Labai dažnai poroms nepavyksta susilaukti vaikų ne tik dėl ligų ar patologijų, bet ir dėl psichologinių priežasčių. Pavyzdžiui, būna, kad nepastojama tiesiog dėl didžiulio noro. Jeigu pora, mylėdamasi pusę metų, nepastoja, juos pradeda imti siaubas. O kai imi bijoti, apima stresas, organizmas įsitempia, pradeda kitaip veikti hormonai. Stresas ir baimė niekam nepadėjo nieko padaryti.
G. Bončkutės teigimu, didelė problema, kad šios bėdos ištikti žmonės apie tai nekalba, tarsi tai būtų gėdinga, lyg jie būtų „su defektu“. Be to, pabrėžia ji, svarbu žinoti, kad vyrai dėl nevaisingumo išgyvena nė kiek ne mažiau nei moterys, o pajuokavimas „šaudai tuščiais šoviniais“ - baisus dalykas. Nevaisingi žmonės praranda gyvenimo tikslą, juos ištinka egzistencinė krizė. Ją įveikti ir suvokti, kad dėl to, kas atsitiko, žmogus nėra blogesnis ir nepadarė kažkokių baisių nuodėmių, labai sudėtinga, bet įmanoma.
Tokių žmonių ateina nemažai. Dažnai ateina ir poros (kažkuris iš jų nevaisingas, dažniau - vyras), tad per metus sutinku bent kokius penkis tokius žmones. Esu tikrai nemažai jų mačiusi. Ateina žmonės, turintys lytinius santykius, bet kažkodėl vaikelio nėra, jie iš viso nežino kodėl, bet bijo sužinoti ir laukia. Ateina ir žinančiųjų, kodėl nėra ir kurį reikia gydyti. Ateina sveikos poros, kurioms vaikelis vis tiek negimsta. Tokių žmonių šiais laikais labai daug.
2011 m. statistika rodo, kad dabar kas penkta šeima Lietuvoje negali turėti vaikų. Tai labai įdomi tema, nes būna, kad psichologas tokiai šeimai ir tokiai moteriai gali padėti geriau negu apvaisinimo specialistas. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad organai daugmaž sveiki, bet priežastis neaiški. Būna, kad lytiniai santykiai per reti ar hormonai truputėlį neveikia, bet kaip ir nėra reikalo atlikti operacijos, dirbtinio apvaisinimo.
Psichologinės nevaisingumo priežastys
Kiekviena moteris, kiekviena pora turi labai aiškią priežastį. Pirma, dažniausiai toms poroms iš tikrųjų vaiko nereikia. Jie abu arba vienas jų pasąmonėje tai žino, ir organizmas kažkokiu būdu pats ginasi nuo to, kad neįvyktų bėda. Pavyzdžiui, jei gims vaikas, galbūt poros santykiai visiškai iširs. Sakoma, kad jei moteris iš tikrųjų myli vyrą ir nuoširdžiai nori vaiko, nepastoti daug mažiau galimybių. Taigi visų pirma tokia pora turėtų atsakyti į klausimą, kam vaikas jiems reikalingas, ką jis pakeistų, nes laikas, kol vaiko nėra, greičiausiai skirtas išspręsti kažkokiai svarbiai problemai.
Vidinis konfliktas yra, kai, viena vertus, noriu, kita vertus, labai nenoriu. Tada, kad šeimininkas nesikankintų su „noriu nenoriu“, nes tai neištveriama būsena, išsprendžia pasąmonė. Tarkim, labai norima vaiko, bet ne nuo to vyro. Tada organizmas ir padaro, kad vaiko nuo šito vyro ir nebūtų. O kai atsiranda kitas vyras, pasąmonė tą mechanizmą išsprendžia savo būdu. Kai tik kažkas gyvenime pasikeičia, pradeda ir hormonai gamintis.
