Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga apie 5-10 proc. gyventojų. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Rizikingesnėse grupėse gripas sukelia ypač sunkių komplikacijų ir netgi gali baigtis mirtimi.
Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga apie 5-10 proc. gyventojų. Lietuvos klimato zonoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens ir žiemos sezonais. Gripo epidemijos, mažindamos žmogiškuosius resursus, neigiamai veikia valstybių ekonomiką ir sudaro didelį papildomą sezoninį krūvį sveikatos apsaugos sistemoms.
Kas yra gripo sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kada prasideda gripo sezonas?
Įprastai gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę (spalio mėnuo) ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnuo). Optimalus metas skiepytis nuo gripo - prieš prasidedant didžiausiam sergamumo sezonui, t. y. rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Tačiau skiepas naudingas ir vėliau, jei virusas dar aktyviai cirkuliuoja. Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama prieš gripo sezoną, kuris paprastai prasideda rudenį ir tęsiasi iki pavasario.
Kas efektyviausiai apsaugo nuo gripo?
Skiepai (vakcinacija) - pati efektyviausia gripo infekcijos profilaktika. Be to, kainuoja mažiau nei gydymas susirgus. Gripo virusui būdinga dažna kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių įvairovę. Todėl PSO nuolat stebi gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusius viruso tipus bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui. Dėl šios priežasties vakcinacijai yra naudojamos kiekvienais metais atnaujinamos saugios ir efektyvios vakcinos, kurios sergamumą bei komplikacijų tikimybę sumažina net iki 70-90 proc.
Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kasmetinių metų rudens ir žiemos mėnesiais, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio bei vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai trunka nuo spalio iki balandžio mėnesio.
Skiepai nuo gripo yra labai saugūs. Milijonai žmonių kasmet skiepijasi nuo gripo, o sunkios šalutinės reakcijos yra itin retos. Vakcina nuo gripo yra vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo sezoninio gripo ir jo komplikacijų. Lietuvoje gripo vakcinacija yra savanoriškas pasirinkimas, tačiau gydytojai labai rekomenduoja skiepytis rizikos grupių žmonėms ir visiems, kurie nori apsisaugoti nuo gripo.
Kam rekomenduojama skiepytis nuo gripo?
Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač asmenims, esantiems rizikos grupėse:
- 65 metų ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs;
- vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų;
- medicinos darbuotojams.
Taip pat itin rekomenduojama skiepytis nėščiosioms, nes jų organizmas geba perduoti antikūnus kūdikiui ir taip suteikti dalinę apsaugą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Vaikus skiepyti itin tikslinga, nes mokyklose ir darželiuose rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra gana didelė. Gripas pavojingiausias mažyliams iki 2 m. amžiaus ir vyresniems nei 65 m. Taip pat svarbu skiepytis asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis - tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, onkologinės ar inkstų ligos.
Pasaulio sveikatos organizacija ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja skiepytis visiems asmenims nuo 6 mėnesių amžiaus, išskyrus tuos, kuriems yra kontraindikacijos.
Nemokami skiepai nuo gripo
Nuo 2024 m. Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad nupirktos gripo vakcinos jau pasiekė Lietuvą ir yra skirstomos gydymo įstaigoms. Šiam gripo sezonui yra nupirkta 223 tūkst. dozių. Nemokamai skiepijami 2-7 metų vaikai. Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, ši amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigas, lyginant su kitų Europos šalių vaikais, pradeda lankyti vėliau ir būtent tuo metu išauga kontaktų bei užsikrėtimų gripo virusu skaičius. Nemokama vakcina gali būti skiepijami ir 2-7 m. Amžiaus vaikai, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkesne gripo forma ar patirti komplikacijų, taip pat asmenys vyresni nei 65 metų.
