketverių metų vaikas gali mokintis muzikos dainų, įvairių žaidimų pavidalais, o smegenyse vykstantys sensoriniai procesai penktais-septintais augimo metais, leidžia organizuoti jau labiau struktūruotus muzikinius užsiėmimus. Populiariausias specialistų požiūris bei rekomendacijos, pradėti individualaus instrumento mokymąsi šeštais-devintais augimo metais. Mokinys tuomet jau pakankamai socialiai subrendęs ir pasiruošęs įsisavinti konkrečią metodinę informaciją. Šioje vietoje norėčiau pabrėžti, jog tai ir yra laikotarpis, kuomet turėtų būti priimamas šeimos sprendimas, ar muzikuoti bus pasirenkama profesionaliai, ar užsiėmimai bus pasirenkami daugiau užklasinei veiklai papildyti, vaikui lavinti galbūt be didesnių profesinių ambicijų.
Jeigu vaikui dar nėra šešerių metų, geriau palaukite ir neskubėkite jo vesti į muzikos mokyklą. Mažesnio nei šešerių metų amžiaus vaikai sunkiai sutelkia dėmesį ir dar negeba greitai perprasti natų.
Muzikos Pamokų Privalumai Vaikams
Grojimas pianinu - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir puiki priemonė lavinti įvairius įgūdžius. Įrodyta, jog grojant atsinaujina ir stiprėja neurologinės jungtys, taip pat gerėja atmintis, koncentracija, mažėja tikimybė susirgti demensija, Alzheimeriu ir kitomis ligomis. Taigi tai puiki priemonė prieš senėjimą. Muzikavimas Suzuki požiūriu - ne vien tik mokymas, tai yra bendravimas, savo socialinės aplinkos, savo draugų rato kūrimas. Nustatyta, jeigu mažiukai nuo 3-4 m. turės savo bendraminčių, paauglystės laikotarpis jiems greičiausiai bus lengvas. Muzikos užsiėmimai padeda suprasti, kad mes esame tik maža dalelė didelio pasaulio, esame tarsi ląstelė, kuri, kad išgyventų, turi būti darnoje su kitais ir su savimi.
Muzikos pamokos vaikui - tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės ir atsidavimo. Būkite kantrūs: Mokymosi procesas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti vaiką. Sukurkite palankią aplinką: Užtikrinkite, kad vaikas turėtų patogią vietą groti ir pakankamai laiko praktikai. Būkite įsitraukę: Dalyvaukite pamokose, domėkitės vaiko progresu ir skatinkite jį. Švęskite pasiekimus: Net ir maži pasiekimai verti atšventimo. Tai motyvuos vaiką toliau siekti tikslų.
Pianino pamokos lavina daugelį svarbių įgūdžių, kurie gali būti naudingi žmogaus gyvenime. Štai keletas priežasčių, kodėl groti pianinu gali būti ne tik smagu, bet ir labai naudinga: Koordinacija ir rankų jautrumas: grojimas pianinu reikalauja koordinacijos tarp rankų, pirštų ir akies jutimų. Ši veikla treniruoja smegenų gebėjimus valdyti judesius ir reaguoti į jutimus. Tai puikus būdas pagerinti motoriką ir smegenų veiklą. Muzika turi ryšį su matematika, lavina raštingumą, dėmesingumą. Grojimas pianinu moko skaičių santykio, metro, ritmo, proporcijų sąvokų, kurios gali pagerinti matematinius įgūdžius. Grodami pianinu, vaikai mokosi atpažinti ir išlaikyti ritmą, kas gali turėti teigiamą poveikį jų gebėjimui suvokti ir naudoti ritmą kalboje ir rašyme. Be to, muzikos grojimas lavina klausą, kas taip pat naudinga kalbos ir teksto suvokimui. Mokantis naujų muzikos kūrinių, vaikai dažnai susiduria su atminties iššūkiais, nes reikia prisiminti melodiją, akordus ir tempo pokyčius. Tai gali pagerinti atminties įgūdžius ir koncentraciją. Disciplina ir atkaklumas: mokantis groti pianinu, vaikai susiduria su iššūkiais ir kartais su kai kuriais sunkumais. Tai moko disciplinos ir atkaklumo. Mokymasis reikalauja laiko, pastangų ir nuolatinio praktikavimo.
Suzuki Metodas
Suzuki metodas remiasi unikaliu principu - kiekvienas vaikas gali išmokti. Kiekvienas vaikas gali išmokti būdamas puikioje, mylinčioje ir lavinančioje aplinkoje. Šiniči Suzuki šį procesą pavadino motinos kalbos metodu, o visą pedagoginę sistemą - lavinamais talentais. Ši metodika yra unikali tuo, kad mes galime pradėti groti bet kuriais instrumentais nuo 3-4 metų. Svarbiausia - kad visose pamokose su vaiku dalyvauja mama, tai vadinama mamos kalbos metodu. Pirmiausia mes dirbame su tėvais - nesvarbu - su mama ar su tėčiu (tėčiai tai daro rečiau), t. y. su tuo žmogumi, kuris bus atsakingas už grojimą namuose, tai gali būti iš tiesų bet kas - nors močiutė ar senelis - tas, kuris galės būti namų mokytojas, tas, kuris užtikrins, kad namuose bus muzikuojama kiekvieną dieną.