Pagrindinių baimių ar priežasčių yra daug. Dalis moterų iš tikrųjų labai bijo nėštumo, gimdymo, bijo, kad kažkas blogo atsitiks sveikatai (tarkim, jei kažkas atsitiko moters motinai). Prisimenu vieną pacientę, kuri laukdamasi susirgo diabetu ir paskui visą gyvenimą labai kamavosi. Įsivaizduokite, ką ji perdavė dukrai - t. y. kiek sveikatos jai kainavo nėštumas. Tada nekeista, kad paskui dukra negali pastoti, nes ji pasąmonėje bijo - jei motinai taip atsitiko, vadinasi, ir jai kažkas gali atsitikti. Sakyčiau, tokių atvejų dabar mažėja, nes gydytojai moteris labai prižiūri.
Psichologiškai jos nepasiruošusios. Fiziologiškai jos puikiai pasiruošusios, todėl vėl kyla vidinis konfliktas. Jei moteris nepasiruošusi, nori pagyventi sau, o visi aplink sako - jau laikas, ko lauki, greičiau gimdyk, atsakomybė tampa nepakeliama, atrodo, kad bus labai sunku. Pavyzdžiui, tėvai labai ją lepino, o dabar lepina vyras - ji vis dar vaikelis, viso dėmesio nori sau, o ne dar kažkam. Tada jai vaikas atrodo kaip tikras siaubas. Dabar vis daugiau tokių merginų.
Būna, kad moteris jaučia, jog neturės vaikui ko duoti. Arba, pavyzdžiui, gal ji pati vaikystėje sirgo ir tėvams buvo našta. Ar jos draugės vaikas nuolatos serga, ir ji mano, kad vaikas yra tragedija: vaikelis gims ir nuolat sirgs, tad ne motinyste džiaugsiesi, o tik lakstysi pas gydytojus.
Yra žmonių, kurie šiaip neturi tėvystės, motinystės poreikio, nori daryti karjerą. Jei moteris kažkurioje srityje jaučiasi labai gabi, vėl kyla didelis prieštaravimas. Ji tarsi turėtų gimdyti, bet nenori. Įdomu, kad karjeros moterys tampa tarsi vyrais, nes turi labai daug dalykų daryti taip, kaip daro vyrai: ne būti jautrios, ne aplinką harmonizuoti, o labai kryptingai siekti tikslo, nesidairyti į šonus ir pan. Pavyzdžiui, kokios vadybininkės ar mokslininkės, kurioms darbe reikia kietumo, gyvena kaip vyrai.
Gali būti, kad vaiko nenori vyras. Net jeigu jis to nesako, moteris jaučia. Tada ji bijo, kad tėvas vaiko nemylės, neužsiims arba pašlis santykiai, nes būna tokių vyrų, kurie viso moters dėmesio nori sau. Infantilus vyras nori, kad moteris jį apšokinėtų, nes vaikas yra jis, tad kitas vaikas jam būtų didžiulis konkurentas. Jei moteris tai žinotų sąmoningai, kūnas nereaguotų. Bet ji tai jaučia pasąmonėje, todėl, jei vyrą myli, galvoja, kad gal geriau santykių negadinti, gal svarbiau vyras, o ne vaikas. Šitaip ji nepastoja - viskas išsisprendžia. Prisimenu moterį, kuri su vyru pragyveno 15 metų, bet pastojo beveik 40-ies. Tada pora iširo.
Dar labai svarbi priežastis, aktuali Lietuvoje, - nepasitikėjimas partneriu. Vyrai neužsiima su vaikais, nenori su jais būti, visa našta krinta ant moters pečių. Pagimdei vaiką - pati ir augink. Todėl, jei moteris vyru nepasitiki ir pagalvoja, kokia našta jos laukia, vėl nepastoja. Kai kurios moterys vyrui net jaučia slaptą neapykantą. Pavyzdžiui, gyvena pora, bet meilės nėra - tik kažkokia parodomoji šeima.
