Filmas „Krydas: gimęs kovoti“ - tai septintoji „Rokiados“ dalis, pristatanti naują skyrių legendinio Rokio Balboa gyvenime. Šįkart pasakojimas plėtojamas ne iš jo paties, o iš legendinio R. Balboa oponento, Apolo Krydo sūnaus Adonio, perspektyvos. Kino kūrėjai istoriją pateikė taip, kad žiūrovas galėtų pažvelgti ne tik į tai, kas vyko po tragiškos Apolo mirties ringe, bet ir į jo sūnaus problemas.
Savo žymiojo tėvo Apolo Krydo nepažinojęs Adonis (akt. Michael‘as B. Jordan‘as) polinkį į boksą, matyt, gavo su genais. Adonis niekuomet nematė savo tėvo, o netekęs mamos buvo įvaikintas Apolo buvusios žmonos Merės (aktorė Phylicia Rashad). Kadras iš filmo „Krydas. Adonis Johnsonas, nesantuokinis legendinio Apollo Creedo sūnus, augo be tėvų, blaškydamasis iš vienų prieglaudos namų į kitus, todėl užsiaugino kovotojo charakterį. Vėliau jį susiranda Apollo našlė ir ima auginti kaip savo sūnų.
Tuo metu, kai jo bendraamžiai trinasi gatvėse, vaikinas prakaituoja bokso salėje. Trokšdamas įrodyti, kad ne veltui nešioja vieno žymiausių istorijoje boksininkų pavardę, Adonis nusprendžia vykti į Filadelfiją ir paprašyti, kad Rokis (akt. Silvestras Stalonė), žymusis jo tėvo varžovas ir bičiulis, taptų jo treneriu. Adonis meta mokslus ir išsiruošia pas vienintelį žmogų, galintį jį išmokyti kautis - legendinį Rokį Balboa. Prasideda nauja bokso era, prasideda Krydo legenda...
Pirmą kartą į ringą ir kino ekranus Rokis Balboa žengė 1976 metais, ir pirmajame kultine tapusios serijos filme jo varžovas buvo būtent Apolas Krydas, vėliau tapęs vienu geriausių Rokio draugų. "Krydas" - tai ne tik filmas, bet ir ištisa saga, pratęsianti legendinio Rokio Balboa istoriją naujame kontekste. Ši franšizė, prasidėjusi dar 1976 metais, iki šiol žavi žiūrovus visame pasaulyje. Filme "Krydas: Gimęs kovoti" pasakojama ne tik apie patį Rokį, bet ir apie legendinio Apolo Krydo sūnų Adonį, kuris siekia įrodyti savo vertę bokso ringe. Šis filmas tapo nauju etapu Rokio Balboa istorijoje, pažvelgiant į ją iš kitos perspektyvos.
Po šešiolikos metų pertraukos Sylvesteris Stallone grąžino savo garsiausią karjeros personažą į kino ekranus. Filmas iš karto patiko tiek kino mylėtojams, tiek kino profesionalams, ir kartu jis sugebėjo reabilituoti frančizę po itin prastai atrodančio penktojo filmo, pasirodžiusio dar gūdžiais 1990 metais. Tačiau laikui bėgant, po kelių finansiškai nesėkmingų filmų, S. Stallone pasiryžo perkurti istoriją ir naująjį pasakojimą pritaikyti jaunajai žiūrovų kartai, režisieriaus vairą perleidžiant perspektyviam jaunuoliui Ryanui Coogleriui.
Filmas „Krydas: gimęs kovoti“ pateikia mums naują skyrių Rokio gyvenime. Pasakojama ne iš jo paties, o iš legendinio R. Balboa oponento, Apolo Krydo sūnaus Adonio, perspektyvos. Kino kūrėjai pasakojimą pateikė taip, kad mes galėtume pažvelgti ne tik į tai, kas vyko po tragiškos Apolo mirties ringe, bet ir į jo sūnaus problemas. Kaip ir savo ankstesniame darbe, režisierius vėl imasi socialinių juodaodžių problemų nagrinėjimo. Toks režisieriaus žingsnis filmui suteikia gilesnę potekstę, nei matėme trečiame, ketvirtame ir penktame filmuose, kur figuruoja vien boksas ir treniruotės. Šioje juostoje pabandyta atsakyti ir į svarbius, visos frančizės gerbėjus kamavusius, klausimus.
Siužetas ir personažai
Filme pasakojama apie Adonį Johnsoną, nesantuokinį legendinio Apollo Creedo sūnų. Augdamas be tėvų, jis užsiaugina kovotojo charakterį. Vėliau jį susiranda Apollo našlė ir ima auginti kaip savo sūnų. Užaugęs Adonis ieško išeities boksuodamasis ir Filadelfijoje susipažįsta su Rokiu Balboa, kuris tampa jo treneriu.
Žiūrint filmą, neapleidžia mintis, jog visa tai kažkur matyta. Ir išties, visi „Rokio“ filmai turi sau būdingą pasikartojimą. Tai primena žaismingą taktą, kuris yra turiningas žaidžiantiems pagal franšizės tradicijas, tačiau gan rutiniškas ieškantiems inovatyvumo kine.
