Septynios nuodėmės, dar kitaip vadinamos Mirtinosiomis nuodėmėmis, Romos katalikybėje yra laikomos ypač sunkiais nusikaltimais, vedančiais į sielos mirtį. Šis sąrašas pirmą kartą buvo paminėtas popiežiaus Šventojo Grigaliaus I VI amžiuje.
Įsivaizduokite, jog gimstame su puikiais žvilgančiais šarvais, kurie mus saugo nuo labai pavojingo pasaulio aplink. Šalia mūsų verda nesibaigianti Šviesos ir Tamsos kova, o mes tarsi šapeliai vėjyje blaškomi po mūšio lauką. Šarvai mus saugo nuo sužeidimų, o kiekviena mirtina nuodėmė yra įtrūkimas mūsų apsaugoje. Kuo didesnis polinkis kokiai nors ydai, tuo didesnis plyšys ir tuo daugiau priešiškų strėlių sminga į mūsų gležną kūnelį.
Kiekvienas turime visą puokštę nuodėmių, net ir šventieji. Jei manote, kad neturite vienos ar kelių ydų, vadinasi, nepažįstate savęs, bijote atidžiai save apžiūrėti. Tai blogai, nes tik suvokdamas savo silpnybes gali tobulėti, eiti į priekį.
Jei kada nors ravėjote daržus, turėjote susidurti su varpučiu. Jo labai ilgos šaknys, ir, jei gerai neišrauni, vėl iš naujo atželia, kaip niekur nieko. Taip ir su ydomis. Siela amžina ir gyvename mes tūkstančius gyvenimų. Jei tiksliau, Vedose rašoma, jog yra 8.400.000 gyvybės formų, o siela per jas visas keliauja. 400.000 yra žmogiško tipo gyvybės forma. Tai įsivaizduokite, per kiek tūkstančių gyvavimų formavosi jūsų charakterio bruožai, pomėgiai, silpnybės. Ne taip lengva nugalėti savo ydas. Tačiau tą daryti ir reikia, ir verta.
O štai ko nereikia, tai pernelyg stresuoti - juk ryte prabudus neimate rautis nuo galvos plaukų, kad po nakties reikia valyti dantis. Juk nesakot - vakar prieš miega valiau, o ryte ir vėl reikia?! Kada tai baigsis?! Kokia neteisybe! Juk paprasčiausiai nusiprausiate, susišukuojate, apsirengiate ir einate toliau per gyvenimą. Taip ir su nuodėmėmis - reikia akylai stebėti savo reakcijas ir nuolat stengtis keisti mąstymą.
Iš tikrųjų, milžiniškas žygdarbis savyje pastebėti ydas. Lengviau ydas matyti kituose. Bet tai irgi nėra blogai, nes jei matai kitame nuodėmę, vadinasi, pats ją turi. Jei neturėtum nuodėmės savyje, jos neatpažintum ir kitame, nes neturėtum su kuo savyje palyginti. Mes visą pasaulį suvokiame tik per save, savo pojūčius ir patyrimus, savo naudą, pasitenkinimą. Mes negalime pajausti svetimo skausmo, jį galime tik bandyti suvokti, prisimindami save panašioje situacijoje ar įsivaizduodami, kaip mes patys jaustumėmės. Todėl viską, ką matome kituose, suvokiame tik todėl, kad patys taip turime.
Anot Jokūbo: „Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį” (Jok 1, 14-15). Kitaip tariant, visi mes esame gundomi ir tas gundymas mumyse pasėja nuodėmės sėklą. Ydos yra egoizmo pagimdytos, iš noro ne duoti, bet gauti. Gauti materialinės ar psichologinės naudos, pasitenkinimo.
Septynios nuodėmės ir jų pasireiškimas
Visos septynios nuodėmės tarpusavyje labai glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo.
