Motinos pienas yra nepaprastai svarbus kūdikiams, ypač pirmuosius 4-6 mėnesius. Tai geriausias maistas, saugantis vaiką nuo daugelio ligų. Tačiau kartais žindančios motinos suserga ir prireikia vaistų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip saugiai bei apgalvotai nutraukti žindymą, jei to reikalauja sveikatos priežiūra ar kitos aplinkybės.
Vaistų sąrašas, kurie yra nesaugūs maitinančioms mamoms, yra gana nedidelis. Didžioji dalis medikamentų gali būti vartojami nekenkiant vaikučiui. Yra žinoma, jog daugelis vaistų į motinos pieną patenka labai nedideliais kiekiais ir jų nepageidaujamas poveikis kūdikiui yra labai silpnas. Aišku, yra keletas vaistų grupių, kuriuos maitinančioms motinoms vartoti draudžiama. Deja, pasaulyje nėra vaisto, kuris būtų absoliučiai saugus ir negalėtų sukelti pašalinių reakcijų. Sprendžiant, kurį vaistą vartoti, reikėtų įvertinti riziką ir naudą: maitinimo krūtimi nauda gerai žinoma ir nediskutuotina, todėl gydytojai turėtų patarti nutraukti maitinimą tik tada, kuomet tikrai yra mokslinių įrodymų, kad vaistas pakenks vaikeliui.
Neįvertinama maitinimo krūtimi svarba Deja, daugeliui gydytojų, paskyrusių vaistų žindyvei, atrodo saugiausia nutraukti žindymą. Tais atvejais, kuomet maitinančiai mamai reikia vartoti vaistus, maitinimo krūtimi svarba ne visada įvertinama. Pasireiškus kokiai nors nepageidaujamai reakcijai į vaistą, žmonės yra linkę kaltinti pirmiausia gydytojus. Tokiu būdu gydytojai atsargumo dėlei verčiau pataria motinai nutraukti maitinimą, nei atlikti reikiamus tyrimus ir mamą užtikrinti, kad jos vartojami vaistai yra saugūs kūdikiui.
Tenka pabrėžti, jog žindyves dažniausiai gydo vidaus ligų ar šeimos gydytojai, kuriems paprastai trūksta pediatrijos žinių. Dauguma nėra skaitę apie maitinimą krūtimi ir vaistų vartojimą, ypač jei jie nėra pediatrai ar akušeriai, ginekologai. Daugumos jų žinios apsiriboja vaistų pakuotės lapeliu, kur parašyta, kad maitinančioms motinoms vaisto vartoti nerekomenduojama. Taip rašoma todėl, kad išsamūs vaisto saugumo klinikiniai tyrimai nėra atlikti, o jie yra labai brangūs ir ilgai užtrunka.
Vaistų firmos nori teisiškai apsidrausti nuo atsakomybės, jeigu lieka bent mažiausia abejonė, nes nenori rizikuoti milžiniškomis baudomis dėl abejotino nepageidaujamo vaisto poveikio kūdikiui.
Retkarčiais gydytojai bijo paskirti vaistų dėl konservatyvaus požiūrio į nėščiųjų motinų vartojamus vaistus. Jie mano, kad jei vaistai gali lemti vaisiaus apsigimimus nėščiosioms, tai jie gali pakenkti ir kūdikiams, maitinamiems krūtimi. Skirtumas yra tas, kad placenta praleidžia bemaž visus vaistus į vaisiaus kraujotaką, o krūtis tarnauja kaip labai efektyvus barjeras visiškai išsivysčiusiam kūdikiui (vaistai patenka į motinos pieną per pieno liaukų alveolių ląstelių membranas).
