Rusijoje mobilizacijos klausimą valdžia išsprendė per išmokas ir premijas. Po pirmosios mobilizacijos jie išsigando, nes daugybė žmonių pradėjo bėgti, o šalyje galėjo kilti neramumai. Mokėjimas už karą - narkomanams, bedarbiams ar tiems, kurie tiesiog nori pašaudyti ir nėra pilno proto - jiems pasiteisino. Beje, kariauti eina ir visai normalūs žmonės: turintys 3-4 vaikus, nes gauna išmokas, pagalbą vaikų mokslams, galimybę užsidirbti. Tačiau nemaža dalis negrįžta. O tie, kurie grįžta - neretai sužeisti: be kojos ar su kitais sužalojimais. Didžiausia problema - propaganda, varoma aukščiausiu lygiu. Mes taip pat gauname Vakarų propagandą, tačiau turime daugiau laisvės atsirinkti, rinktis ir mąstyti. Kariauti taip pat sėkmingai eina įvairūs imigrantai iš buvusių sovietinių respublikų - jiems sudaromos palengintos sąlygos atvykti į Rusiją, įsikurti su šeimomis. Jei vyras žūsta, šeimai skiriamos premijos, suteikiama socialinė pagalba, o vaikams - galimybės mokytis.
Kadangi buvau neseniai ten, pastebėjau, kad tie, kas nekariauja, nėra mobilizuoti ar neina dėl pinigų kariauti, iš esmės nenori vykti į Ukrainą. Įdomu, kiek pas mus kariautų jaunimo (25-45 metų amžiaus), jei kas nors įvyktų ir priešas įžengtų į mūsų teritoriją. Manau skaičiai vargani.
Konferencijoje nebuvau. Čia galimai ir kiek kitaip, darbo rankų daug išvažiuos, kas reiškia lietuviški statybininkai pasikels kainas, nes nebus įmanoma patenkinti paklausos darbų. Bendrai savikaina statybų auga ir nemažėja, tai jei nebus ekonominio supurtymo kainų mažėjimu net neverta tikėtis. Tačiau vienbučių namų ir dvibučių rinkoje aš matau daug rizikų.
Investuojat intensyviai į būtų rinką? Čia šiaip klausimas. Kokia jūsų pageidaujama NT nuomos grąža? Komercinis 12 metų atsipirkimas pastačius naują. Matau nupirkti galima geresnių variantų nei statyti iškrenta ir po 10 metų.
Geriausiai čia veikia automatizuotas periodinis pirkimas ir kelių taisyklių įsivedimas, kurios per laiką šiek tiek pagerina CAGR - pasibacktestinus galima tai pamatyti. Prie tų taisyklių galima pridėti ir tokių, kaip: kai rinka krenta X procentų - papildomai dapirkti; jei per metus rinka pakilo, tarkim, XXX procentų - išsiimti dalį kapitalo, o vėliau, per ateinančius metus, palaipsniui jį grąžinti atgal į indeksą. Kiekvienam - savos taisyklės. Svarbiausia jas matematiškai pasitikrinti: ar jos iš tikrųjų duoda geresnį rezultatą, ar tik suteikia psichologinį saugumo jausmą. Vienaip ar kitaip, jei nori įdomesnių skaičių po 15 ar 20 metų, reikia iš veiklos, darbo ar verslo įdėti nemažas sumas. Nuo 50 tūkst. eurų per metus jau darosi įdomu. Tai po 15 metų bus galima padiskutuoti, kas geriau - treidinti ar kasmet dėti į indeksą po 50k.
Kaži, iki kiek metų vis bandai išradinėti dviratį? Anksčiau ar vėliau supranti ir galvoji, kad koks durnas buvau, nes jau šimtas metų prirašyta šimtai knygų apie tai, kad gerai performinga portfeliai, kurių nejudini, o geriausiai performina portfeliai, kurių slaptažodį pamiršti. Čia ne sarkazmas, o empiriškai įrodyti faktai. Galbūt, tau pasiseks, nes kai kam pasiseka, bet absoliučiai daugumai žmonių nepasiseks, kaip nepasiseka laimėjus loterijoje, todėl geriausia investavimo strategija buy and hold. Time in the market is more important than timing.