1. Godumas
Gobšuoliai nori visko daug ir dar daugiau. Praktiškai 99 proc. žmonių nepripažįsta savo godumo ir suranda tūkstančius pasiteisinimų - negaliu duoti, nes pats neturiu. Gobšumą savyje galima pažinti iš to, kaip jums sekasi tvarkytis su finansais. Kai godumas išvešėjęs, labai sunku skirtis su pinigais, todėl nuolat delsiama atsiskaityti už komunalines paslaugas, atiduoti skolas ir t.t. Tokie žmonės aukoja nebent per Kalėdas ir tai siunčia sms iš savo tarnybinio telefono, taigi aukoja ne savo, o įmonės pinigus. O ir bendrauja tik su tais, iš kurių tikisi gauti kokios nors naudos ir tol, kol gauna tą naudą, kurios tikėjosi.
Gobšuoliai labiausiai bijo būsenos, kai tenka ko nors atsisakyti. Tokiems žmonėms dažnai užkietėja viduriai, sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja imunitetas, susilpnėja organizmo savireguliacijos procesas. Pirmieji gresiančio pavojaus požymiai gali būti vegetatyvinė distonija ir nuolatiniai peršalimai, taip pat labai neigiamai veikiantys imunitetą.
Godumas yra tikra tragedija, nes niekada nebūna gana, jis nepasotinamas. Vadinasi, žmogus nuolat pasmerktas baisiai įtampai - kaip gauti dar daugiau ir kaip neprarasti to, ką jau turi. Situaciją apsunkina tai, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, godūs žmonės save laiko dosniais, bet visų išnaudojamais. Gobšūs žmonės jaučiasi labai nesaugūs gyvenime, todėl ir kaupia viską, kad užklupus „juodai dienai“ nieko nepritrūktų.
Reikia suprasti vieną, kad godūs žmonės niekada nebus turtingi. Ypač, jei dar ir nesąžiningais keliais uždirbinės pinigus. Vedose sakoma, kad nesąžiningai uždirbtus pinigus žmogus praras per 10 metų. Pavydas ir godumas - dvi mirtinos nuodėmės, kurios atstumia pinigus. Dirbame nekenčiamą darbą, nes godumas neleidžia jo mesti ar dirbti darbą, kuris būtų prie širdies, tačiau atneša mažesnį uždarbį.
Pats puikiausias būdas, kaip kovoti su godumu, yra įpročio aukoti išsiugdymas. Ir pagal Vedas, ir pagal Bibliją žmogus turi aukoti bent 10 proc. Biblijoje Dievas yra visko, ką turime ir kuo naudojamės, savininkas, todėl geri tikintieji Dievui skolingi 1/7 laiko, dešimtą dalį pajamų, kitas dovanas ir paaukojimus. Pats Jėzus Kristus patvirtino dešimtinės aktualumą savo misijoje. Aukoti reikia pradėti nedelsiant ir ne tada, kai kada nors bus pakankamai pinigų. Atvirkščiai, aukoti reikia pradėti tada, kai piniginėje švilpauja vėjai. Turtų kiekis priklauso nuo to, kiek gera mūsų karma. Tad jei neturime pinigų, vadinasi, karma bloga. Tai reiškia, kad reikia ją valyti darant gerus, pasiaukojančius darbus. Pinigai yra priemonė ką nors padaryti laimingu. Aukoti reikia protingai - už girtuokliui prie parduotuvės duotus pinigus atsakysime savo karma. Aukoti galima elgetoms prie bažnyčios, žmonėms, darantiems kilnius darbus, vaikų ar senelių namams, gyvūnų prieglaudoms, bažnyčiai, šventykloms. Dirbti reikia pirmiausia tai, kas miela širdžiai ir neša gėrį gyvoms būtybėms, o ne tai, kas leidžia uždirbti kuo daugiau pinigų. Kiek daug žmonių turi nepelningų svajonių, bet jų nerealizuoja, nes gi nėr kada, reikia užkalinėti pinigus!
2. Puikybė
Puikybė - plyšys šarvuose ties širdimi. Kiekviena strėlė sminga tiesiai į mūsų švelnią, jautrią širdį… Puikybė sukelia neapsakomas, nepakeliamas kančias…. Kuo didesnė puikybė, tuo labiau trokštame, alpstame dėl pripažinimo. Svaigstame iš noro, kad kiti žmonės mumyse matytų vien tobulumą, tik tas savybes, kurių kartais nė neturime.