Prieš sprendžiant, kokius vaistus vartoti, tiek žindanti moteris, tiek gydytojas turėtų žinoti kelis svarbiausius dalykus apie maitinimą krūtimi ir vaistus. Kad patektų į mamos pieną, vaistai iš pradžių turi patekti į mamos kraujotaką. Beveik visi vaistai į pieną patenka labai mažais kiekiais, paprastai mažiau nei 1 proc. Vis dėlto sprendimas, kurie vaistai yra saugūs vartoti laktacijos metu, nėra labai lengvai priimamas. Turi būti atsižvelgta į daugelį faktorių, tokių kaip:
- Vartojimo būdas. Į motinos organizmą vaistai gali patekti keliais būdais: per burną, suleidžiant vaistus į veną, į raumenis, vartojant vietiškai ar įkvepiant. Reikėtų priminti, kad vaikelio nepaveiks vietiniam vartojimui skirti, įkvepiami ar vartojami į akis, nosį ir pan. vaistai, kurie patenka į pieną daug mažesniais kiekiais ir lėčiau nei kitais būdais vartojami ir beveik visais atvejais yra saugūs maitinančioms motinoms. Per burną vartojami medikamentai lėčiau patenka į motinos pieną, nei vartojami į veną ar raumenis (vaistai pirma turi praeiti virškinamąjį traktą, kol jis patenka į kraujotaką, ir į pieną). Į veną leidžiami vaistai aplenkia virškinamojo trakto barjerą ir patenka į pieną greitai ir didesniais kiekiais, į raumenis leidžiami vaistai taip pat greitai patenka į pieną, nes raumenyse yra labai daug kraujagyslių.
- Suvartoto vaisto dozė: kuo didesnė dozė, tuo daugiau vaisto patenka į pieną.
- Kaip dažnai vartojamas vaistas. Vaistai, suvartoti nuo 30 iki 60 minučių prieš kūdikio maitinimą, pasiekia aukščiausią koncentraciją kraujyje, o kartu ir piene, kūdikio maitinimo metu.
- Kūdikio amžius ir subrendimo lygis: vaistų poveikiui labiausiai jautrūs yra naujagimiai. Jų žarnynas lengviausiai praleidžia vaistus į kraują, kepenys dar nepakankamai subrendę vaistus nukenksminti, o inkstai nepajėgūs juos efektyviai pašalinti iš organizmo. Neišnešiotų naujagimių inkstų ir kepenų veikla yra nevisavertė, o tai gali turėti įtakos skaidant ir išskiriant net ir mažus vaisto kiekius, kurie išnešiotiems ir subrendusiems kūdikiams paprastai nesukelia jokių problemų.
- Maitinimo dažnis ir sumaitinto pieno kiekis. Vaikas, kuris maitinamas krūtimi tik vieną ar du kartus per dieną, o kitais kartais maitinamas mišiniu, gaus mažesnį vaisto kiekį negu kūdikis, kuris maitinamas išskirtinai tik krūties pienu ar maitinamas 10-12 kartų per dieną.
- Vaistų vartojimo trukmė: savaitėmis ar mėnesiais vartojami vaistai gali turėti didesnės įtakos, nei vartojami kelias dienas.
- Vaisto savybės: molekulinis svoris, tirpumas riebaluose ar vandenyje, pasišalinimo iš organizmo trukmė - tai priklauso koks vaisto kiekis pateks į pieną.
Kai yra įrodytas nepageidaujamas poveikis, gydytojai turi apsvarstyti kitus gydymo būdus, arba, jei maitinimas krūtimi turėtų būti laikinai nutrauktas, įtikinti mamą tęsti pieno nutraukinėjimą, taip neleidžiant pienui išnykti, ir sugrįžti prie maitinimo krūtimi iš karto, kai tik bus galima.
Rekomendacijos, kaip vartoti vaistus maitinant krūtimi
- Vartoti reikėtų tik tuos medikamentus, kurie yra tikrai būtini. Turi būti apsvarstytos visos alternatyvos, jei įmanoma - nemedikamentinis gydymas.
- Jei galima pasirinkti, reiktų atidėti vaisto vartojimą, kol paaugs vaikelis. Vaistai, kurie gali sukelti problemų naujagimiams, vyresniems, labiau subrendusiems kūdikiams gali neturėti jokios įtakos.
- Vartoti mažiausią įmanomą dozę kiek įmanoma trumpiau.
- Vengti vaistų su ilgu skilimo pusperiodiu, pailginto atpalaidavimo vaisto formų.
- Vartoti medikamentus tokiu laiku, kuomet piene būna mažiausias kiekis medikamento (pvz., vartoti iš karto po maitinimo, ypač po naktinio).
