Pastaruoju metu Lietuvoje itin aštriai diskutuojama apie vaiko teisių apsaugos sistemos veiksmus, ypač tuos, kurie susiję su vaikų atskyrimu nuo tėvų. Įvykiai Kaune, kai nuo tėvų atskirtas mažylis esą dėl to, kad mama viešoje vietoje pliaukštelėjimu jį tramdė, išjudino visuomenę ir sukėlė didelį nepasitikėjimą tarnybomis.
Dėmesys krypsta ir į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kurios darbuotojas, dalyvavęs paimant vaikus, pasirodė nekart turėjęs reikalų su teisėsauga, teistas už PVM grobstymą. Taip pat nerimą kelia pranešimai apie tai, kaip buvo vykdoma Tarnybos specialistų atranka - Kaune dirbo labai panašią į nacių simboliką, kaukoles mėgstantis Tarnybos specialistas, prieš aštuonerius metus baustas už nacistinių simbolių demonstravimą. Jis 9 kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje. Negana to, šis tarnybos specialistas buvo subūręs nusikalstamą grupę, kuri grobstė PVM, jam teistumas turėtų baigtis tik 2020 m.
Vaiko teisių gynėjai sako, kad įstatymas yra geras, daug blogiau, kad vaiko teisės nėra prioritetas vyriausybei, todėl ji nesiėmė įstatymo aiškinimo visuomenei, o svarbiausia - biudžete nėra skirta pakankamai lėšų, todėl šiandien paslaugos šeimoms daug kur, ypač provincijoje, tik miražas. Dar daugiau - rugsėjį turėjęs būti parengtas bazinis paslaugų šeimoms paketas vis dar neegzistuoja. O ministras tik skėsčioja rankomis.
„Paskaičius įstatymą tarsi gerai, bet pats vykdymas baisus, neparuoštas“, - LRT TELEVIZIJAI kalbėjo protestuotoja. Žmones nerimauti verčia ir skelbiama apie tūkstančius iš šeimų atimtų vaikų. Žmonės netiki, kad Lietuvos šeimose taip smurtaujama. „Per keturis mėnesius atėmė per 1000 vaikų. Tai reiškia per dieną po 8-10 vaikų. Tai didelis skaičius Lietuvos visuomenei“, - samprotavo protestuotoja.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2017 m. liepos 1-osios iki spalio 29 d. ryto iš nesaugios aplinkos paimti 906 vaikai, 79 iš jų grąžinti į šeimas. Tarnyba tikina, kad vaikas paimamas tik nustačius, kad jam yra nesaugu, neužtikrinama jo priežiūra, prieš vaiką smurtaujama. Oponentai tikina, kad dabar įstatymas vaikų kankintojus ir tik retsykiais savo atžalas plekštelėjančius sustatė į vieną gretą, o tai esą neteisinga.
„Dabar tėvas, pliaukštelėjęs vaikui, ir tėvas, kuris rimtai sužaloja vaiką, yra beveik vienodoje pozicijoje, tai neadekvatu“, - akcentavo Laisvos visuomenės instituto direktorė Salomėja Fernandez Montojo. Vaiko teisių apsaugos pareigūnai tikina, kad tai yra netiesa - vertinama aplinkybių visuma. Buvęs šios Tarnybos vadovas tikina, kad dabar įstatymas tiksliai apibrėžė standartus, kaip vertinti, neliko chaoso, kai vaiko likimas būdavo atiduotas savivaldybių politikų nuožiūrai.
„Nebuvo reglamentuota, kokias teises turi tėvai, kokiu būdu jiems suvaržomos teisės, kokias teises jie turi gintis, kam skųsti sprendimus (nebuvo normaliai sprendimai priimami, o ginčyti buvo galima tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl laikinosios globos nustatymo)“, - LRT kalbėjo buvęs Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius Jan Maciejevski.
Dabar, jei šeima pripažįsta sunkumus, priima pagalbą, sutinka bendradarbiauti ir jei vaiko sveikatai ar gyvybei nėra realios grėsmės, gali būti nustatomas žemesnis, pirmasis grėsmės lygis. Tuomet vaikas nėra paimamas iš šeimos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo liepos 1 iki spalio 29 d. 4237 vaikams nustatytas pirmasis grėsmės lygis, dar 4088 vaikai tarnybos patikrinti ir įvertinus situaciją, jiems grėsmė nenustatyta. Tačiau su šiomis šeimomis vis tiek turi būti dirbama.