Nemokami skiepai nuo gripo skiriami tiems, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkesne gripo forma ar patirti komplikacijų. Galimybė nemokamai pasiskiepyti suteikiama vyresniems nei 65 metų asmenims, taip pat bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Vakcinų tipai ir jų kainos
Lietuvoje šiam gripo sezonui yra nupirkta 223 tūkst. dozių gripo vakcinos. Dažniausiai naudojamos vakcinos yra Vaxigrip, Influvac ir Efluelda. Vaxigrip ir Influvac yra skirtos suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus. Efluelda vakcina yra skirta 60 metų ir vyresnių asmenų apsaugai nuo gripo, nes vyresnio amžiaus pacientų imunitetas į įprastą vakciną reaguoja silpniau.
Keturvalentės gripo vakcinos apsaugo nuo keturių gripo padermių: dviejų A tipo (H1N1 ir H3N2) ir dviejų B tipo. Šios vakcinos yra laikomos aukso standartu gripo prevencijai. Trivalentės vakcinos apsaugo nuo trijų gripo padermių: dviejų A tipo ir vienos B tipo.
Dažniausiai skiepo kaina vaistinėse svyruoja nuo 15 iki 30 eurų. Pavyzdžiui, „Gintarinės vaistinės“ skiepų kabinetuose įprasta skiepo kaina yra 18,99 Eur, o su lojalumo kortele - 15,99 Eur. Kainodara gali skirtis priklausomai nuo vakcinos tipo ir vaistinės.
Prieš skiepijimąsi būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei turite lėtinių ligų, alerginių reakcijų anamnezę arba vartojate vaistus.
Skiepijimo schema ir svarbūs aspektai
Pirmą kartą skiepijamiems vaikams iki 9 m. amžiaus rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Jeigu vaikas skiepijamas nebe pirmą kartą arba yra vyresnis nei 9 m., pakanka vienos dozės. Vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų amžiaus rekomenduojamos dvi vakcinos dozės su 4 savaičių pertrauka.
Imunitetas po skiepo susidaro per 2-3 savaites ir išlieka apie pusę metų. Bent parą po vakcinacijos negalima vartoti alkoholio, drėkinti injekcijos vietos ir aktyviai sportuoti.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai po vakcinos suleidimo yra galvos skausmas, prasta bendra savijauta, raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas, nuovargis, drebulys. Vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas. Visi šie simptomai praeina savaime per 1-3 dienas.
Sunkios alerginės reakcijos po šių vakcinų yra labai retos. Tai gali būti pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas, galvos sukimasis, veido ir kaklo patinimas. Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos.
Gripo vakcina / Flu Vaccine - Lietuvis / Lithuanian
Ar skiepai nuo gripo yra privalomi?
Ne. Skiepai (kaip ir bet kurios kitos medicininės procedūros, tyrimai, intervencijos ir kt.) nėra privalomi. Specialistai sutinka, kad skiepai yra efektyviausia apsisaugojimo nuo virusinių ligų priemonė.
Skiepijimosi nuo gripo metu svarbu atsiminti, kad tai ne tik rūpinimasis savo sveikata, bet ir atsakingas pasirinkimas visuomenės gerovei. Kai didelė dalis populiacijos yra paskiepyta nuo gripo, formuojasi kolektyvinis imunitetas. Gripui būdingas stiprus karščiavimas (38°C ir aukštesnė temperatūra), šaltkrėtis, raumenų skausmas, kaulų „laužymas“, gerklės ir galvos skausmas, sausas kosulys, sloga, didelis nuovargis ir silpnumas. Vaikams dažniau nei suaugusiems gali pasireikšti ir apsinuodijimą primenantys simptomai: pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas.
Gripo epidemijos metu taip pat rekomenduojama:
- Dažnai plauti rankas;
- Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
- Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
- Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
- Gerai vėdinti patalpas;
- Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Imuniteto stiprinimas yra ilgalaikis ir kompleksinis procesas, susidedantis iš subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo, pakankamo poilsio bei higienos. Siekiant sustiprinti imuninę sistemą, naudinga vartoti vitaminus bei kitus maisto papildus, reikalingus organizmui šaltuoju sezonu (pavyzdžiui, vitaminą C ar D). Taip pat specialistai rekomenduoja suteikti kūnui pakankamai poilsio - naudinga būtų kasdien palaikyti panašų ritmą ir miegoti maždaug po 8 valandas per parą.