„Nekaistumas, pyktis, godumas, girtuokliavimas ir panašūs dalykai, palyginti su ja, tėra tik uodo įkandimas: tai per puikybę velnias tapo velniu. Jums atrodo, kad per stipriai pasakiau? Jei taip, pamąstykite. Ką tik sakiau, kad kuo labiau žmogus pasikelia į puikybę, tuo labiau jis nemėgsta kitų puikybės. Iš tikrųjų, norint sužinoti, kiek esame išpuikę, lengviausias būdas būtų paklausti savęs: „Ar man labai nepatinka, kai kiti žmonės pažemina mane arba nekreipia į mane dėmesio, kišasi į mano reikalus, elgiasi kaip su vaiku arba demonstruoja prieš mane savo pranašumą?”
Esmė ta, kad kiekvieno asmens puikybė varžosi su visų kitų puikybe. Kadangi pats noriu sublizgėti vakarėlyje, aš toks nepatenkintas, kai sublizga kas nors kitas. Du to paties amato žmonės niekad nesutaria vienas su kitu.“
Puikybė turi du kraštutinumus - kai žmogus save aukština kitus žemindamas ir kai žmogus save žemina kitus aukštindamas. Tai ta pati puikybė, tas pats dėmesio troškulys, tik priemonės jam gauti yra skirtingos. Nekontroliuojama puikybė verčia žmogų jaustis vis dažniau ir labiau skaudinamam aplinkinių - kaip gi mane, tokį nuostabų, galėjo kažkas nepastebėti, nepagirti? Kaip gali su manimi, tokiu puikiu, nenorėti kas nors eiti pasivaikščioti? Kaip apie mane gali kas nors atsiliepti ar net pagalvoti nepakankamai gerai?
Jei į bent vieną klausimą atsakėte “taip”, kuo nuoširdžiausiai sveikinu - yra vilčių išsivaduoti iš kančių! Ypatingai kritiškais atvejais puikybė žmogui neleidžia net suvokti, jog ji jame yra. Ką daryti, kaip gelbėtis? Pirmiausia - nulenkti galvą. Ugdykimės nuolankumą ir dėkokime už bjaurius šefus, klastingus draugus, despotiškas anytas. Jei kas nors įžeidė - klaupkimės bent mintyse prieš tą žmogų ir kartokim jam: “Ačiū, aš tave myliu, atsiprašau, atleisk man”. Jei niekas nepadėkojo ir dėl to nukabinai nosį - lenk žemai galvą visiems nepadėkojusiems ir džiaukis, kad tau parodė, kur yra plyšys apsaugoje. Piliulė nuo puikybės - neapsakomai karti. Bet tik iš pradžių! O paskui prasideda medus 🙂 Žmonės tampa giedri ir besišypsantys tarsi dangus po stiprios liūties su perkūnija.
3. Nesaikingumas
Nesaikingumas valgant ar geriant - tai tam tikros smegenų dalies, kuri atsako už alkio pojūtį, sutrikimas. Taip pat apsivalgymo priežastimi galėtų būti žemas pasitikėjimo savimi lygis, klinikinė depresija bei kitos psichologinės problemos, tačiau daugeliu atvejų tai yra emocijų kontroliuojamas procesas, o ne fizinis negalavimas. Tai vidinio chaoso, nerimo, įtampos, nepasitenkinimo pasekmė.
Apsirijimo nuodėmė tiesiog įaugusi į mūsų tradicijas - nebe galime žiūrėti filmų kino teatre netriauškindami kukurūzų spragėsių, visos tradicinės lietuviškos šventės siejasi ne su dvasiniais dalykais, o su besaikiu valgymu ir gėrimu. Amerikoje nuolat rengiamos įvairios rungtynės, kas greičiau ir daugiau ko nors suvalgys. Su šia yda galima kovoti tik tada, kai išsiaiškini priežastis, verčiančias tave nuolat persivalgyti.