Tad šeimose šiuo metu tūkstančiai vaikų, kuriems valstybė turi teikti vienokią ar kitokią pagalbą, tačiau dabar jau aišku, kad jos sulauks ne visi. Pernai priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas numato, kad šeimoms turėtų būti teikiama 30 įvairių paslaugų: socialinių įgūdžių ugdymo, psichologų, teisinės ir kitos. Tačiau vyriausybė iki šiol nepatvirtino bazinio paslaugų šeimai paketo, nors turėjo tai padaryti dar iki rugsėjo.
Ministras Linas Kukuraitis tik skėsčioja rankomis: keturios ministerijos, savivaldybės bei kai kurios visuomeninės organizacijos neskuba šio aprašo derinti: „Daug derinimų ir taip išėjo, kad neįtilpom į ribas.“ Skaičiuota, kad šioms paslaugoms reikia maždaug 300 mln. eurų, bet visa ši suma valstybės biudžete tikriausiai nebus numatyta. Valdininkai kalba, kad paslaugas planuojama įvesti palaipsniui per trejus metus. Tad dabar šeimų stiprinimui būtinos paslaugos liks kaip ir anksčiau - prieinamesnės didžiųjų miestų gyventojams.
Politologė Rima Urbonaitė sako, kad planuodama labai svarbias ir reikalingas reformas, valdžia sutelkia dėmesį į teisinį reglamentavimą, tačiau mažai galvojama, kas ir kokiomis priemonėmis tą reformą įgyvendins. „Turime situaciją, kai panašu, kad ne visos rizikos yra įvertintos. [...] Kadangi reformą inicijuoja ir pamatus jai kloja politikai, ir pirmiausia visus projektus rengia [SADM] ministerija, tai aš manau, kad ir turėtų aukščiausiu lygiu [atsakomybę] prisiimti tie žmonės, kurie sprendimus priiminėjo ir juos laimino“, - komentavo politologė.
Taigi, panašu, kad paskutinę praėjusių metų dieną ministras, kalbėdamas apie sėkmę, buvo per didelis optimistas. „Aš absoliučiai tikiu tuo ir galvoju, jei mes nepasirūpinsime savo vaikais, tai kas jais pasirūpins?“ - 2017-ųjų gruodį kalbėjo L. Kukuraitis.
Esą pats faktas, kad prieš mamą vykdomas tyrimas, nėra svari priežastis ištisus metus vaikui neleisti grįžti į namus. „Teisininkų nuomonė, ir ji buvo pareikšta praeitą savaitę, jeigu situacija kardinaliai pasikeičia, šeima padaro išvadas, ir jeigu vaikui tuo atveju, kai buvo smurtauta, negresia pavojus gyvybei, tai vaiko teisių apsaugos skyriai turi teisę atskirais atvejais vaiką grąžinti į šeimą be teismo sprendimų. Reti atvejai, bet tokia teisė nėra uždrausta", - kalbėjo Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
Nors vaiko teisių sargai pripažįsta, kad mama įvykdė jai keliamus reikalavimus, nuo pozityvios tėvystės kursų išklausymo iki vizitų pas psichologą, kada prieš metus pradėtas tyrimas bus baigtas, specialistai atsakyti negali.
Vaikas auga be mamos. Jau metai, kai mama Evelina šilumą dalija ne visiems savo vaikams. Apkabinti gali metukų sūnų, taip pat tik ką gimusį berniuką. Bet dar vienas - penkiametis sūnus - auga be mamos. Vaikas jau daugiau nei metus gyvena svetimuose namuose. Evelina sako, kad sūnus buvo atimtas nė nespėjus atsisveikinti - tiesiai iš darželio.
„Darželyje auklėtojos pamatė mėlynes ir man buvo pranešimas paliktas popierinis, kad jūsų vaikas yra paimtas. Penktą valandą dar paskambino iš vaiko teisių, kad jūsų vaikas yra paimtas ten ir ten. Pranešimas paliktas darželyje ir nurodyta, kada skambinti ir visa kita. Pasakė, kad veža į ligoninę, kai paklausiau, ar galiu, pasakė, kad negalite", - pasakojo Evelina. Vaiko teisių sargai teisinasi duomenų apsaugos įstatymu ir kategoriškai atsisako vardinti priežastis, kodėl metus laiko mažylis negali grįžti namo. Valdininkai tik atkerta - penkiametis turi augti svetimuose namuose, nes mamos atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas. Ir jis vyksta ištisus metus.