- Reikėtų stebėti vaikučio simptomus, tokius kaip mieguistumas, bėrimai, viduriavimas, pilvo diegliai ir kt. Nors reakcijos būna retos, vis tiktai labai svarbu informuoti gydytoją, jei koks nors simptomas atsiranda.
- Jei reikia vartoti vaistą, kuris yra nerekomenduojamas maitinančioms motinoms, ir nėra kitų alternatyvų, rekomenduojama pieną nutraukinėti, kad jo gamyba nedingtų. Pieno kiekis vėl atsistatys, kuomet vėl kūdikis bus maitinamas savo pienu.
Apie vaistus, kurie paprastai laikomi saugūs žindančioms motinoms
- Jei medikamentas paprastai skiriamas kūdikiams, jis dažniausiai yra saugus vartoti maitinant krūtimi, kadangi vaikas paprastai su pienu gauna žymiai mažesnes dozes, nei vartojamas paties vaiko. Pavyzdžiu gali būti dauguma antibiotikų, tokių kaip amoksicilinas, penicilinas. Vaistai, kurie yra saugūs vartoti nėštumo metu, yra saugūs ir maitinant krūtimi. Nėštumo metu vaistai patekę į motinos kraujotaką turi tiesioginį ryšį tarp mamos ir vaiko per placentą; kuomet maitinama krūtimi, vaistai, kurie patenka į kraujotaką, yra prafiltruojami krūties audinio ir jų mažiau patenka į pieną.
- Vaistai, kurie nėra absorbuojami iš virškinamojo trakto (skrandį ar žarnyną), paprastai yra saugūs. Dauguma šių vaistų yra leidžiami, tokie kaip heparinas, insulinas, lidokainas ar kiti vietiniai anestetikai. Vakcinos, tokios kaip nuo raudonukės, gripo, tuberkuliozės (Mantoux) mėginys ar hepatito A ir B, yra nekenksmingos kūdikiui - net tos, į kurių sudėtį įeina gyvi virusai. Vietiškai vartojami vaistai (pvz., vartojami odai tepti) yra beveik visada saugūs, kadangi jie nepatenka į kraujotaką.
- Kosulį raminantys ir atsikosėjimą skatinantys vaistai su ambroksoliu ir acetilcisteinu, dusulį lengvinantis salbutamolis ir kiti vaistai nuo bronchų astmos, vaistai nuo alergijos jokio pavojaus žindomam kūdikiui nesukelia.
- Skausmui malšinti rekomenduojami paracetamolis (Acetaminophen, Calpol, Efferalgan, Tylenol, Panadol), ibuprofenas, diklofenakas.
- Tęsti natūralų maitinimą, bet atidžiau stebėti galimus šalutinius poveikius rekomenduojama, kuomet vartojami psichotropiniai vaistai nuo traukulių (reiktų stebėti, ar kūdikis nemieguistas).
- Kraujospūdį mažinančių vaistų toksinio poveikio žindomiems kūdikiams paprastai nebūna, tačiau patariama stebėti, ar nepasidarys mažylis vangesnis, neretės jo pulsas.
- Reikėtų pabrėžti, kad esama vaistų, kurie žindymo laikotarpiu nepageidautini, nes gali trikdyti pačią laktaciją, t.y., pieno gamybą motinos krūtyse. Tarp jų yra ir geriamieji kontraceptikai ir vaistai, kurių sudėtyje yra estrogenų, tiazido grupės diuretikai, ergotaminas, bromokriptinas.
Geriau nevartoti
Yra keletas receptinių vaistų, kurie turėtų būti vartojami labai retai arba iš viso neturėtų būti vartojami. Jiems priklauso, pvz., ergotaminas (migrenai gydyti), retinoidai, tetraciklinų grupės antibiotikai (gali pažeisti vaikučio dantis), ciklosporinas, ciklofosfamidas, metotreksatas, doksorubicinas ir kiti onkologinėms ligoms gydyti ar organo transplantato atmetimo reakcijoms slopinti skirti vaistai. Taip pat yra keletas radioaktyvių junginių, kuriuos vartojant žindymą reikia laikinai nutraukti. Tokiu atveju patartina prieš pradedant vartoti vaistą nusitraukti kuo daugiau pieno, jį užšaldyti ir juo maitinti, kuomet minėtas vaistas yra vartojamas. Vartojant vaistą nutrauktą pienuką išpilti, bet nutraukinėjimą tęsti, kad nesustotų pieno gamyba.