Visiems žinomą frazę „Pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu“ galima perfrazuoti „pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kas tu“. Mes esame subtilios būtybės, turinčios vieną fizinį ir šešis subtiliuosius kūnus. Dabar yra prarastas žinojimas, suvokimas apie mūsų subtilųjį kūną ir jo poreikius, kuo jį maitinti. Kalbėdami apie maistą, skaičiuojame kilokalorijas, vitaminus ir mineralus. Puiku, fiziniu kūnu reikia rūpintis. Tačiau kas yra daugiau - vienas fizinis kūnas ar šeši subtilieji? Persivalgymas taip pat yra pasekmė to, jog mūsų šeši subtilieji kūnai badauja. Mes sergame, senstame ir mirštame iš… bado.
4. Pavydas
Pavydas - tai liga. Pavydas - tai nesugebėjimas mylėti. Prieš keturis tūkstančius metų Senovės Egipto Mirusiųjų knygoje šis pragaištingas jausmas ydų sąraše apskritai buvo įrašytas pirmasis. Teologas J. Burkus apie pavydą sako, kad tai yra nepasitenkinimo ar pikto nuliūdimo jausmas dėl artimo pasisekimo laimėti turto, garbės, iškilimo, gabumų, talento ar kokio nors kito gėrio, kas pavydžiam žmogui sumažintų garbę. Pavyduolis trokšta laimės sau, o kitam - nelaimės.
Šventuose raštuose aprašoma daugybė pavydo lemtų nelaimių. Luko evangelijoje skaitome pasakojimą apie sūnų palaidūną. Matome, kad vyresnysis sūnus pavydėjo broliui tėvo gailestingumo, nes pats jis sunkiai dirbo tėvo namuose, o brolis, svetur iššvaistęs palikimą ir sugrįžęs, buvo šauniai priimtas. Apaštalo Mato evangelijoje pasakojama, kaip vynuogyno šeimininkas ūkvedžiui liepė pasišaukti darbininkus ir jiems išmokėti atlyginimą, pradedant nuo paskutiniųjų ir baigiant pirmaisiais. Paskutinieji gavo po denarą, o pirmieji manė gausią daugiau, bet jiems irgi buvo sumokėta po denarą, todėl jie ėmė priekaištauti: „Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą“ (Mt 20, 12). Šeimininkas atsakė: „Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu. Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?
Išpuikėlis ieško garbės, goduolis - turtų, tinginys - poilsio. Ir tik pavyduolis sau nieko netrokšta. Jį jaudina tai, kad sekasi kitam žmogui. Pavyduolis gali padaryti viską, kad tik kitas žmogus visko netektų - garbės, sėkmės, nuoširdumo, gerumo. Kaip ir su kitomis ydomis, daugelis žmonių bando patys save apgauti, neva jie nejaučia to gėdingo jausmo. Iš čia ir atsirado posakis „baltas pavydas“. Pavydas yra pavydas. Nėra jokios gero pavydo formos. Žmogus gali tiesiog susivaldyti ir neimti kenkti kitam, kuriam pavydi.
Pirmiausia reikia labai aiškiai įsisąmoninti, kad mums čia niekas nepriklauso. Nei žmonės, nei santykiai, nei turtai, nei sveikata. Mes čia praktiškai nieko nekontroliuojame. Vedose sakoma, kad jei protas būtų visiškai nurimęs ir skaidrus, mes matytume visą praeitį ir visą ateitį, panašiai, kaip skaidraus, ramaus ežero vandenyje matome jo dugną ir plaukiojančias žuvis. Tačiau mes net nelabai prisimename, kas buvo vakar, ką jau kalbėti apie daugiau. Todėl mes tiksliai nežinome priežasčių, kodėl vienas turtingas, o kitas - skurdžius. Mums užtenka suvokti, kad tam yra pagrindas. Mes turime tiek, kiek užsitarnavome, tiek, kiek verti, kiek nusipelnėme savo šio ir praeitų gyvenimų darbais. Jei norime turėti daugiau, turime valytis karmą, o ne pavydėti kitiems.
Trečia, ką reiktų daryti - pajutus bent menkiausią pavydo apraišką, reiktų melstis už žmones, kuriems pavydime, dėkoti Dievui, kad jiems taip sekasi ir prašyti pagausinti jų laimę, sveikatą, turtus. Taip pat reikia tų žmonių prašyti bent jau mintyse atleidimo už pavydą, kurį jiems jaučiate.