Įvykdė visus reikalavimus. Tiesa, vaiko teisių specialistai pripažįsta, kad mama įvykdė visus jai keltus reikalavimus - išklausė pozityvios tėvystės kursus, vaikščiojo pas psichologą. Tad kodėl penkiametis sūnus negali grįžti pas du broliukus ir juos auginančią mamą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno skyriaus laikinoji vadovė neatsako. Esą komentarai negalimi dėl vis dar vykstančio tyrimo.
„Kiek žinau, šituo atveju dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Tai gali būti rimta priežastis, kas neatlikta, kad išsiaiškinti situaciją. Bet kai vyksta ikiteisminis tyrimas, jūs žinote, kad negalima viešinti ikiteisminio tyrimo duomenų", - sako Andželika Vežbatavičiūtė.
Mama Evelina įvardija priežastis, dėl kurių, jos teigimu, vaiko teisių gynėjai prisikabino ir delsia atiduoti sūnų. Tai esą nebaigtas renovuoti dviejų aukštų namas bei po namus bėgiojančios katės. Pasak Evelinos, šios grėsmės yra įrašytos oficialiai. „Tai yra grėsmė… Protokole yra įvardyta, kad jos neatskirtos, o laisvai vaikšto po namus. Sienelė šita, atseit čia gali nukristi, nes laisvai karstosi. Sako, jūs ją nuimkit, sakau, tai vaikas sportuoja. Tai normalu. Buvo priekaištas, kad vaikas miega ir uždarytos durys. Tai ir uždarytos, kai vaikai miega, kad katinai netrukdytų", - pasakoja mama. Baisiausia, kaip sako Evelina, kad pas globėją vaikas auga palūžęs psichologiškai.
„Po psichinės ekspertizės, kuri buvo padaryta po pusės metų, tai ten adaptacinis sutrikimas, kuris vyksta, kai dideli išgyvenimai. Čia jau aš esu kalta, ir visas ikiteisminis remiasi globėjos pasakojimais", - pasakoja Evelina.
Kol kas tokių šeimų, kurios mėnesiais ir metais laukia savo vaikų, tik daugėja. Lietuvą sukrėtė Norvegijoje iš Lietuvos mamų atimtų vaikų ašaros. Tik neseniai paaiškėjo, jog tai - ne pavieniai atvejai, o dešimtys tragedijų. Viena kauniečių šeima iki šiol nesulaukia pagalbos iš valdžios, kuomet lietuvių berniukas buvo pagrobtas ir atiduotas lesbiečių šeimai. Motinos prabyla ir apie galimus norvegų ketinimus lietuvišku krauju skiesti savąjį, gelbėti genofondą nuo masinių išsigimimų. Smurtas, teroras, bei mūsų valdžios bejėgystė.
Tarptautiniai skandalai ir panašios situacijos
Šiuo metu visa Lietuva laukia žinių iš Norvegijos, čia dėl savo sūnaus Gabrieliaus susigrąžinimo kovoja mama Gražina Leščinskienė. Pas ponią Gražiną Leščinskienę KK2 nuvyko tiesiai į Oslo priemiestį. Moteris Norvegijoje gyvena jau penkti metai, dirba švaros paslaugų srityje. Prieš keletą metų Gražinai Norvegija buvo vienintelis išsigelbėjimas. Gabrieliui buvo šešeri, kai jį atskyrė nuo mamos. Gražinai su vaiku buvo leista susitikit maždaug kartą į mėnesį. Pasak Gražinos, sūnus verkdavo, prašydavosi pas mamą, klausdavo kada jį pasiims namo, kada jiedu važiuos į Lietuvą. Dabar, po viltingų brolio pastangų jį parsivežti į Lietuvą, Gražina liko su dar didesniu skauduliu. Gražina liko viena su savo skausmu, netektimi ir be jokios pagalbos iš Lietuvos.
