Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre taikomi patys moderniausi, pasaulyje gerai žinomi vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodai.
Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau; moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė; žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Vaisingumo centre atliekamos konsultacijos ir tyrimai
Konsultacijos dėl nevaisingumo
Jos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Kiaušintakių pratekamumo tyrimai
Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma)
Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.
Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų
Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.
Vaisingumo centre atliekamos procedūros
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI)
Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.

Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI)
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.
TESA procedūra - testikulinė spermatozoidų aspiracija. Ši procedūra yra dažniausiai skiriama pacientui diagnozavus neobstrukcinę azoospermiją (visišką spermatozoidų nebuvimą arba itin mažą kiekį spermoje). Tam yra naudojama specializuota plona adata, leidžianti paimti spermos mėginį tiesiogiai iš skirtingų sėklidžių vietų. Bendrai nejautrai pradėjus veikti, adata yra įduriama į sėklidę ir spermos mėginys yra ištraukiamas. Jeigu pacientas kenčia nuo paprasto spermos bloko, spermos mėginio tikimybė yra beveik garantuota. Išgavus mėginį, jis yra siunčiamas į laboratoriją tyrimams ir diagnozei. Dažniausiai rezultatai, ar spermos mėginyje buvo rasta spermatozoidų, ateina tą pačią dieną. Po vienos TESA procedūros paimto mėginio dažniausiai užtenka keletui IVF ir ICSI procedūrų. Išgauta ir tinkama apvaisinimui, tačiau nepanaudota sperma gali būti užšaldoma ateičiai mūsų Vaisingumo Centre.
Per TESA procedūrą apvaisinimui paimama sperma iš sėklidžių audinio arba sėklinių latakų. Šiuo metodu atrenkami ir išskiriami geriausi spermatozoidai pagal savo morfologiją ir DNR fragmentacijos charakteristikas. Šiame procese naudojama specializuotoji mikromembrana, selektyviai filtruojanti tik subrendusius spermatozoidus, turinčius tinkamą morfologinę struktūrą. Taikant šį medžiagos paruošimo būdą, spermatozoidai papildomai neapdorojami. Tai padeda sumažinti oksidacinio streso lygį spermoje apvaisinimo metu.
TESA gali būti atliekama diagnostikos tikslais, kai atlikus spermos tyrimą, nerandama spermatozoidų. TESA - procedūra, kurios metu spermatozoidai paimami IUI, IVF, ICSI pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Procedūra atliekama su vietine nejautra operacinėje patalpoje ar gydytojo kabinete. Į sėklidę yra duriama adata ir išsiurbiami spermatozoidai. Kartais TESA nesuteikia pakankamai spermatozoidų ir reikia atlikti atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE). Šiuo būdu surinktiems spermatozoidams embriologo pagalba specialioje terpėje yra atstatomas judrumas.

Kitos vaisingumo procedūros ir technologijos
Embrionų šaldymas
„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.
Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.
Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.
Kiaušialąsčių šaldymas
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Viena populiariausių šiuolaikinių moterų vaisingumo išsaugojimo būdų, suteikiantis unikalią galimybę atidėti motinystę vėlesniam laikui, taip sukuriant apsidraudimo sistemą tiems, kurie įpratę kruopščiai planuoti savo gyvenimą ir laiką. Šis metodas taip pat rekomenduojamas sirgusiems vėžiu arba planuojantiems spindulinę ar chemoterapinę terapiją, taip pat tiems, kuriems ruošiamasi atlikti ginekologinę kiaušidžių operaciją.
Socialinis veiksnys, lytinio partnerio nebuvimas ir genetinis polinkis į ankstyvą kiaušidžių išsekimą taip pat yra oocitų vitrifikacijos indikacijos. „AVA Clinic“ taip pat siūlo galimybę atlikti kiaušialąsčių šaldymo procedūrą per pagalbinio apvaisinimo procedūrą, t. y. tais atvejais, kai partnerio spermatozoidų neaptinkama arba jų skaičius kiaušidžių punkcijos dieną yra nepakankamas. Ši procedūra rekomenduojama jaunesnėms nei 38 metų amžiaus moterims, tačiau kiekvieną atvejį individualiai nagrinėja gydytojas. Dėl šiuolaikinės šaldymo technologijos kiaušialąsčių pažeidimo veiksnys yra beveik pašalintas.
Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET)
Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklu metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
Blastocistų auginimas ir patalpinimas
Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.

Spermos paėmimas apvaisinimui (apvaisinimas)
Šios dvi terpės yra specialiai sukurtos embrionams auginti nuo apvaisinimo iki blastocistos stadijos, taip pat embrionams perkelti (transplantuoti). Terpėje esančios medžiagos padeda moters organizmui atpažinti embrioną kaip natūralų komponentą. Ši embrionų auginimo inkubatoriuje technologija leidžia juos ilgai, iki 120 valandų, auginti ne moters kūne. Šis metodas padeda atrinkti stipriausius ir gyvybingiausius embrionus ir taip padidinama sėkmingo prisitvirtinimo prie gimdos sienelės tikimybė. Perkeldami embrionus, naudojame specialiai sukurtą terpę, kad padidintume sėkmės tikimybę. Šioje terpėje yra hialurono rūgšties, angliavandenių ir aminorūgščių - embriono perkėlimo į gimdos ertmę jungiamųjų komponentų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad embrionui įsitvirtinus gimdos ertmėje moters organizme padidėja hialurono rūgšties, todėl embrionas lengviau prisitvirtina.
Pagulbinis inkubavimas ir ERA testas
Pagalbinis inkubavimas - tai metodas, kurio metu prieš pat perkeliant embriono išorinėje membranoje (zona pellucida) padaroma anga, kad embrionui būtų lengviau prisitvirtinti prie gimdos sienelės. Jei embriono išorinis apvalkalas yra storesnis nei įprastai, jis gali neplyšti, o tai gali trukdyti embrionui prisitvirtinti prie gimdos sienelių. ERA testas (endometriumo receptyvumo analizė) padeda nustatyti optimalų embrionų perkėlimo laiką kiekvienai pacientei, todėl galima suderinti perkėlimą su implantacijos laikotarpiu. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti poroms, kurioms kartojasi nesėkminga implantacija. Jis ypač rekomenduojamas pacientams, kuriems daug kartų buvo perkelti kokybiški embrionai be aiškių nesėkmingo nėštumo priežasčių.
Preimplantacinis genetinis tyrimas (PGT-A)
Preimplantacinis genetinis aneuploidijų tyrimas (PGT-A) anksčiau vadintas preimplantacine genetine atranka (PGS). Preimplantacinė genetinė atranka apima pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų skaičiaus ir tam tikrų struktūrinių chromosomų anomalijų diagnozavimą prieš perkeliant juos į gimdos ertmę. Šiuo metodu įvertinamas normalus embriono chromosomų skaičius, todėl jis skiriasi nuo preimplantacinės genetinės diagnostikos (PGD), kurios metu daugiausia dėmesio skiriama konkretiems embriono genetiniams defektams nustatyti.
Normalus chromosomų skaičius yra labai svarbus sveiko embriono, kuriame turėtų būti 46 chromosomos, vystymuisi. Taigi bet koks chromosomų skaičiaus pokytis gali rodyti įvairias patologijas ir lemti ankstyvus persileidimus, pavyzdžiui, susijusius su Dauno, Edvardso ar Patau sindromu. Viena iš pagrindinių nesėkmingo embriono perkėlimo per IVF gydymą priežasčių yra chromosomų anomalijos.
Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.
tags: #spermatozoidu #aspiracija #is #seklidziu #tesa #diagnostine