Senovėje buvo šiek tiek kitaip. Viena, pora, ypač moteris, neturinti vaikų, buvo smerkiama. Tu tada ne moteris, jūs - ne šeima. Matyt, baimė būti pasmerktai ir nusverdavo. Antra, dabar žmonės labai drąsiai įgyvendina savo norus. Jei moteris sau pasako, kad neaugins vaikų ir darys karjerą, ji tą norą gali sau leisti jausti labai stipriai. Visi labai nori būti laimingi. O anksčiau buvo tokia aukojimosi ideologija: reikia aukotis dėl vaikų, o paskui jie aukosis dėl tavęs. O dabar žmogus siekia savo tikslo ir, jeigu jam su partneriu negerai, jis susiranda kitą. Tai labai netinkama vaikams, nes vaikas yra tas, dėl kurio reikia aukotis. Be to, netinkama ir partneriams, todėl ir skyrybų tiek daug.
Būna, kad abu labai labai nori, bet jiems nepavyksta. Tik nustoja norėti - gimsta vaikelis. Iš tikrųjų taip yra. Apskaičiuota, kad jauna pora turi natūraliai pastoti maždaug per metus ar dvejus (o ne pirmą mėnesį, vos sugulus). Vyresni turi mylėtis iki ketverių metų. Bet jeigu jie, mylėdamiesi pusę metų, nepastoja, juos pradeda imti siaubas - juk amžius ragina, aplink daugybė nevaisingų, nelaimingų šeima. O kai imi bijoti, apima stresas, organizmas įsitempia, pradeda kitaip veikti hormonai. Stresas, baimės būsena niekam nepadėjo nieko padaryti. Pabandyk kūrybinį darbą atlikti bijodamas - nekils jokių kūrybinių minčių. O stresą žmonės patiria klaikų, įsivaizduoja, kad jų gyvenimas žlugęs.
Bioenergetikai pataria pasiimti vieną vaiką iš vaikų namų, o, kai jau tas vaikas ramiai augs šeimoje, pasipils ir savi. Labai geras pasiūlymas, tik įsivaikinimas turėtų būti organizuotas logiškiau, kad žmonės turėtų daugiau informacijos. Iš tiesų šis būdas geras, gal daug kas taip ir darytų, jei būtų taip lengva vaikus įsivaikinti.
Svarbus dalykas yra ir būsto ar pinigų neturėjimas. Anksčiau nebuvo manoma, kad vaikui išlaikyti reikia turėti labai daug pinigų: vaikų gimdavo daug ir visi duonos gaudavo. O dabar vaiką reikia vesti į brangiausius būrelius, mokėti už brangius mokslus ir t. t. Dar viena šių laikų priežastis - kontracepcija. Poros saugosi labai sėkmingai, tik tas saugojimasis nėra toks paprastas. Kai labai smarkiai nori, kad vaiko nebūtų, pasąmonei siunti signalus „jokiais būdais, tik ne dabar, nes bus bėda“.
Dabar tai labai įprasta. Anksčiau moterys iki 30 suvirš metų nesinaudodavo visais įmanomais kontracepcijos būdais, greičiau pastodavo. Tačiau yra ir giluminių psichoanalitinių priežasčių. Jos liūdnos, sunkios ir psichologai galvoja, ką daryti. Sunki padėtis, jei moteris nelaiminga jautėsi pati būdama kūdikis - tada veikia patirtis, kurios normaliai net neatsimeni. Pavyzdžiui, jeigu jai gimus šeimoje įvyko kažkokia tragedija: tėvas išėjo iš namų, mama sirgo depresija po gimdymo. Tokiais atvejais moteris jaučia nenusakomą baimę, kad su kūdikiu bus sunku (nes ji pati, kaip kūdikis, kažko nepatyrė, kažko negavo ar augo labai prastomis sąlygomis), ji bijo atsiminimų ir automatiškai saugosi. O gal jai ir vaikai nelabai patinka, gal atrodo, kad motinystė vien vargas, o džiaugsmo mažai. Moterims, kurios vaikystėje patyrė kažką negero ar buvo nemylimos, padėti labai sudėtinga, nes priešinasi visa jų pasąmonė. Neapykanta motinai, blogi santykiai su motina labai siejasi su vaisingumo problemomis. Jei neapkenti savo motinos (gal to net ir nenorėdama), tada, kaip motina, pradėsi neapkęsti savęs pačios, nes kankins klausimas, ar tikrai pavyks būti geresnei už savo motiną. Išeina toks vaikų ir motinystės atmetimas. Jis dabar gana dažnas, nes žmonės susvetimėję.