Lietuvė verkia, kad mūsų šalies politikieriai reiškia susirūpinimą, pliurpia apie įvairias teisinės pagalbos sutartis, ar jų nebuvimą. „Lietuva turi kreiptis į Strasbūrą, paduoti tiek Švediją, tiek Norvegiją į teismą. Strasbūre dėl Norvegijos pareigūnų veiksmų eilėje stovi 8000 žmonių. KK2 duomenimis, Norvegijos teismas greičiausiai atims iš Gražinos teisę auginti savo sūnų Gabrielių. Tačiau mama nenuleis rankų. „Niekada dėl nieko nepasidaviau ir nepasiduosiu. O ką man prarast? Taigi jie atima iš tavęs viską, visk, ką žmogus turi. Ką dar gali jie iš manęs atimti? Nebent gyvybę. Daugiau nieko. Aš nusiteikusi rimtai kovoti“, - KK2 laidoje antradienio vakarą kalbės Gražina.
Savaitgalį Osle vietos lietuviai surengė mitingą prie Norvegijos parlamento. Tautiečiai reikalauja grąžinti pagrobtus vaikus. Daugiausiai vilčių lietuviai deda į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos svorį užsienio politikoje. Lietuvai ir Norvegijai sudėtinga rasti bendrą kalbą, nes ši šalis nepriklauso Europos Sąjungai.
Pareigūnams derėtų pasimokyti iš kitų valstybių. Pasak specialistų, kai „Barnevernet“ konfiskavo Indijos piliečio vaiką, kilo tarptautinis skandalas. Indijos premjeras asmeniškai pagrasino Norvegijai nutraukti diplomatinius santykius, jei vaikas nebus gražintas. Norvegai nusileido.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Septynis mėnesius vaikai praleido pas globėjus, nes vaikų darželio auklėtoja ant šešiamečio kūno pastebėjo kraujosruvų. Vaiko teisių specialistai nepatikėjo motinos 26 metų Ilonos teigimu, kad vaikas serga autizmu ir yra linkęs save žaloti. Tuo pačiu paimtas ir antras šeimos vaikas - dvimetis berniukas, nors ant jo kūno nebuvo jokių smurto ženklų. Vaikai pas tėvus grįžo šių metų birželio 1-ąją, kai prokuratūra jau buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo, o Vaiko raidos centro specialistai patvirtino, jog mėlynių ir nubrozdinimų ant šešiamečio kūno atsirado dėl berniuko sveikatos sutrikimų.
Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai savo kaltės dėl to, kad vaikai septynis mėnesius buvo atskirti nuo tėvų, neįžvelgė. „Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar vaikus kas sužalojo, ar jie patys susižalojo. Laikinoji globa buvo paskirta dėl smurto šeimoje. Visais atvejais įtarus smurtą prieš vaikus sprendžiama dėl jų paėmimo. Gavę informacijos, kad tyrimas nutrauktas, iškart sukvietėme pasitarimą ir vaikus perdavėme tėvams. Tai buvo padaryta vadovaujantis teisės aktais“, - aiškino Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjo pareigas einanti Aušra Margevičienė.
Italija reikalauja tiesos. Nedidelis Centrinės Italijos Bibjano miestelis dėmesio centre atsidūrė tada, kai paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai, psichologai ir net miesto meras galėjo būti įsivėlę į skandalingą vaikų pardavinėjimo verslą. Minia pasipiktinusių italų miestelyje surengė simbolinį protestą. Nešini žibintais ir plakatais su šūkiais „Šalin rankas nuo vaikų“, „Iš vaikų verslas nedaromas“ jie reikalavo kuo skubiau išsiaiškinti visą tiesą ir nubausti kaltuosius. Protestuotojai ant savivaldybės laiptų išdėliojo baltus vaikiškus batelius taip reikšdami solidarumą su šeimomis, iš kurių neteisėtai buvo atimti vaikai.
Visą šalį sukrėtęs tyrimas simboliniu pavadinimu „Angelai ir demonai“ buvo dar labiau išplėstas - Bolonijos prokuratūra šiuo metu tiria 70 įtartinų vaikų perdavimo laikiniesiems globėjams atvejų. Iš viso byloje yra minima beveik 30 asmenų, tarp jų - trys merai, kurie įtariami sukūrę tikrą nepilnamečių atiminėjimo schemą, tai yra manipuliavę vaikais, spaudę juos blogai kalbėti apie tėvus, koregavę jų piešinius ir net naudoję specialius elektrostimuliatorius, kad vaikai teismui duotų melagingus parodymus.