5. Pyktis
Nėra baisesnio pragaro, nei tas, kurį žmogus nešiojasi savo viduje. Keršto troškimas degina iš vidaus ir temdo protą. Pyktis yra dar viena visa naikinanti jėga. Žmonės, kurie lengvai ir greitai supyksta, tiesiog jaučia pasitenkinimą pykdami. Štai jums didelė armija alergiškų žmonių. Periodiškas nervų sistemos dirginimas priverčia imunines ląsteles būti kovinėje parengtyje.
Ant ko pyksta žmonės? Ant kitų, kurie nepasotino jo egoizmo, ant savęs, nes jis, pasirodo, nėra Dievas ir nieko negali suvaldyti šiame gyvenime, ant Gyvenimo, kuris neva neteisingas - kodėl kiti turi daugiau nei aš, kodėl kitiems sekasi labiau nei man?
Pyktis glaudžiai susijęs su kitomis nuodėmėmis - pavydu, godumu, puikybe, tingumu, polinkiu į nesaikingumą. Kai negauname sau naudos - pykstame. Kai kas nors nepatenkina mūsų ydų iššauktų troškimų - nekenčiame jo, rezgame keršto planus. Kristus buvo labai griežtas pykčio atžvilgiu. „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau - kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui „Pusgalvi“, turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. „Jūs buvote girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau - mylėkite savo priešus ir melskite už savo persekiotojus, kad būtumėte savo Dangiškojo Tėvo va...
6. Girtuokliavimas (Nesaikingumas)
Nesaikingumas valgant ar geriant - tai tam tikros smegenų dalies, kuri atsako už alkio pojūtį, sutrikimas. Taip pat apsivalgymo priežastimi galėtų būti žemas pasitikėjimo savimi lygis, klinikinė depresija bei kitos psichologinės problemos, tačiau daugeliu atvejų tai yra emocijų kontroliuojamas procesas, o ne fizinis negalavimas. Tai vidinio chaoso, nerimo, įtampos, nepasitenkinimo pasekmė.
Apsirijimo nuodėmė tiesiog įaugusi į mūsų tradicijas - nebe galime žiūrėti filmų kino teatre netriauškindami kukurūzų spragėsių, visos tradicinės lietuviškos šventės siejasi ne su dvasiniais dalykais, o su besaikiu valgymu ir gėrimu. Amerikoje nuolat rengiamos įvairios rungtynės, kas greičiau ir daugiau ko nors suvalgys. Su šia yda galima kovoti tik tada, kai išsiaiškini priežastis, verčiančias tave nuolat persivalgyti.
Visiems žinomą frazę „Pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu“ galima perfrazuoti „pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kas tu“. Mes esame subtilios būtybės, turinčios vieną fizinį ir šešis subtiliuosius kūnus. Dabar yra prarastas žinojimas, suvokimas apie mūsų subtilųjį kūną ir jo poreikius, kuo jį maitinti. Kalbėdami apie maistą, skaičiuojame kilokalorijas, vitaminus ir mineralus. Puiku, fiziniu kūnu reikia rūpintis. Tačiau kas yra daugiau - vienas fizinis kūnas ar šeši subtilieji? Persivalgymas taip pat yra pasekmė to, jog mūsų šeši subtilieji kūnai badauja. Mes sergame, senstame ir mirštame iš… bado.
7. Tingumas
Nors tekste tiesiogiai nenurodomas tingumas kaip atskira nuodėmė, tačiau jis yra glaudžiai susijęs su kitomis ydomis. Pavyzdžiui, tinginys ieško poilsio, o tai gali lemti godumą ar nepasitenkinimą, jei rezultatai nepasiekiami be pastangų. Kai negauname sau naudos - pykstame.
Gimimo datos įtaka likimui ir charakteriui
Gimimo data turi didelę reikšmę mūsų likimui. Žinant gimimo laiką ir datą galima nusakyti žmogaus likimo tendencijas. Čia didelę reikšmę vaidina numerologija, astrologija ir chiromantija.