Kartais vaiką norima turėti ne dėl jo paties, o dėl visiškai kitų motyvų: pavyzdžiui, pasirodyti, kad aš esu kažko verta kaip moteris - nes visos turi vaikų, tai ir man reikia.
Labai svarbi dar viena priežastis. Jei šeimoje yra keli vaikai, užtenka ir dviejų, kai kurie tėvai vyresniajam primeta auginti jaunesnį, ir jis, būdamas kokių 7-10 metų, yra atsakingas už tą, kuriam treji, nors jam tai visiškai ne pagal jėgas. Kai tokio amžiaus mergaitė, pati nepabuvusi vaiku, jau turi būti motina, motinystė jai atsistoja skersai gerklės. Suaugusi tokia moteris, ko gero, vaikus atidės iki paskutinio momento, labai to nenorės ir labai sunkiai prisivers tai padaryti. Sunku tikėtis, kad ji norės rūpintis kažkuo kitu, nes ja pačia vaikystėje nebuvo rūpintasi.
Būna ir keistesnių atvejų. Pavyzdžiui, mergaitė serga kokia nors liga, tarkim, astma. Gydytojas pasako, kad gal hormoninių preparatų skirti nereikia, nes paskui ji gali neturėti vaikų. Kokių penkerių metų mergaitė tai išgirsta, paskui tie vaistai jai vis tiek duodami, ir pasąmonėje lieka „įrašas“, kad vaikų gali nebūti. Tai kaip hipnozė, įtaiga.
Alkoholis ir jo poveikis vaisiui
Labai svarbu pakalbėti ir apie tas poras, kurios nevaisingos dėl biologinių priežasčių. Matyt, prie to prisideda ir ekologinė sistema. Pavyzdžiui, labai padaugėjo nevaisingų vyrų, nors anksčiau buvo daugiau nevaisingų moterų.
Didelė problema, kad šitos bėdos ištikti žmonės apie tai nekalba. Padėtų, nes slapstantis įtampa tik didėja. Turi bėdą, bet visiems šypsaisi, sakai - nieko tokio, nelabai dar norime. Turi apsimesti, neišsiduoti, slėpti ašaras, tarsi viskas būtų gerai. Eini pas nevaisingumo specialistus, o ten trauma po traumos, vaikštai ašaromis apsipylęs. Jei visiems drąsiai pradėtum kalbėti, sakytum, kad turi tokią bėdą, guostumeisi, būtų lengviau. Būtų mažiau įtampos, žmonės paguostų, palaikytų, paskatintų.
Psichologai pastebi, kad tokiais atvejais moteris iš viso pasijunta nemoteriška, nebežino, kas ji tokia yra. Vyrai išgyvena nė kiek ne mažiau, taip pat jaučiasi nevyriški. Pajuokavimas „šaudai tuščiais šoviniais“ - baisus dalykas. Nevaisingi žmonės praranda gyvenimo tikslą, juos ištinka egzistencinė krizė, jie nebežino, kas prasminga. Tai labai sunku. Juk būna šeimų, kurioms nepadeda dirbtinis apvaisinimas, kurios nepasiryžta įsivaikinti. O kaip gyventi, kai žmogus jaučiasi praradęs savo ateitį, tai, ką įsivaizdavo: kaip bus gerai, kaip vaikas bus į jį panašus, ką jie veiks, kaip draugaus ir t. t.?