Nors S.Stallonė pirmajame „Rokio“ filme nesužibėjo stipriu aktoriniu talentu, šiame filme galime pasidžiaugti didžiuliais pokyčiais. Sylvesteris Stallone atliko vieną geriausių vaidmenų savo karjeroje, niekuo nenusileisdamas pirmajam „Rokiui“, ar 1997-ųjų „Farų žemei“ (Cop Land). Veikėjo vidinė egzistencinė drama, liūdesys, vienatvė, nauja įsižiebusi viltis sugrįžti į kovų pasaulį ir netikėti sveikatos iššūkiai - visa tai yra kur kas paveikiau, nei gana sausa Adonio arka. Neveltui Sylvesteris Stallone buvo antrą kartą nominuotas „Oskarui“ už Rokio įkūnijimą. Tiesa, šį kartą už antro plano vaidybą.
Labiausiai prie filmo prikaustantis dalykas yra Stallonės ir Jordano dinamika ekrane. Šiame filme Adonis kovoja už pripažinimą ir dėl savęs pažinimo, o Rokis tuo metu grumiasi su gyvenimo paliktais šešėliais ir vienatve.
Techninė pusė
Filmuojant 2008-ųjų „Imtynininką“ (The Wrestler), prancūzų operatorė Maryse Alberti įgavo labai naudingos patirties, todėl kovų scenos „Kryde“ perteiktos ypač realistiškai, efektingai ir stilingai. Išskirtinė yra maždaug 6 minučių kova filmo viduryje. Ji nufilmuota vienu kadru, kurio metu negalima atsistebėti ne tik Michaelo B. Jordono fiziškumu, bet ir kameros judesiais, kurių dėka žiūrovas tampa trečiu asmeniu ringe. Būtent fizinė Michaelo B. Jordono vaidyba yra kiek apvalantis faktorius.
Puikiai atliktas montažo darbas - didžioji dalis kovos scenų yra nufilmuotos tiesiog tobulai, taip pasukdamos žiūrovo žvilgsį, jog jam nelieka nieko kita, kaip tik sirgti už Adonį, po truputį atrandantį save bokso ringe.
Kamera juda sklandžiai ir puikiai perteikia tiek bokso kovų dinamiką, tiek lėtesnes gyvenimo scenas. Kartais pažaidžiama kadruote, plano išdėstymu, išryškinimu/ išblukinimu, atitinkamai padėliojamos spalvos - Adonio aplinkoje daug baltos, minkštų šiltų pustonių, Rokis dažnai pasirodo kiek melancholiškai pilkoje, bet vis tik taip pat šiltoje aplinkoje, į Drago foną dažnai įsilieja šaltumo suteikiantys melsvi atspalviai.
Garso montažas, juostos montažas, spalvų tono išdėstymas, net ir pirmuosius „Rokio“ filmus primenančios dekoracijos nepalieka abejonių - filmas paruoštas labai atsakingai. Techninė pusė itin stipri, o vizuali dalis taip pat atrodo patraukliai ir priartina mus prie tikrovės.
Filmo vertinimas
Jei pirma ir antra dalys buvo gan sudėtingi egzistenciniai individo portretai, trečia ir ketvirta - beveik karikatūriški pirmtakų šešėliai, penkta - lengvai pamirštamas intarpas, o šešta - garbingas legendos užbaigimas, tai septintoji dalis nusileidžia kažkur per vidurį. Filmas neša viziją ateitiems kartoms, su kur kas labiau šiuolaikiška erdve, stiliumi ir protagonistu, tačiau tuo pačiu vis dar stipriai pasikliauna praeities šlovės sentimentais.
Ironiška, kad „Krydas“, tiesdamas kelią naujai kartai ir naujiems tęsiniams, vadovaujasi nostalgijos faktoriu. Dėl to žiūrovas kur kas sėkmingiau asocijuojasi su Rokiu.
Filmas susiduria ir su keletu problemų, kurios tiesiog rėžia akį. Šiame filme pritrūko to montažinio, o gal ir siužetinio, žavesio, kuris tikrai buvo įžanginėse kovose. Žavesio taip pat pritrūko Adonio ir Bjankos (aktorė Tessa Thompson) meilės istorijoje. Niekur nevedantys dialogai ir keisti būdai susipykti bei abiejų jaunuolių kelias į savus olimpus paliko labiau savanaudiškos, o ne įsimylėjusios poros įspūdį.
Sunku patikėti, kad prieš einant į filmą galvoje sukosi mintis, jog tai bus dar vienas „Rokio“ bandymas prisikelti iš numirusiųjų. „Krydas. Gimęs kovoti“ - logiškas žingsnis, norint prikelti seniai užbaigtą istoriją ir pasukti ją kitu kampu.
2025.06.20 22:15 - LRT TV - Krydas: gimęs kovoti // Creed (2015) [Filmo anonsas]
Apibendrinus Ryano Cooglerio kino juostą „Krydas. Gimęs kovoti“, galima teigti, kad tai ypatingai žvalus legendinio Rokio sugrįžimas į kino ekranus, pateiktas iš visai naujos perspektyvos, nei legendinė bokso frančizė, kurioje vis dar liko nepapasakotų ir nuo žiūrovų akių nuslėptų momentų. Naujasis filmas žavi savo paprastumu, tačiau kartu ir stipriu socialinio pobūdžio scenarijumi, kuris, diriguojant jaunajam režisieriui R. Coogleriui, atskleidžia tam tikrus skirtingų rasių kultūrų skirtumus. Stiprią režisūrą papildo puikūs pagrindinių personažų vaidmenų atlikimai, žavi finalinė dvikova, išraiškingas, „juodosios“ muzikos perpildytas, garso takelis ir nauja pradžia būsimiems projektams.