Kiekviena savaitės diena yra įtakojama skirtingos planetos, todėl ir žmonės, gimdami atitinkamą dieną, yra skirtingi. Priklausomai nuo dienos, kurią gimėme, skirsis mūsų charakteris ir temperamentas. Praktikoje taikant šias žinias galima lengviau suprasti save ir kokia asmenybė gimė mūsų šeimoje, kokie šio žmogaus norai ir polinkiai.
Savaitės dienos ir planetų įtaka
- Pirmadienis: Mėnulio globoje. Žmonės, gimę pirmadienį, dažniausiai būna švelnūs, jausmingi ir gali lengvai pasiduoti kitų įtakai. Jų nuotaika nepastovi ir dažnai keičiasi. Jie labai vertina ištikimybę, nes patys tokie yra. Šeimoje tokie žmonės siekia harmonijos, bet jiems būdingas nepastovumas.
- Antradienis: Marso įtaka. Antradienį gimę žmonės gali būti labai energingi, mėgstantys vadovauti ir greitai užsidegantys. Jie tvirto būdo ir dažnai nevengiantys pakovoti. Gindami tiesą, gali elgtis netgi agresyviai. Pavojingos situacijos juos įkvepia, o ne baugina.
- Trečiadienis: Merkurijaus išmintis. Trečiadienį gimę žmonės turtingi savo vidumi. Merkurijus atsakingas už žinojimą, intelektą ir bendravimą. Jie dažnai susilaukia netikėtos sėkmės. Gimę trečiadienį, tai žmonės-taikdariai.
- Ketvirtadienis: Jupiterio dosnumas. Ketvirtadienį gimę žmonės visada stengiasi būti teisingi, garbingi, bet gali būti linkę ir į avantiūras. Tai stiprios asmenybės ir puikūs šeimos žmonės. Jie stengiasi vengti pykčių ir skandalų.
- Penktadienis: Veneros žavesys. Penktadienį gimę žmonės tai - žavūs, malonūs ir mandagūs. Jie labai rūpinasi savo išoriniu grožiu, dažnai įsimyli ir mėgsta flirtuoti. Stengiasi būti džiaugsmingi ir optimistiški.
- Šeštadienis: Saturno rimtumas. Šeštadienį gimę žmonės rimtai nusiteikę į tai, kas vyksta ne tik jų vidiniame, bet ir išoriniame pasaulyje. Jie patikimi ir nepaliks draugo nelaimėje. Iš jų visuomet galima tikėtis pagalbos.
- Sekmadienis: Saulės spindesys. Sekmadienį gimę žmonės įprastai būna labai laimingi. Jie kūrybingi, dėl to visus iškilusius klausimus sprendžia kūrybiškai. Tai ryškios, protingos ir talentingos asmenybės.
Karminės skolos ir likimo skaičiai
Manoma, kad kai kurie gimimo datos skaičiai rodo karmines skolas, kurios paveldėtos iš ankstesnių šeimos narių gyvenimų. Tačiau ar jos tikrai pasmerkia žmogų tam tikram likimui?
Numerologija, senovinė sistema, siejanti skaičius su žmonių likimais, dažnai mini karminių skolų sąvoką - savotišką „bagažą“ iš praeities gyvenimų, kuris veikia dabartį. Mintis, kad kai kurie žmonės nuo pat gimimo yra pasmerkti „tempti kitų žmonių nuodėmes“, yra ir žavi, ir bauginanti.
Tradicinėje numerologijoje 13 laikomas transformacijos skaičiumi - seno sunaikinimo siekiant sukurti naują. Kartais jis siejamas su poreikiu atidirbti karmines skolas, susijusias su išdavyste, tingumu ar piktnaudžiavimu valdžia praeityje ar jūsų šeimos narių gyvenimuose. Šis skaičius siejamas su išbandymais, susijusiais su laisve ir atsakomybe. Galbūt praeityje žmogus - jūs ar jūsų giminaitis - piktnaudžiavo savo laisve, apleido savo pareigas, o dabar tai pasireiškia apribojimais ir poreikiu mokytis savikontrolės.