Prasideda gedėjimas. Iš pradžių - neigimas, paskui - pyktis, už ką man taip atsitiko, kuo aš nusikaltau. Dažnai prisiskaitoma visokių naujos bangos „dvasinių“ žinių: jei tavo bloga karma ar pridarei nuodėmių - štai tau bausmė. Nors manau, kad ten ne nuodėmės, o psichologinės ar fiziologinės priežastys. Bet žmonės linkę ieškoti nuodėmių, graužtis, kaltinti save, jaustis blogesni, negu yra. Tiek vyrams, tiek moterims tai baisiai sunki stadija. Ją įveikti ir suvokti, kad dėl to, kas atsitiko, žmogus nėra blogesnis ir nepadarė kažkokių baisių nuodėmių, labai sudėtinga, bet įmanoma.
Į kovą su geriančiomis būsimomis motinom kyla ir garsiausi šalies medikai, ir menininkai. Naujai iškepta mama rėžia tiesiai šviesiai - sidrą gėrė per visą nėštumą. Esą skonis kaip limonado, tad ir kūdikiui kenkti neturėtų. Jauna moteris net gimdyti važiavo išgėrusi sidro. "Man pradėjo bėgt vandenys, išsikvietėm greitąją, išvežė į gimdymo namus ir ten pradėjo akušerė ant manęs rėkt, kad čia pijokė atvažiavo, kad net vaisiaus tie vandenys alkoholiu smirdi. Ir kai vaikas gimė, tai irgi iš burnytės alkoholiu smirdėjo", - anonimiškai kalbėjo moteris. Naujagimis į pasaulį atkeliavo jau su promilėmis. Medikai mažylį atgaivino ir sidro mėgėją su vaiku išleido namo. Tačiau perspėjo - kūdikis gali lėčiau vystytis, vėliau sėdės, vaikščios, greičiausiai turės didelių problemų mokykloje.
„Dažniausiai motina, kuri pastoviai geria alkoholį, atvyksta išgėrusi į gimdymo namus, jinai dažniausiai pagimdo naujagimį su abstinencijos požymiais: naujagimis reikalauja to alkoholio kiekio, kurį gaudavo pas mamą, o atjungtas nuo virkštelės, jam tiesiog tas poreikis nepraeina ir dėl to yra baisios pasekmės, gali būti traukuliai, labai yra čaižus ir skardus riksmas", - kalbėjo medikė K. Mačiulienė, gimdymo namų vadovė.
Kaip dažnai Lietuvoje nėščiosios vartoja alkoholį, tikslių duomenų nėra, mat visi tyrimai remiasi apklausomis, kuriose nėščiosios nori pasirodyti kiek geresnės, nei iš tiesų yra ir skaičius dėl alkoholio vartojimo pagražina. Santarų medicininės genetikos centro vadovas profesorius Algirdas Utkus pasakoja pradėjęs visiškai naują mokslinį tyrimą, kuris atskleis tikruosius skaičius, kiek nėščiųjų Lietuvoje vartoja alkoholį. Iš kraujo lašo genetikai sako galintys pamatyti pakitimus, net jei nėščioji alkoholio ragavo vieną kartą. Nors tyrimas dar tik pradėtas, jau pavyko ištirti kelis šimtus naujagimių. Rezultatai išties kelia nerimą.
Patarimai, kad nedidelis kiekis alkoholio nėščiajai gali būti tik į naudą, pavyzdžiui, pakelti kraujo spaudimą, medikus šiurpina. Medikai aiškina, kad laikas nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės - pats pavojingiausias, mat tuomet formuojasi svarbiausi organai - širdis, akys, ausys, kojos, rankos, centrinė nervų sistema, tad net ir taurė vyno gali palikti žymę visam gyvenimui. Kad vaikas gimė su alkoholio sindromu atskleidžia net veido bruožai. O tokių Lietuvoje kasmet gimsta vienas iš 1000. Mamos esą dažnai nesupranta, kodėl jų vaikai sunkiai priauga svorio, yra itin judrūs, visiškai nesugeba susikaupti. Tokių vaikų mamoms medikai pataria gerai pagalvoti, ar tik nebuvo pakėlusi taurelės nėštumo metu.