Tam, kad vaikas pradėtų groti, mes turime paruošti jo kūnelį kaip instrumentą - turi būti pakankamai išlavinta smulkioji motorika, dėmesio koncentracija, laikysena. Pavyzdžiui, mažylis turi atsistoti ir ramiai pastovėti tris minutes, tokiam mažam žmogučiui tai gan sunki užduotis. Arba ramiai stovėdamas atlikti tam tikrus ritminius pratimus. Jei kalbėtume apie smuiką, tai būtų tiesiog palaikyti stryką.
Tokių žaidimų Suzuki metodikoje yra labai daug, jie apgalvoti ir praktiški, turintys savo tikslą ir taisykles. Vaikui tikrai neaiškiname, ko mes siekiame, žaidžiame, ir tiek. Mokosi abu - ir mama, ir vaikas, jie groja kartu, mokosi kartu žingsnis po žingsnio. Mokytojas parodo, mama pakartoja, paskui - ir vaikas. Mama lygiai taip pat kaip vaikas gali pradėti nuo nulio.
Mamos pagalba vaikui pagal Suzuki metodą yra būtina, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį muzikavimą, kuris prasideda nuo 3-4 m. Jeigu viskas paliekama tik savieigai, o vaikas muzika užsiima tik per pamokas, tokia veikla - tuščias reikalas. Tokius pačius žaidimus tėvai turi nuosekliai pakartoti kiekvieną dieną ir namuose. Paprastai tėvai mokosi greičiau ir jie tada moko savo vaiką.
Kaip Išsirinkti Muzikos Mokyklą Ar Mokytoją?
Renkantis muzikos mokyklą ar mokytoją, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus: Patirtis ir kvalifikacija: Įsitikinkite, kad mokytojas turi reikiamą išsilavinimą ir patirtį dirbant su vaikais. Metodai: Pasidomėkite, kokius mokymo metodus naudoja mokytojas. Ar jie atitinka jūsų vaiko poreikius ir mokymosi stilių? Atsiliepimai: Pasidomėkite kitų tėvų ir mokinių atsiliepimais apie mokyklą ar mokytoją. Atmosfera: Svarbu, kad pamokos vyktų teigiamoje ir įkvepiančioje aplinkoje.
Kitas būdas - jeigu suaugęs šeimos narys nuoširdžiai žavisi kuriuo nors instrumentu. Šis žavėjimasis tikrai persiduos vaikui.
Savo mokinių tėveliams visada rekomenduoju rinktis instrumentą, padedant specialistui (instrumentų derintojui ar bent jau profesionaliam muzikantui). Akustiniai muzikos instrumentai, jei gerai juos prižiūrėsime, liks ir mūsų proanūkiams.
Pirmas žingsnis: išmok taisyklingai sėdėti prie pianino ir paruošti rankas grojimui. Sėdėti reikia išsitiesus, pečiai turi būti nuleisti. Pakelk rankas virš klavišų taip lyg norėtum pamerkti pirštus į vandenį - pirštai turi kyboti nuo riešo žemyn. Antras žingsnis: mokantis natų žymėjimą reikia tuo pat metu susipažinti su klavišais - kiekvienas klavišas atitinka skirtingą natą. Netrukus jau mintinai žinosi, kurias natas atitinka klavišai ir daug lengviau orientuosiesi. Trečias žingsnis: Jei pajusi, jog nori išmokti groti turtingesnes melodijas, gali pradėti mokytis jungti natas į akordus. Ketvirtas žingsnis: kai norėsi šiek tiek pailsėti nuo teorinių žinių apie muziką gali pratintis groti kairiąja ranka. Išlavinti kairę ranką greitai judėti klavišais nėra sunku, bet kai ateis laikas groti abiem rankom vienu metu - štai tada teks paplušėti ir turėti kantrybės. Sunkiausia yra groti skirtingas melodijas vienu metu. Bet tai jau pažengusio muzikanto dalia. Penktas žingsnis: kai įsisavinsi pamatinius grojimo pianinu principus ir grosi sklandžiai technine prasme, galėsi pradėti galvoti apie emocinį įnašą į grojamą muziką. Groti be jausmo - tai lyg vaikui įkyriai tarškinti klavišais. Muzikai emocijų suteikia tokie niuansai kaip patylinimai, pagarsinimai, aidas.
Vaikiškas Pianinas: Daugiau Nei Žaislas
Vaikiškas muzikinis pianinas - tai ne tik žaislas, bet ir puiki priemonė ankstyvam vaiko kūrybiškumo, muzikinio intelekto ir motorikos įgūdžių ugdymui. Nors iš pirmo žvilgsnio vaikiškas pianinas gali atrodyti kaip paprastas žaislas, iš tiesų jis atlieka daug svarbesnį vaidmenį vaiko vystymosi procese. Tai yra įrankis, kuris skatina:
- Muzikinį suvokimą: Pianinas padeda vaikui pažinti garsus, ritmą, melodijas ir harmoniją.