Dėl dviračio išradimo - gera pastaba. Neseniai dėliojausi mintis, kas būtų buvę, jeigu būtų. Svarsčiau, kas būtų, jeigu būčiau dirbęs kaip „paprastas“ žmogus: su vidutiniais gebėjimais, vidutine ar kiek didesne alga, nes gebu dirbti efektyviau nei dauguma, ir jeigu dalį pajamų iki šiandien būčiau investavęs į elementarų indeksą. Koks suvokimas ateina bandant „išrasti dviratį“? Tas, kad dabar yra laikas daryti tai, ko nepradėjau daryti dar 2009 metais. Pajamos yra, tačiau jas reinvestuoti nėra labai kur - kur bepažiūrėsi, NT ar kitur, įspūdingų ir „gražių“ skaičių nelabai rasi. Matematika paprasta: iš verslo reinvestuosiu - tą jau darau trejus metus - po 50 tūkst. eurų per metus į ETF’us, ir po 15 metų bus galima aiškiai parašyti, kas iš to gavosi. Per 15 metų kapitalo pasiskirstymo tikslai paprasti: 30 % verslas, 20 % ETF’ai, 30 % NT, 20 % cash (galimybėms per krizes). „For fun“ paspekuliuoti swing trade’ais dėl rinkos pajautimo taip pat nepametu - tai labiau pulso jutimui, o ne uždarbiui. Nesu tame profesionalas, tad tai labiau hobis.
Tik laikytis jo dešimtmečiais sunku. Taip. Dešimt Dievo įsakymų irgi sunku dešimtmečiais laikytis. Todėl realybėje mes prisilaikome 10 Dievo įsakymų, o ne jų laikomės. Investavime tas pats, pakanka prisilaikyti taisyklių. Skamba paprastai, bet realiai tai sudėtinga, kai aplinka tau rėkte rėkia "gyvenk čia ir dabar".
Pope prisilaikyti diržo susitraukimo. Vėl kalbėsiu apie vidutinybes, nes pats toks esu. Man prireikė maždaug 10-15 metų, kad pasiekčiau šią būseną. Parašas tai tam tikro etapo pasekmė. Ir taip kapitalistiškam mąstymui jis sunkiai suprantamas, kaip tai derinti kaip pats sakai su gyvenimu. Man tai priminimas kai būna sunkiau, kad gali būti ir kitas kelias.
Gyveni palyginus laisvoje teritorijoje su labai įdomiu pavadinimu ir dar įdomesne vėliava, bet kažkodėl pasirinkai labai nichilistinį parašą neigiantį patį gyvenimą. Nelabai suprantu, kur tu nukrypai. Apie laimingumą lyg ir nerašiau, nei apie tai, kad nesidžiaugiu kasdieniu gyvenimu, laisve, ar vėliava. Manau, kad nesupratai minties. O loterija - prie ko čia? pinigai ir finansinė nepriklausomybė yra niekas, gera žmona ir šeimyninė santarvė yra viskas, ją - sunkiausia pasiekti... Sunkiau gyvenime elgtis teisingai...
Nesutinku. Galbūt tau, kaip senam finansų priemonių jūros vilkui, viskas aišku ir tu gyveni iš investavimo. Peržiūrėjau ne tik video su Malevskiu, bet ir kitą - su Macijausku. Permečiau draugams, o per Kalėdas netgi pakėliau šią temą - dauguma nuleido akis. Panašu, kad labai daug žmonių vis dėlto išsiims sukauptas lėšas. Bandžiau paaiškinti svečiams prie stalo sudėtinių palūkanų magiją ir parodyti, kad „čia jums po 20-30 metų, tyliai, kaupiasi - bus staigmena senatvėje“. Nes dabar daugeliui jau yra staigmena, kad apskritai kažkas kažkur buvo kaupiama, o dar didesnė - kad dabar galima tai tiesiog pasiimti. Bendrai - liūdna. Mažai kas investuoja individualiai, tad dauguma galimybę turėti padorų priedą senatvėje iš papildomo kaupimo paprasčiausiai išmes į šiukšlių dėžę... Beje, tame video yra 17 klausimų šia tema - daugeliui tikrai vertėtų paklausyti.
Jei čia forume yra tokių, kurie jau 15 metų sukinėjasi aplink investavimą - ir portfelius 10 kartų sudeginę, ir sukaupę kapitalo tik kitam margin call'ui, vienareikšmiškai - jums tik pensija 2, kurios nematysit, negalėsit spausti „buy“ ar „sell“, bet tikėtina, kad senatvėje kažką vis dėlto užkaupsit.