Skaičius 16 numerologijoje laikomas dvasinio pabudimo skaičiumi, tačiau kartais siejamas su poreikiu išpirkti išdidumą, savanaudiškumą ir žiaurumą iš praeities gyvenimų - savo ar kažkieno iš jūsų šeimos. Šis skaičius ragina būti nuolankiam, užjaučiančiam ir ugdyti vidinę harmoniją.
Jei jūsų gimimo datoje yra skaičius 19, jis simbolizuoja ciklo užbaigimą, apibendrinimą. Kartais tai siejama su poreikiu susitaikyti su praeities veiksmų pasekmėmis, atsikratyti karmos, susijusios su valdžios troškimu ar manipuliavimu.
Svarbu prisiminti, kad šių skaičių buvimas gimimo datoje nėra sakinys. Jie veikiau nurodo tam tikras karmines pamokas, kurias siela turi išmokti šiame įsikūnijime. Žmogus visada turi pasirinkimą, kaip reaguoti į šiuos iššūkius, ir gali panaudoti savo potencialą teigiamiems pokyčiams.
Be to, numerologai analizuoja ne tik atskirus skaičius, bet ir visą gimimo horoskopą. Kiti skaičiai gali sušvelninti arba sustiprinti „karminių“ skaičių įtaką. Ir galiausiai, svarbiausia: nepriklausomai nuo skaičių jūsų gimimo datoje, likimas yra jūsų rankose. Savo realybę kuriate savo mintimis, žodžiais ir veiksmais.
Gyvenimo kelio apskaičiavimas
Kiekvieno mūsų gimimo data turi unikalų kodą, kuris, anot numerologės Alenos Anisimkovos, yra raktas į mūsų talentų ir silpnybių supratimą.
Norėdami iššifruoti šį mistinį kodą, tiesiog paimkite popieriaus lapą ir užsirašykite visą savo gimimo datą, pavyzdžiui: 1991-11-28. Toliau reikėtų sudėti visus šios datos skaičius: 2 + 8 + 1 + 1 + 1 + 9 + 9 + 1 = 32. Tada tęskite sumavimą, kol gausite vienaženklį skaičių: 3 + 2 = 5. Jei jūsų likimo skaičius yra 1, tada prieš jus atsiveria begalės galimybių ir laimėjimų durys. Turite nepasotinamą energiją ir ryžtą, kurie padės pasiekti sėkmės bet kurioje srityje. Tačiau atminkite, kad jūsų sėkmė priklauso nuo to, kaip naudojate savo galią.
Žmonės, kurių likimo numeris 2, turi subtilų pusiausvyros ir harmonijos jausmą. Jūsų gyvenimo kelionė bus kupina kontrastų, tačiau tik nuo jūsų priklauso, kaip tuos prieštaravimus panaudosite. Būkite pasirengę pokyčiams ir nebijokite prašyti kitų pagalbos.
Trys simbolizuoja kūrybiškumą ir lengvumą. Jei jūsų likimo skaičius yra 3, tuomet jūs nepalenkiamai tikite savimi ir savo sugebėjimais. Lengvas bendravimas ir šviesus protas daro jus patrauklius kitiems. Tačiau būkite atsargūs, kad gyvenimo lengvumas nepadarytų jūsų pernelyg paviršutiniškas.
Žmonės, kurių likimas yra 4, yra praktiški ir realistiški asmenys. Jūs vertinate tvarką ir struktūrą gyvenime, o tikslo jausmas padeda jums sėkmingai atlikti sunkiausias užduotis. Jūsų patikimumas ir sąžiningumas daro jus nepakeičiamu draugu ir kolega.
Jei jūsų likimo skaičius yra 5, jūs esate tikras tyrinėtojas ir keliautojas. Nauji įspūdžiai ir emocijos yra tai, kas jus įkvepia. Jūs netoleruojate monotonijos ir visada ieškote nuotykių. Atvirumas pasauliui ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių daro tave sėkmingu bet kokioje aplinkoje.