Italijos žiniasklaida praneša, kad kilus skandalui teismas į tikrąsias šeimas jau grąžino keturis iš septynių byloje minimų nepilnamečių. Teisėjai, dar nesulaukę bylos pabaigos, pripažino, kad perdavimas buvo nepagrįstas. Bibjano miestelyje apsilankęs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini žadėjo, kad į šeimas bus grąžinti visi apgaulės būdu atimti vaikai. Taip pat žadama skubos tvarka dar rugpjūtį sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri patikrintų visas šalies globėjų šeimas, kurioms už vaikų globą mokami pinigai.
„Mes eisime iki galo, ne tik dėl iš šeimų atimtų 10 tūkst. vaikų Emilijos-Romanijos regione, bet ir visoje Italijoje. Gėdinga, kad yra žmonių, kurie pelnosi vaikų sąskaita. Nenurimsiu, kol paskutinis iš savo šeimos neteisėtai atimtas vaikas negrįš namo pas tėtį ir mamą“, - žadėjo ministras. Jis taip pat paragino visus, kurie žino apie panašius vaikų atiminėjimo atvejus, pranešti tiesiogiai Vidaus reikalų ministerijai.
Teigiama, kad Italijoje yra bent 50 tūkst. nepilnamečių, kurie gyvena globėjų šeimose arba specialiose įstaigose. Dar 100 tūkst. iš šeimų nepaimti, tačiau jiems teikiama socialinė pagalba. Italijos žiniasklaida apskaičiavo, kad valstybė tokiems vaikams kasmet skiria milijardus eurų. Vieno vaiko išlaikymas pas privačius globėjus, psichologų konsultacijos ir kita pagalba esą kainuoja nuo 70 iki 400 eurų per dieną. Taip pat paaiškėjo, kad šalyje nėra jokio bendro globai perduotų vaikų registro, todėl manoma, kad šios sumos gali būti dar įspūdingesnės.
Teisingumo ministras Alfonso Bonafede pareiškė, kad Bibjano atvejis neturi pasikartoti, ir patikino, kad pirmas žingsnis bus sukurti bendrą globojamų vaikų duomenų banką. Jis taip pat pažadėjo, kad bus sudaryta speciali teisėsaugininkų grupė, kuri griežtai stebės, kaip elgiamasi su globoti atiduodamais vaikais visą jų perdavimo laikotarpį.
Viena iš protesto organizatorių Rūta Zabielienė LRT TELEVIZIJAI pasakojo, kad tikisi, jog pagaliau Kručinskų šeimos vaikai bus grąžinti šeimai. Pasak jos, vaikai buvo atimti labai lengvai, „be jokių didelių procedūrų, o grąžinti yra labai labai sunku“. „Ar čia tėvai taip labai nusikalto, kad kepštelėjo ranka? Laikyti vaikus, kurie iš tikrųjų yra visai mažyliai, jie nieko nesupranta, yra nekalti kūdikiai...“ - pasakojo R.Zabielienė.
Skandalas jau turi pasekmių. Kaip skelbia LRT RADIJAS, nuo pareigų nušalinta Kauno Vaiko teisių apsaugos tarnybos laikinoji vadovė Daiva Porutienė. Du Eglės ir Gintaro Kručinskų vaikai perkelti į laikinąją globą po to, kai rugsėjo pabaigoje mama per pasivaikščiojimą sudavė 2 metų sūnui. Ji pasakoja, kad taip pasielgė impulsyviai, pyktelėjusi, nes vaikas ketino išbėgti į taką, kuriuo važiuoja dviračiai. Mamai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Broliukas ir sesutė buvo atsidūrę šeimos draugų globoje, vėliau - pas laikinuosius globėjus.
Trečiadienio popietę vyko Kaune atsakingų tarnybų posėdis, kuriame buvo sprendžiamas atimtų vaikų likimas. Posėdžio prieigose vyko piketas, kuriame išreiškiamas palaikymas šeimai. Keturi skandalo epicentre atsidūrę nepilnamečiai teismo sprendimu jau grąžinti į tikrąsias šeimas.