Žindyti dažniausiai negalima, kai moteris yra užsikrėtusi žmogaus imunodeficito virusu, serga onkologine liga, atvira tuberkulioze, širdies, plaučių, inkstų veiklos nepakankamumu ir gydosi minėtoms ligoms gydyti skirtais vaistais, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju geriausia pasitarti su šias ligas gydančiu gydytoju.
Yra keletas „pramoginių vaistų“, kurie neturėtų būti vartojami iš viso, ar sumažinti kiekiai iki įmanomai minimalaus. Tai - alkoholis, kofeinas, nikotinas, marihuana, kokainas, heroinas, haliucinogenai ar metamfetaminai. Jie gali rimtai pakenkti tiek vaikui, tiek pačiai mamai. Idealiausia būtų, kad žindančios mamos nevartotų jokių vaistų, tačiau realybė yra ta, kad yra mamų, kurios rūko ar geria alkoholį. Manau, kad šių vaistų ir „produktų“ žala kūdikiui yra neabejotina ir puikiai žinoma daugeliui mamyčių.
Žindymo rizikos vartojant vaistus kategorijos
PSO/UNICEF 2000 metais yra nustačius žindymo rizikos vartojant vaistus kategorijas. Prieš skiriant vaistus maitinančiai mamai, gydytojas turėtų išsiaiškinti, kuriai kategorijai vaistas priskiriamas ir apie tai informuoti pacientę.
- L1 - saugiausia kategorija. Ištirta, kad šių vaistų poveikis kūdikiui nežalingas. (Gamtiniai penicilinai, ampicilinas, amoksicilinas, cefalosporinai, acetaminofenas (paracetamolis), ibuprofenas, salbutamolis.
- L2 - saugi kategorija. Vaistas tirtas su nedideliu žindyvių skaičiumi, bet nepageidaujamo poveikio kūdikiui nepastebėta (gentamicinas, nitrofurantoinas).
- L3 - vidutiniškai saugi kategorija. Tyrimai su šiais vaistais neatlikti, todėl teoriškai galimas vaistų poveikis kūdikiui, arba atlikti tyrimai parodė, kad nepageidaujamas poveikis kūdikiui labai mažas ir nepavojingas. Šios kategorijos vaistų žindyvei gali būti skiriama, jei numatoma nauda motinai bus didesnė, negu numatoma žala kūdikiui (doksiciklinas (jei vartojamas trumpai), kotrimoksazolis, acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), kodeino preparatai (kosuliui slopinti).
- L4 - pavojinga kategorija. Tyrimais nustatyta, jog žindyvės vartojamas vaistas žalingas kūdikiui ar motinos pieno gamybai. Jo žindyvei gali būti skiriama tik tada, kai dėl žindyvės sunkios ligos neįmanoma paskirti saugesnio vaisto (chloramfenikolis, ciprofloksacinas).
- L5 - vaistų, kuriuos žindyvei skirti draudžiama, kategorija. Tyrimais nustatyta, kad žindyvės vartojamas vaistas yra neabejotinai žalingas kūdikiui. Rizika yra daug didesnė už žindymo naudą.
Svarbu gerai įvertinti riziką
Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad motinos pienas yra labai svarbus kūdikiui. Maitinanti mama neturėtų vartoti jokių vaistų, jei tai nebūtina ligai gydyti. Tačiau pablogėjusi žindyvės sveikata, atsisakius vartoti vaistų, kartais gali sukelti sunkesnių padarinių kūdikiui, negu nepageidaujamas tų vaistų veikimas. Nutraukti žindymą reikėtų tik tvirtai įsitikinus, kad vartojamas vaistas kūdikiui gali būti žalingas.
Mano nuomone, dėl nežinojimo, informacijos trūkumo ar abejonės dėl vaistų vartojimo saugumo paaukoti kūdikio žindymą nėra išmintinga. Indrė Būtienė, vaikų ligų gydytoja.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Kaip nutraukti žindymą apgalvotai?
