Placenta - tai laikinas, bet gyvybiškai svarbus organas, kuris susidaro nėštumo metu ir atlieka daugybę funkcijų, užtikrinančių vaisiaus vystymąsi ir sveikatą. Ji ne tik aprūpina augantį vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, bet ir atlieka apsauginę, endokrininę bei šalinimo funkcijas, palaikydama unikalią motinos ir vaisiaus sąveiką.
Placenta, dar vadinama nuovala, yra disko formos darinys, kurio skersmuo svyruoja nuo 15 iki 20 cm, storis - apie 3 cm, o svoris - maždaug 500 gramų. Ji užima apie 25-30% gimdos paviršiaus ploto. Nors placenta susidaro nėštumo pradžioje, galutinai ji subręsta apie 16-ą nėštumo savaitę. Per šį organą kūdikis gauna gyvybiškai svarbias maistines medžiagas ir deguonį iš motinos kraujo, o iš vaisiaus organizmo per placentą šalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Tai tikras hormonų „fabrikėlis“, gaminantis hormonus, padedančius vaisiui augti ir palaikyti nėštumą.
Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna visas reikalingas medžiagas ir perduoda šalinimo produktus atgal į jos kraują. Svarbu paminėti, kad vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo tarpusavyje, tačiau tarp jų vyksta intensyvi medžiagų apykaita. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“, aprūpindama jį deguonimi ir pašalindama anglies dvideginį. Ji taip pat aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, esančiomis mamos organizme. Be to, ji atlieka šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kitas medžiagas. Placenta yra ir barjeras, saugantis vaisių nuo užkrečiamųjų ligų ir nereikalingų medžiagų.
Placentos Struktūra ir Funkcijos
Placenta susideda iš dviejų pagrindinių dalių: vaisiaus dalies (pars fetalis) ir motininės dalies (pars materna). Vaisiaus dalis susiformuoja iš vešliojo choriono ir apima choriono plokštelę bei choriono gaurelius. Motininę dalį sudaro pamatinė atkrintančioji plėvė. Struktūrinį-funkcinį placentos vienetą sudaro skiltys arba kotiledonai, kurių placentoje yra apie 15-30. Šiame organe cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, tačiau jie niekada nesusimaišo. Nors placenta yra laikinas organas, jos vaidmuo moters ir jos vaikelio sveikatai yra nepaprastai svarbus viso nėštumo metu ir net po jo.
Placenta gamina ir nėštumui reikalingus hormonus, tokius kaip chorioninis gonadotropinas, progesteronas, estrogenai, žmogaus chorioninis somatomamotropinas (žmogaus placentinis laktogenas), chorioninis tirotropinas ir relaksinas. Šie hormonai užtikrina nėštumo eigą, vaisiaus augimą, pieno liaukų vystymąsi ir gimdos paruošimą gimdymui. Be to, placenta užtikrina imuninę toleranciją tarp motinos ir vaisiaus, t. y. motinos organizmas neatmeta vaisiaus kaip svetimkūnio.
Placentos Augimo Sutrikimai
Nors didžioji dalis nėštumų praeina sklandžiai, kartais pasitaiko placentos augimo sutrikimų. Vienas tokių sutrikimų yra priaugusi, įaugusi ar peraugusi placenta. Tai patologija, kai placenta priauga, įauga ar perauga gimdos sieną nėštumo metu. Ši būklė pasireiškia maždaug 1 iš 2500 nėštumų.
- Priaugusi placenta (placenta accreta): jai būdingas placentos priaugimas prie gimdos sienos, tačiau ji nesiekia gimdos raumeninių skaidulų. Ji išsivysto dėl specialaus sluoksnio, skiriančio placentą nuo gimdos sienos, nebuvimo. Priaugusi placenta sudaro apie 75% visų placentos augimo sutrikimų atvejų.
- Įaugusi placenta (placenta increta): tvirtinasi prie raumeninių gimdos sienos skaidulų. Ji sudaro apie 15% visų placentos augimo sutrikimų atvejų.
- Peraugusi placenta (placenta percreta): placenta perauga gimdos sieną, apimant net gimdos raumenis ar aplinkinius organus.
Nėra galutinai žinoma, kas lemia tokius placentos augimo sutrikimus, tačiau kartais jie gali būti siejami su placentos pirmeiga ar cezario pjūvio operacija ankstesnio nėštumo metu. Galimi rizikos veiksniai yra rūkymas ir vyresnis amžius (daugiau nei 35 metai). Šiems sutrikimams taip pat būdinga tai, kad placenta neatsidalina savaime nuo gimdos sienos paskutiniu gimdymo laikotarpiu po to, kai gimsta vaisius.
Placentos Padėtis ir Komplikacijos
Labai svarbi ir ta vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Dažniausiai placenta prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Tačiau kartais ji gali prisitvirtinti per žemai, arti gimdos kaklelio ar net jį dengdama. Ši būklė vadinama placentos pirmeiga (placenta praevia).
Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiočių arba jas dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką. Pagrindinis pavojus, susijęs su placentos pirmeiga, yra staigaus ir gausaus kraujavimo iš makšties rizika, ypač vėlesniuoju nėštumo laikotarpiu ar prasidėjus gimdymo veiklai. Kai gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis, gali atsiskirti dalis žemai prisitvirtinusios placentos, pažeidžiant kraujagysles. Toks kraujavimas gali būti pavojingas tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei.
Placentos Pirmeigos Tipai:
- Visiška placentos pirmeiga: Placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiočius.
- Dalinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiočius.
- Kraštinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas siekia vidinius gimdos kaklelio žiočius, bet jų nedengia.
- Žemai prisitvirtinusi placenta: Placentos kraštas yra arti vidinių gimdos kaklelio žiočių (paprastai ≤ 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.
Diagnozuojant placentos pirmeigą, svarbiausias ir patikimiausias būdas yra ultragarsinis tyrimas, dažniausiai atliekamas apie 18-22 nėštumo savaitę. Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas. Simptomai gali apimti neskausmingą kraujavimą iš makšties antroje nėštumo pusėje, kuris gali prasidėti staiga ir be aiškios priežasties. Kartais gali pasireikšti ir netipinė vaisiaus padėtis gimdoje.
Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga, nėštumo priežiūra bus atidesnė. Gydytojai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį, sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo ir vidurių užkietėjimo. Taip pat patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos. Jei placenta visiškai, iš dalies ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos, todėl planuojama cezario pjūvio operacija.
Nors placentos pirmeigos diagnozė gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad su šiuolaikine medicinos priežiūra dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbiausia - reguliari gydytojo priežiūra, nurodymų laikymasis ir savalaikis kreipimasis pagalbos, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.
Placenta: jos vystymasis ir funkcija
Placenta taip pat vaidina svarbų vaidmenį gaminant hormonus. Dėl placentos nepakankamumo kūdikis gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Ankstyvas nustatymas yra būtinas gydant placentos nepakankamumą. Moterys turi vengti piktnaudžiavimo narkotikais, rūkymo ir alkoholio vartojimo. Jos turi užtikrinti, kad joms būtų suteikta visa reikalinga prenatalinė priežiūra.
Gimus kūdikiui placenta turi atsiskirti nuo gimdos per kelias ar keliolika minučių. Tačiau kai viena ar kelios jos dalelės priauga prie gimdos sienelės, po gimdymo dalis placentos gali likti gimdos ertmėje. Todėl užgimus placentai dar gimdykloje ją apžiūri akušeris ar gydytojas. Jei kyla dvejonių, ar placenta vientisa, ranka patikrinama gimdos ertmė.
tags: #nurodykite #placentos #funkcija