Kolega, pranešk, kaip sekasi. Nežinau, kiek tau metų, bet skamba optimistiškai. Mano aplinkoje žmonių amžius - nuo 30 iki 48 metų. Apie investavimą daugumai kalbu jau dešimt metų. Iš jų tik vienas draugas pradėjo investuoti periodiškai prieš trejus metus, o kitam šiemet padariau automatinį periodinį investavimą dar vienam, nes pats vis neprisiruošia tuo pasirūpinti. Tai šita tema net ne apie tai, kaip geriau pasielgti - likti ar išeiti. Tema ta, kad individualiai ir disciplinuotai investuoti geba tik labai maža visuomenės dalis. Šioje temoje daugiau turbūt ir neturiu ką pridurti. Kas išsiims investuos individualiai ir leis pinigams dirbti - šaunuoliai. Gerų investicijų.
Aš pats pinigus iš II pakopos išsiimsiu. Tikriausiai per pirmą ketvirtį. Perklausyk Arto įkeltą video - ten paaiškina, kodėl verčiau pinigus išsiimti vėliau.
Rekomenduoju „Market Wizards“ knygą ir papildomai išanalizuoti kiekvieną joje aprašytą treiderį. Tai, ką dabar darote, iš to neuždirbsite - esu tuo garantuotas. Viską prarasite. Sakau tai ne iš piktos valios, o todėl, kad pats esu perėjęs tą patį kelią. Tą laiką, kai ateis nusivylimas, geriau išnaudokite kapitalui uždirbti savo profesinėje veikloje. Dar vienas patarimas - negalvokite apie treidinimą kaip apie papildomas pajamas ar galimybę greitai praturtėti. Būtent toks mąstymas viską ir sugadina. Pasikartosiu - šalia domėjimosi investuokite į savo profesinę veiklą ar verslo kūrimą, jei turite tam gebėjimų ir pašaukimą. Šiuo metu esate energijos deginimo etape ir ieškote, kas veikia.
Nežinau kaip čia geriau vesti tą dienoraštį, bijau, kad čia gali užvirti bereikalingų diskusijų, kurios tik blaškytų. Visi viešinimai apie savo prekybą duoda mažai naudos. Kai sekasi - smagu dalintis. Vėliau atsiranda spaudimas, nes norisi vėl geresnio rezultato (kas lemia rizikos didinimą prekyboje), kad galėtum juo pasidalinti ir paviešinti. Tada dažnai prasideda juodas, nuostolingas periodas. Dalį nutyli ir nesidalini, dalį parodai. Pradedi labiau rizikuoti ir t. t.
Paskaityk visą forumą nuo pradžių. Esu tą daręs. Pamatysi, kaip senbuviai rašė prieš dešimt ar penkiolika metų - dauguma prekiavo ir t. t. Tada pažiūrėk, kaip viskas keičiasi laikui bėgant, kaip jie rašo dabar. Ten, kur rašei, kad reikia greitai kirsti nuostolius ir leisti augti pelnui - tai skambios klišės. Praktikoje tą lygį pasiekti pavyksta vienetams. Dar vėliau pamatysi, kiek tam skiri laiko ir kiek darai įėjimų. Pastebėsi kainų judėjimo cikliškumą ir suprasi, kad kartais verta įeiti gal tik kartą ar du per metus… gal kartą per mėnesį. Kai pereisi prie kitų instrumentų, pamatysi ir short variantą - čia būk budrus. Aš su tuo maksimaliai padidinau rezultatus, bet vėliau dažniausiai juos visus sudegindavau. Ne visi gali prekiauti į abi puses ir t. t.
Kaune su leidimų išdavimais - tikras „tormozas“, bet klientų yra. Nupirkau projektą: 9 sklypai su namų projektais. Sandėlį nuomai esu pastatęs sėkmingai, apie tai buvau jau rašęs. Nuo pirkimo iki kliento radimo ir projektavimo ir pastatymo gavosi 5 metai… Bet gavau gerą nuomininką - 5+5 metų sutartis, tarptautinė įmonė.
Investavimui periodiniam (versle, darbe ir pan.). Viskas. Receptas paprastas. Tik čia ir yra niuansas - disciplina ir kantrybė - kiek forume yra žmonių, kurie jau 20 metų periodiškai investuoja ir dabar gyvena iš kapitalo nusiėmimo? Kalbu apie ETF akcijas. O gal yra tokių, kurie tai daro jau 30 metų? Manau, tokių - vienetai. Ir dar dalis tų vienetų - su gana nedideliu sukauptu kapitalu, matyt poreikiai mažesni, tada paprasčiau viskas pasidaro.
tags: #ar #jus #pasiruose #vaikai #demotyvacija