Nors straipsnio tema yra vaistų vartojimas žindymo metu, svarbu paminėti ir žindymo nutraukimo procesą, ypač kai tai nėra staigus ar priverstinis sprendimas. Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai - ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės - tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama - neišvengiamai patiria stresą. Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus).
Palaipsnis nujunkymas leidžia palaipsniui pakeisti žindymą kita mitybos rūšimi, meile ir dėmesiu, kas kompensuotų žindymo netektį. Taikant palaipsnį nujunkymą jūsų pieno kiekis mažės, bet jame pamažu didės imunitetą palaikančių medžiagų kiekiai, ir tai suteiks jūsų mažyliui paskutinę papildomą apsaugą nuo infekcijų. Kai kurie vaikai, net jei jie nėra tikrai pasiruošę, gali būti švelniai atjunkyti be pernelyg didelių protestų. Mamai inicijuojant nujunkymą, svarbu tai daryti kuo įmanoma švelniau, palaipsniui, lanksčiai, kantriai ir gerbiant savo vaiko poreikius. Jei tikrai norite pati inicijuoti nujunkymą, patartina sulaukti bent tol, kol mažyliui sueis 18 mėnesių - tyrimai parodė, jog iki tol vaikučiai ypač jautriai reaguoja į nujunkymo pradžią ir tikrai nėra tam pasiruošę. O sulaukus 18 mėn. Paprastai, toks nujunkymas prasideda nuo maitinimų skaičiaus mažinimo - pirmiausiai, palengva pabandoma atsisakyti tų, kurių mažylis „pasigenda“ mažiausiai (žaisdamas, kietai įmigęs, galbūt tuo dienos metu jau būnant darželyje ar su aukle), po to šeima sąmoningai keičia pasiruošimo miegui ir migdymo ritualus. T.y. pirma pasiūloma krūtis, o po to jau visi kiti dalykai - prausimasis, dantukų valymas, apsirengimas pižama, pasaka ir pan., taip švelniai „atrišant“ krūtį nuo už(si)migdymo, miego.
Dalinis nujunkymas, kuomet Jūs galite išlaikyti vieną (ar kelis) maitinimus per dieną ir tiesiog atsisakyti visų kitų. Jei aktyviai nujunkote, suteikite mažyliui daug meilumo, išties daug laiko būnant tik judviem kartu, daug bučinių ir apkabinimų. Daugelis mamų, kurios nujunko mažylius, dažnai bijo tai daryti, galvodamos, jog toks elgesys kaip tik paskatins vaiką siekti krūties. Tiesa ta, jog jūsų vaikui toks elgesys yra tiesiog būtinas kaip sumažėjusio fizinio kontakto kompensacija sumažėjus žindymui. Leiskite laiką leidžiant jam žaisti ant jūsų („jodinėti“, ropinėti ir pan.), gulinėti kartu, kasyti jo nugarytę, glostant jį ir pan. Išskirti laiką, kad galėtume jį tiesiog palaikyti ir sutelkti savo dėmesį tik į jį - lygiai taip pat, kaip darėte tai jį žindant. Sėdėkite ar gulėkite kartu, žiūrėkite į jį, kalbėkitės su juo. Darykite ką nors kartu su juo. Nežiūrėkite tuo metu TV, neatsiliepkite/nekalbėkite telefonu, nebandykite daryti ko nors kito. Kartais dienos metu užteks ir trumpo pasimeilinimo praeinant pro vaiką, tačiau pasistenkite rasti laiko nors vienai ilgesnei buvimo kartu „sesijai“ kartą per dieną. Tiesiog leiskite jam suprasti bet kokiais jums prieinamais būdais, jog jūs iki šiol siekiate artumo su juo.
Kaip suprasti, ar nujunkymas jūsų mažyliui vyksta per greitai? Stebėkite savo kūdikį dėl streso požymių; jis tikrai jums leis suprasti, jei nujunkymas jam vyksta per greitai. Pasirengimas nujunkymui yra tam tikras raidos etapas ir kai kurie vaikai jį pasiekia anksčiau nei kiti. Jei nujunkymas, rodos, eina per greitai jūsų vaikui (ar jums - juk žindymas yra „abipusio eismo gatve“), tuomet niekas negali jums uždrausti kiek sulėtinti tempą ar net grįžti šiek tiek atgal. Jums nereikia vėl susigrąžinti visus prieš tai buvusius maitinimo kartus. Bet jei tik norite, galite susigrąžinti tuos, kurių jūsų mažyliui, rodos, reikia labiausiai. Arba nesiūlykite pati krūties, tačiau neatstumkite vaikučio iki tos ribos, kai jis pasijaus tiesiog beviltiškai.
