Kūdikio raumenų vystymasis yra sudėtingas ir dinamiškas procesas, kurio metu atsiranda daugybė skirtumų, lyginant su suaugusio žmogaus kūnu. Viena iš tokių savybių yra kūdikio kaklo raumenų apvalesnė forma, kuri nėra susijusi su patologija, o yra natūrali vystymosi stadija.
Kūdikio raumenų vystymasis ir kaklo apvalumas
Naujagimio kaklo raumenys yra minkštesni ir mažiau išsivystę nei suaugusiojo. Tai lemia kelios priežastys:
- Mažas raumenų masės kiekis: Kūdikiai dar neturi tokios raumenų masės kaip suaugusieji. Kaklo raumenys, kaip ir kiti kūno raumenys, vystosi palaipsniui, augant vaikui.
- Didelis riebalinis audinys: Kūdikio kūne, įskaitant kaklo sritį, yra didesnis riebalinio audinio procentas, kuris suteikia apvalesnę išvaizdą. Šis riebalinis audinys tarnauja kaip energijos rezervas ir izoliacija.
- Skaidulų tipas: Kūdikio raumenyse vyrauja lėto susitraukimo skaidulos, kurios yra mažiau dinamiškos ir suteikia raumeniui minkštesnę, apvalesnę formą. Augant vaikui, didėja greito susitraukimo skaidulų kiekis, o raumenys tampa tvirtesni ir apibrėžtesni.
Šie veiksniai lemia, kad kūdikio kaklo raumenys atrodo apvalesni ir minkštesni, lyginant su suaugusiojo, kurio raumenys yra labiau išsivystę, tvirtesni ir apibrėžtesni.
Kūno asimetrija ir jos įtaka raumenų vystymuisi
Kūno simetrija yra labai svarbi, nes leidžia vaikui išmokti kojomis, rankomis ir galva kirsti kūno vidurio liniją abiem kryptimis. Tai leidžia pasiekti kitus judesių raidos ir koordinacijos etapus.
Kūdikiui gali išsivystyti padėties asimetrija- tai būklė, kai, nepaisant to, kad vaikui yra 3-4 mėnesiai, jis vis dar turi struktūrinių ar motorinių kūno simetrijos trūkumo požymių. Apie kūdikio padėties asimetriją kalbame tada, kai kūdikiui neišsivysto simetriška antigravitacinė veikla, akių susiliejimas, galvos padėtis ir gebėjimas sujungti rankas.
Asimetriška padėtis turi rimtų pasekmių ir sukelia raidos sutrikimų, kurie gali būti laikysenos defektų išsivystymo priežastis arba rimtų neurologinių sutrikimų požymis. Svarbu anksti ją atpažinti, nustatyti jos priežastis ir pradėti tinkamą gydymą. Kūdikių laikysenos asimetrijos nustatymas turi įtakos stabdant jos progresavimą ir užkerta kelią nenormaliam vaiko vystymuisi.
Kiekvienas žmogus turi tam tikrų simetrijos sutrikimų, pavyzdžiui, pirmenybę teikia daiktų paėmimui dešine arba kaire ranka, o tai yra fiziologinis reiškinys. Labai svarbu atskirti tokią kūno asimetriją nuo nenormalios raidos ar ligos simptomo.
Galvytės asimetrija ir tortikolis
Galvytės asimetrija gali būti sukelta tortikolio - spazminės kreivakaklystės, kuri atsiranda dėl galvos sukamojo raumens pažeidimo, aplinkinių kaulinių struktūrų pažeidimo (pvz., raktikaulio lūžio, pakauškaulio krumplio aukščio asimetrijos) ar biomechaninio sutrikimo. Dėl to kaklo raumenys būna labai įsitempę, todėl galva pakreipiama ir/arba pasisuka priešinga kryptimi nei yra susiformavusi kaklinės stuburo dalies raumenų įtampa.
Plagincefalija ir brachicefalija
Plokščios galvos sindromas apibūdina kūdikių sveikatos būklę, kuri gali būti įtakota įvairių priežasčių ir turėti skirtingą įtaką vaiko galvos formavimuisi. Plagicefalija yra labiausiai paplitusi kaukolės deformacijos forma. Pastaraisiais metais plagicefalija buvo labai dažnai diagnozuota. Daugelis tai sieja su miegojimo tik ant nugaros kompanija. Nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą), tačiau kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagicefalijos atvejų skaičius.