Į kovą su išgeriančiom būsim motinom kyla net menininkai, kurie simboliais, judesiu, vaizdais jie žada kalbėti apie šią opią problemą. Kiek Lietuvoje nėščiųjų vartoja alkoholį, paaiškėti turėtų metų pabaigoje.
Girtos moters pagimdytas kūdikis - vos dviejų kilogramų svorio ir 50 centimetrų ūgio. Mažylę, kurios kūnas buvo persmelktas alkoholio, regis, pradeda kankinti abstinencijos sindromas - ji blaškosi, verkia. Nerami ir gimdyvė. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pasaulį išvydo visiškai girtas kūdikis.
V.Janušonis nuo tolimesnių prognozių kol kas susilaiko: „Ir kūdikio, ir gimdyvės sveikatos būklė šiuo metu yra sudėtinga. Motina, ko gero, alkoholį vartojo ilgai ir nesustodama - gal net kiekvieną dieną“. Išsiaiškinta, kad nėščia moteris klajojo po Lietuvą - į Telšius atvyko iš Anykščių. Prieš gimdymą ji jokiuose sveikatos priežiūros centruose, moterų konsultacijos punktuose nesilankė.
KUL Neonatologijos centro, kur laikomi daugiau nei pusantro kilogramo sveriantys sunkios būklės kūdikiai, vadovė Albina Bulaukienė, irgi priblokšta: „Anykštėnės pagimdytas naujagimis skleidė aitrų etilo alkoholio kvapą. Pirmą kartą per ketvirtį amžiaus išvydau tokį kūdikį“. Maža to, ištyrus naujagimės kraują, jo organizme dar pastebėta ir infekcijos požymių. „Jo laukia ilgas gydymas, kol detoksikuosime organizmą. Jeigu kūdikis išgyventų, didelė tikimybė, kad jis bus irzlus, agresyvus, neatsparus ligoms, tąsomas traukulių“, - nieko gera nežada R.Šiaulys.
Tai - nebe pirmas kartas, kai Lietuvoje gimsta visiškai girti kūdikiai. Prieš kelerius metus medikai buvo priblokšti, kai pasalį išvydo kūdikis, kurio kraujyje nustatyos 2 promilės alkoholio. Tada gimdyvė tikino nesanti girtuoklė - tądien ji išgėrė vos dvi stiklines sidro. Gimdyvės kraujyje buvo 1,7 promilės alkoholio.
Pastebėta, kad mažylių, kurių tėvai sistemingai vartoja alkoholius gėrimus ir narkotikus, socialinė raida yra lėtesnė, tarp jų yra nemažai, sutrikusio elgesio, protiškai atsilikusių vaikų.
Maža galva, plokščia nosis, siauri akių plyšiai, neišsivystęs apatinis žandikaulis - tai tik keli veido bruožai, būdingi vaikui, kurio laukdamasi motina svaiginosi alkoholiu. Tokie požymiai gali reikšti vaisiaus alkoholinį sindromą, kurio sunkiausios pasekmės išryškėja vaikui paaugus - jis nesugeba sukaupti dėmesio, atsilieka jo protinė veikla. Taip atsitinka, kai alkoholis negrįžtamai paveikia įsčiose tebesančio vaisiaus smegenų ir kitų organų raidą.
Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai svaiginasi nėščios moterys. „Svaigalų vartojimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurių sutrinka embriono ir vaisiaus vystymasis, smarkiai pažeidžiama vaiko raida ir elgsena. Kiekvienas toks atvejis yra tarsi žmogiškoji tragedija, kurios galima išvengti nieko nedarant - pakanka, kad būsimoji motina nevartotų svaigalų, nežalotų ne tik savo organizmo, bet ir į pasaulį skubančio kūdikio”, - „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs gydytojas genetikas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, profesorius Algirdas Utkus.