- Kūrybiškumą: Vaikas gali pats kurti melodijas, improvizuoti ir išreikšti save per muziką.
- Motorikos įgūdžius: Grojimas pianinu lavina smulkiąją motoriką, koordinaciją tarp rankų ir akių.
- Kognityvinius įgūdžius: Muzika stimuliuoja smegenų veiklą, gerina atmintį, koncentraciją ir problemų sprendimo gebėjimus.
- Emocinį intelektą: Muzika padeda vaikui išreikšti ir valdyti emocijas.
- Pasitikėjimą savimi: Sukūrus ir atlikus savo melodiją, vaikas jaučiasi pasitikintis savimi ir savo gebėjimais.
Vaikiškas pianinas yra puiki dovana bet kokia proga. Tai ne tik smagus žaislas, bet ir vertinga priemonė, padedanti vaikui lavinti kūrybiškumą, muzikinį intelektą ir motorikos įgūdžius.
Muzika - tai universali kalba, suprantama visame pasaulyje, bet kurioje tautoje. Instrumentas - tai tik mūsų kūno pratęsimas, priemonė, darbo įrankis, kuris pats savaime neįgudusiose rankose yra bevertis. Profesionalus plaukikas naudojasi plaukmenimis, tačiau pirmiausia jis puikiai plaukioja ir be jų, vien savo kūnu. Dailininkas naudojasi dažais, tačiau tik nuo jo vaizduotės priklauso, koks bus sukurtas meno kūrinys. Muzikantas groja instrumentu, tačiau garsą iš jo išgauna savimi. Vadinasi, kad vaikas taptų muzikantu, jo viduje turi skambėti muzika.
Instrumentą dažniausiai renkasi ne vaikai, o jiems parenka tėvai. Tėvų argumentai įvairūs: vieniems atrodo, kad lengviau groti garsus, kai juos matai (klavišais), kiti mano, kad neištvers čirpinimo smuiku, o mažasis trimitininkas ar būgnininkas apskritai sukels revoliuciją daugiabutyje. Tačiau kiekvienas instrumentas turi savo privalumų ir trūkumų. Dėl pianino gremėzdiškumo galima būtų ginčytis - juk dabar yra ir elektroninių fortepijono versijų.
Prieš spręsdami, koks instrumentas vaikui tinkamiausias, išklausykite ir vaiko nuomonę. Suteikite jam kuo daugiau informacijos. Vaikai konservatyvūs. Jie nori to, kas jiems pažįstama, ir vengia nepažįstamų dalykų. Vaikščiokite su vaikais į koncertus. Leiskite stebėti grojančius žmones. Pastebėjau, kad vaikai nekreipia dėmesio į „sintetinį“ elektroninių instrumentų garsą - ir taip šiais garsais perkrauta mūsų aplinka. Jie ypač suklūsta, išgirdę gyvą akustinio instrumento garsą, nesvarbu - smuiko ar tūbos. Gyvas orkestras gatvėje ar filharmonijoje palieka stiprų įspūdį. Tai jiems įdomu, nors ne viskas priimtina.
Pirmosios instrumento pamokos nuo 2-3 metų. Jeigu vaikas lavintas, nuo 2-3 metų galima pradėti lankyti fortepijono, gitaros, smuiko, violončelės, fleitos pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais, bei nusipirkti adaptuotus instrumentus (išskyrus neadaptuotiną pianiną), ir pirmyn. Tik negalvokite, kad mokytojas iš karto duos vaikui instrumentą.
Išmokti groti pianinu niekada nėra per vėlu. Galima sakyti, jog sunkiausia dalis - išmokti visą natų sistemą ir jų skaitymą grojant melodiją. Mokymąsi groti instrumentu galima palyginti su naujos kalbos mokymusi - pavyzdžiui, norint išmokti vokiškai pirmiausiai reikia susipažinti su gramatikos pagrindais, specifiniu kalbos alfabetu, žodžių tarimu ir tik tada mokymasis eisis vis sklandžiau.
Muzikinis išsilavinimas dar niekam nepakenkė, net jei žmogus vėliau tapo verslininku ar vairuotoju.
Kaip rodo įvairūs tyrimai, suaugusiems išmokti groti kokiu nors instrumentu yra lengviau nei vaikams. Taip yra todėl, kad suaugusieji turi įgūdžių, kurių neturi vaikai: jau turite supratimą apie muziką, nes per gyvenimą jos klausėtės įvairios; esate labiau disciplinuotas ir gebate geriau susitelkti į tai, ką darote; Jums kur kas lengviau suprasti komplikuotas ir abstrakčias sąvokas; instrumentu norite išmokti groti pats, o ne kas kitas; grojimas instrumentu sumažina stresą. To suaugusiems reikia daugiau, nei reikėjo vaikystėje.
Svarbiausia - suteikite vaikui galimybę pradėti muzikuoti, taip išbandant save, nes pasak Liudviko van Bethoveno - „muzika gali pakeisti pasaulį“.
Ikimokyklinis mokymasis | PIRMA fortepijono pamoka pradedantiesiems | Pirštų skaičiai | Mokymasis namuose