Sergantiems vaikams yra labai normalu norėti žįsti daugiau, nei tuomet, kai jie yra sveiki. Žindymas aprūpina juos skysčiais ir maisto medžiagomis, kurių jie labai dažnai atsisako, jei tai nėra mamos pienas. Nežindomi sergantys vaikai kartais patiria dehidratacijos pavojų, nes ligos metu jie tiesiog atsisako gerti. Kai tuo tarpu tai yra reta situacija su žindomais vaikais (vienas iš daugelio mažų vaikų ilgalaikio žindymo privalumų!). Kvalifikuoti žindymo konsultantai niekad nepatars mamai inicijuoti ar tęsti nujunkymo procesą, jei jos mažylis serga. Nujunkymas įprastu metu, esant vaikui sveikam, yra išties drastiškas pokytis mažyliui, ypač jei jis nėra tam pasirengęs. Jei nujunkymo metu jūsų vaikas suserga, rimtai apsvarstite galimybę leisti jam toliau žįsti, kiek tik jam reikia, kol jis pilnai pasveiks. Tęsiamas, neribojamas žindymas tikriausiai pagreitins gijimo procesą ir tai išties yra pats geriausias būdas paguosti sergantį mažylį.
Kai žindanti mama susiduria su liga - paprasčiausiu galvos skausmu ar visas jėgas atimančiu gripu, - kyla dilema: galima vartoti vaistus ir žindyti ar ne. Iš tiesų, dėl etinių sumetimų tyrimai su nėščiosiomis ir žindyvėmis nėra atliekami. Tačiau įvertinus vaisto veikliąją medžiagą, jos gebėjimą patekti į mamos kraujotaką, išsiskyrimą į pieną, galima sužinoti, kaip vienas ar kitas preparatas gali paveikti pieno gamybą ir žindomo kūdikio organizmą. Vienas iš tinklalapių, kuriuo patogu naudotis, tai www.e-lactancia.org. Šią duomenų bazę nuo 2002 m. kuria vaikų ligų gydytojai ir farmakologai ir joje galima rasti visus dažniausiai vartojamus vaistus, augalinius ir homeopatinius preparatus, netgi kosmetines ir medicinines procedūras. Jeigu preparatas/procedūra pažymėtas žalia spalva, jis yra visiškai suderinamas su žindymu ir nekenkia žindomam kūdikiui. Mama gali vartoti vaistą. Visais kitais atvejais, būtina pasverti vaisto teikiamą naudą ir galimą žalą, paieškoti saugesnių alternatyvų - pažymėtų žalia spalva. Jeigu tokių nėra, o preparatas/procedūra pažymėtas geltona spalva, rekomenduojama stebėti mamą ir kūdikį dėl galimų nedidelių šalutinių reiškinių. Skiriant oranžine spalva pažymėtą preparatą būtina apsvarstyti, kaip dažnai, kokią dozę skirti, ir atidžiai stebėti žindymo diadą. Ne mažiau svarbu žinoti, kada vaistas mamos kraujyje pasiekia didžiausią koncentraciją. Tai yra tas laikotarpis, kai žindymo reikėtų vengti. Nurodyta, jog didžiausia vaisto koncentracija susidaro po valandos? Pažindykite vaikutį, išgerkite vaistą ir pasistenkite iki kito žindymo išlaukti daugiau nei valandą.
Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirgus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama neturi pagrindo. Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai. Skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiariu vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau - iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės. Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika.
Vaisto koncentracija. Dažnas žindymas. Krūtų anatomija. Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai. Kūdikio šalinimo sistemos branda. Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas. Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką. Vaistai nuo alergijos. Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Antibiotikai. Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Homeopatiniai preparatai. Vaistažolių arbatos. Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, metų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą. Vaisto būtinumas. Vaisto pasirinkimas. Vaisto tipas ir forma. Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai. Vartojimo laikas. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną. Vartojimo atidėjimas.