- Ar yra nustatyta saugi nėščiajai alkoholio dozė?- Niekur nėra nustatytos saugios alkoholio dozės besilaukiančiai moteriai. Geriausia išeitis - nulis promilių, nulis rizikos. Jauniems žmonėms, planuojantiems šeimą, ypač svarbu žinoti, kad dėl alkoholio poveikio vaikas gali gimti su tam tikrais apsigimimais.
- Nuo ko priklauso sutrikimų sunkumas? Kada alkoholis yra pavojingiausias?- Vaisiui žalingi veiksniai yra pavojingiausi 3-10 nėštumo savaitę, tačiau alkoholio poveikis pavojingas iki pat nėštumo pabaigos, nes tai veikia vaisiaus smegenų raidą. Tačiau gali būti ir kitokių pažeidimų - gali susiformuoti širdies ydos, lūpos ir gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių ir lyties organų anomalijos, kaulų sistemos pažeidimai.
- Kokia yra rizika susilaukti kūdikio, kuriam bus nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas?- Jeigu moteris serga priklausomybės liga, jeigu ji kasdien vartoja svaigalus, tikimybė, kad kūdikis turės įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą, siekia apie 40 proc. Kitai daliai vaikų šio sindromo gali nebūti, tačiau gali būti kitokių sutrikimų, galinčių lemti vaiko raidos atsilikimą, mokymosi sunkumus, elgesio sutrikimus.
- Ar įmanoma iš elgesio atpažinti vaiką, kuriam buvo nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas?- Daugiausia tokių vaikų atsiduria kūdikių namuose. Jie būna draugiški, smalsūs, bet juos išduoda specifinis elgesys, pavyzdžiui, 3-5 metų vaikas elgiasi kaip plaštakė. Ką tai reiškia? Toks vaikas nesugeba susikaupti. Jam viskas įdomu. Atsidūręs naujoje aplinkoje, iš pradžių...
Ką alkoholis gali padaryti vaisiui?
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl poros negali susilaukti vaikų, yra psichologinės problemos. Stresas, baimė, didelis noras pastoti gali sukelti hormoninius sutrikimus, kurie trukdo pastojimui. Svarbu kalbėtis apie šias problemas, nesislapstyti, nes tai tik didina įtampą.
Taip pat svarbu suprasti, kad nevaisingumas gali kilti ir dėl pasąmoningų priežasčių. Pavyzdžiui, jei moteris bijo prarasti santykius su vyru, jei gims vaikas, jos organizmas gali nesąmoningai stabdyti nėštumą. Svarbu atvirai atsakyti sau į klausimą, kodėl norite vaiko ir ką jis pakeistų jūsų gyvenime.
Didelę įtaką moters psichologinei būklei daro ir jos pačios patirtis vaikystėje. Jei moteris vaikystėje jautėsi nelaiminga, nemylima, jai gali būti sunku priimti motinystę. Taip pat svarbu atsižvelgti į vyro norus ir baimes. Jei vyras nenori vaikų, moteris tai gali jausti pasąmoningai, todėl ir nepastoja.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos vaiko sveikatai, yra motinos elgesys nėštumo metu. Nėščiajai vartojant alkoholį, jis per placentą patenka į vaisių, kenkia jo smegenims, kepenims ir kitiems organams. Tai gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą, kuris pasireiškia fiziniais ir protiniais sutrikimais. Net nedidelis alkoholio kiekis nėštumo metu gali turėti neigiamų pasekmių.
Svarbu suprasti, kad nevartoti alkoholio nėštumo metu yra būtina ne tik dėl vaiko sveikatos, bet ir dėl jo ateities. Atsakingas požiūris į nėštumą ir sveikas gyvenimo būdas yra geriausia dovana vaikui.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad vaikų auginimas - tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė. Tėvų meilė, dėmesys ir rūpestis formuoja vaiko asmenybę ir lemia jo ateitį. Todėl labai svarbu skirti vaikui pakankamai dėmesio, būti šalia jo ir jį mylėti.