Šeši simbolizuoja harmoniją ir ramybę. Žmonės, kurių likimas numeris 6, pasižymi subalansuotu charakteriu ir išskirtiniu gerumu. Jūs siekiate harmonijos santykiuose ir vertinate komfortą bei ramybę gyvenime. Jūsų ramybė ir kantrybė daro jus patikimu draugu ir partneriu. Atminkite, kad jūsų rūpestis kitais yra vertinamas, tačiau nepamirškite apie save.
Žmonės, kurių likimas numeris 7, turi gilų intelektą ir intuiciją. Jūs esate sielos ir pasaulio tyrinėtojai, jus visada traukia paslaptys ir mįslės. Savarankiškumas ir analitiniai gebėjimai leidžia jums sėkmingai dirbti mokslinėje ir analitinėje veikloje. Tačiau atminkite, kad jūsų vidinis ieškojimas gali paversti jus vienišais.
Skaičius aštuoni simbolizuoja galią ir materialinę gerovę. Jei jūsų likimo skaičius yra 8, jūs turite verslų protą ir trokštate sėkmės. Mokate prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus net sudėtingose situacijose. Jūsų finansinė gerovė priklauso nuo jūsų ryžto ir sugebėjimo tinkamai valdyti išteklius. Atminkite, kad jūsų sėkmė neturėtų trukdyti jums būti empatišku ir rūpestingu žmogumi.
Devyni simbolizuoja kūrybiškumą ir teisingumą. Žmonės, kurių likimas numeris 9, turi gilų vidinį pasaulį ir įvairiapusius talentus. Jūs galite kurti ir džiuginti kitus savo menu. Jūsų gebėjimas užjausti ir padėti kitiems daro jus idealiu lyderiu ir patarėju. Atminkite, kad jūsų stiprybė yra gerumas ir užuojauta.
11 gyvenimo kelias: „Turėti gyvenimo kelią su skaičiumi 11 - tas pat, kaip gyvenime turėti VIP pasą, atveriantį visus kelius, - tikina H.Carter. - Jeigu atkakliai dirbsite, o dar prisidės truputėlis sėkmės, net pačios įstabiausios svajonės gali tapti realybe“. Per visą savo gyvenimą jausite kvietimą pokyčiams. Pasinaudokite jums suteiktomis galimybėmis, kad pakeistumėte susiklosčiusią situaciją.
22 gyvenimo kelias: „Žmonėms su šiuo gyvenimo keliu nereikia atgimti, kad išmoktų daugiau gyvenimo pamokų. Bet jūs visada nusprendžiate sugrįžti, kad padėtumėte žmonijai. Jūs mokate įkvėpti ir esate labai gilus bei išmintingas žmogus“, - teigia H.Carter. Nepraraskite galimybės pasidalinti savo dovanomis. Gyvenkite tyrą gyvenimą, būkite geri sau ir išlikite pozityvūs.
Ką jūsų gimimo data atskleidžia apie jūsų praeitį gyvenimą ir karmą | Edgar Cayce
Kiekvienas skaičius turi tam tikrą energiją, o pagal gimimo datą galima numatyti, kokias pamokas siela pasirinko šiame gyvenime - tai vadinama gyvenimo keliais. Yra 11 skirtingų gyvenimo kelių, kurių kiekvienas moko skirtingų įgūdžių ir disciplinų. Jūsų gyvenimo kelio atradimas padės jums geriau suprasti save ir problemas, į kurias turite sutelkti dėmesį, bei atskleisti svarbias karmines pamokas.
Gyvenimo kelio apskaičiavimas: Užrašykite savo gimimo datą, tada sudėkite dienos, mėnesio ir metų skaičius (atskirai). Tuomet gautus skaičius sumuokite tol, kol gausite vienaženklį skaičių. Išimtis - skaičiai 11 ir 22, nes jie žymi atskirus gyvenimo kelius. Pavyzdžiui, jeigu gimėte 1988 m. gruodžio 31 d., savo gyvenimo kelio skaičių skaičiuokite taip: 1988 = 1 + 9 + 8 + 8 = 26 = 2 + 6 = 8; 12 = 1 + 2 = 3; 31 = 3 + 1 = 4. Tada sudėkite gautus skaičius: 8 + 3 + 4 = 15 = 1 + 5 = 6. Taigi, jūsų gyvenimo kelias yra skaičius 6.