Kita plagicefalijos priežastis yra tortikolis (kaklo raumenų disbalansas), kuris diagnozuojamas 85% kūdikių su plagicefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę. Dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę.
Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, vizualiai sukurianti platesnės, apvalesnės ir trumpesnės galvos formos santykį. Šiai deformacijai būdingas platus, plokščias, vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Brachicefalijos deformacija dažniausiai pasireiškia pirmųjų trijų mėnesių kūdikio gyvenimo metu po gimimo, jos kilmė klinikinėje praktikoje traktuojama kaip pozicinė brachicefalija. Ji gali išsivystyti, jei jūsų kūdikis daug laiko praleidžia gulėdamas ant nugaros.
Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Svarbu keisti padėtis
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros.
Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešiotį kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų
Daugiavaisis nėštumas, gimdymo traumos, perdėtas pagalbinių priemonių naudojimas gali turėti įtakos kūdikio raidos sutrikdymui. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės ir stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis.
Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.
Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks.
Kineziterapijos pratimai kūdikiams (6–8 mėnesių)
Raumenų tonusas
Raumenų tonusas - raumens įsitempimas ramybėje, neatliekant judesio. Tačiau kūdikiams gali būti būdingas ir padidėjęs (hipertonusas), ir sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonusas). Padidėjusį raumenų tonusą galima įtarti, kai kūdikis būna įsitempęs, sunku sulenkti jo rankytes ir kojytes, išvalyti pažastis / kirkšnis, kyla sunkumų mažylį rengiant. Jeigu pastebėjote išvardytus simptomus, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, neurologu bei kineziterapeutu. Specialistas, įvertinęs kūdikio raumenų tonusą ir nustatęs, kad jis yra padidėjęs, skirs korekcinius pratimus bei pozicijas.
Terapijos metodai
Taikant tinkamą kineziterapiją iki 95 proc. Kūno asimetriją gali lemti daugybė priežasčių. Nustatydami, kuri iš jų sukėlė sutrikimą, galime pasirinkti tinkamą gydymo strategiją ir įvertinti jo vystymosi prognozę. Jei pastebėjote vaiko kūno asimetrijos simptomų, kurie išlieka ilgiau nei 3-4 mėnesius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nukreips jus pas neurologą, vaikų ortopedą ir kineziterapeutą. Kineziterapeutas kartu su vaiku išmokys jį taisyklingai laikyti kūną ir prireikus užsakys ortopedinių priemonių (pvz., specialią pagalvėlę).
Dažniausiai taikomi šie terapijos metodai: Vojtos metodas (moko vaiką taisyklingų judesių modelių, pastatant jį į tam tikras padėtis ir sužadinant atskirų kūno sričių raumenų judesius) ir NDT-Bobatos metodas (reguliuoja raumenų tonusą ir įtvirtina taisyklingus judesius). Taip pat svarbu namuose atlikti specialisto rekomenduotus pratimus. Masažas. Įprastai skiriami raumenis atpalaiduojantys masažai. Kūdikių kineziterapija. Atsižvelgdamas į labiausiai įsitempusias raumenų grupes specialistas skiria individualius pratimus. Baseinas. Vandens savybės bei šiluma puikiai atpalaiduoja mažylius. Iki 3-4 mėn. Jei tėvai namuose mankštins, masažuos kūdikį, judesiai turi būti lėti ir tolygūs, antraip net ir masažas / mankšta gali nepadėti spręsti problemos.
| Amžius | Kūno padėtis ir judesiai | Kaklo ir galvos kontrolė |
|---|---|---|
| 0-1 mėn. | Asimetriška padėtis, galva pasukta į vieną pusę. | Negali pilnai kontroliuoti galvos, ji svyra. |
| 1-3 mėn. | Pradeda judėti simetriškiau, rankos ir kojos gali būti labiau simetriškos. | Gali trumpam prilaikyti galvą, kai laikomas vertikaliai. |
| 3-4 mėn. | Simetriškesni judesiai, gali sujungti rankas priešais save. | Pakankamai kontroliuoja galvą, gali ją ilgiau laikyti tiesiai. |
