Tėvai ypač laukia, kol jų kūdikis pradės sėdėti, nes sėdėjimas ženkliai keičia kūdikių kasdienybę: jie tampa savarankiškesni, atranda naujų būdų tyrinėti aplinką ir žaisti. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą?
Kada kūdikiai pradeda sėdėti?
Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti. Daugelis 6-7 mėn. kūdikių jau kelias sekundes gali pasėdėti savarankiškai, o daugelis, sulaukę 7-8 mėn., jau neblogai sėdi, nors sėdėjimas dar gali būti nestabilus. 9-10 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti pakankamai stabiliai.
Paprastai kūdikiai treniruotis sėdėti pradeda būdami 4-6 mėn., maždaug 6 mėn. kai kurie kūdikiai kelias sekundes jau gali pasėdėti savarankiškai, o daugelis, sulaukę 7-8 mėn., jau neblogai sėdi, nors sėdėjimas dar gali būti nestabilus. 9-10 mėn. Tačiau jokiu būdu kūdikio negalima skubinti, kažkokiais būdais siekiant pagreitinti sėdėjimą (pavyzdžiui, ilgai laikyti apkamšius pagalvėmis, sodinti į specialias kėdutes, nors tam dar ne laikas, ir pan.).
Pirmąjį norą sėstis kūdikiai dažniausiai pradeda rodyti maždaug 4 mėn. Tokio amžiaus kūdikiai jau turi pakankamai tvirtą tiesių rankų atramą, t.y. geba remdamiesi rankutėmis išsistumti save į viršų ir tvirtai laikydami galvytę žvalgosi.
Kodėl svarbu, kad kūdikis išmoktų sėdėti?
Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą. Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.
Kūdikio sėdėjimas - vienas iš svarbesnių fiziologinės raidos etapų vaiko gyvenime. Tai tėvus ir senelius labai džiuginantis įvykis. Paprastai, žvelgiant į raidos skales, tokias kaip Miuncheno (viena dažniausiai naudojamų Lietuvoje vaiko raidos specialistų), sėdėjimo laikas datuojamas apie 6 mėn., tačiau ne visi sulaukę tokio amžiaus pradeda sėdėti. Ar tai normalu ir ką daryti, jei kūdikis dar nerodo noro sėdėti ženklų? Atsisėdęs vaikas jau regi supantį pasaulį iš aukštesnės pozicijos, rankos jau laisvos plojimams ir manipuliacijoms su žaisliukais, tai skatina ir vaiko psichinę raidą.
Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai?
Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Tvirta tiesių rankų atrama. Vartymasis nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai. Gebėjimas suktis gulint ant pilvo. Ant pilvo gulintis kūdikis turėtų sugebėti suktis ratu, siekdamas jam iš šonų esančių daiktų. Kojyčių pasiekimas, prilenkimas prie burnytės. Ant nugaros gulintis kūdikis turėtų gebėti susiriesti ir rankomis pagauti savo pėdutes, kišti jas į burnytę. Dažniausiai šiuos gebėjimus turi maždaug 5,5 - 6 mėn.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Be to, galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Tai galima padaryti pediatro kabinete arba namuose saugioje aplinkoje. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite, jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.
Kai tik kūdikis bus pasiruošęs, padėkite jam pakilti iš gulimos padėties: tegul jis įsikimba į rodomuosius jūsų pirštus, o jūs traukite jį link savęs. Norėdami paskatinti raumenų vystymąsi, kuo dažniau keiskite kūdikio padėtį (pamažu, palaipsniui, pavyzdžiui, nuo nugaros perkelkite ant pilvo; dažniau leiskite kūdikiui pasivartyti ant grindų ir t.t.).
Kai kūdikio raumenys sustiprės, pirmiausia savarankiškai jis galės pasėdėti tik kelias sekundes. Iš pradžių kūdikis stipriai svirduliuos į kairę ir dešinę, tačiau tai - mokymosi proceso dalis. Geriausia mokytis sėdėti ant kilimo, kad jei nespėtumėte pagauti, kūdikis nesusitrenktų galvos.
Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses, t.y. Šių įgūdžių lavinimui pasitarnauja lavinimo kilimėliai su buomeliais prie kurių galima prikabinti žaisliukus.
Kai kūdikis jau mokės pakelti galvą, ištieskite abiejų savo rankų rodomuosius pirštus ir, kai kūdikis į juos įsikibs, lengvai kelkite jį į sėdimą padėtį. Taip pat galite suimti abi kūdikio rankas ir padėti jam sėstis.
Kūdikį mokyti atsisėsti galima nuo 5,5 - 6 mėn. Tam, kad atsisėstų, kūdikis pirmiausia turi išmokti tvirtai laikyti galvą, o pati geriausia praktika - gulėjimas ant pilvo. Svarbu, kad tolygiai stiprėtų visi kūdikio raumenys, tačiau reikėtų žinoti, kad viskas vyksta pagal principą „iš viršaus į apačią“, t. y. pirmiausia stiprėja kaklo, po to - viršutinė ir apatinė nugaros dalys, ir t.t. Tačiau kūdikis gali ir puikai padėti pats sau. Kai mažylis mokosi sėdėti, dažnai jis ištiesia vieną ar abi rankas: tai būdas stabilizuoti liemenį, iš esmės paverčiant rankas atrama, padedančia išlaikyti savo kūno svorį, lavinti pusiausvyrą.
Nuo 5,5 - 6 mėn. galima mokyti kūdikį sėstis per šoną. Kūdikiui gulint ant nugaros vieną jo šlaunį sulenkite, atveskite į šoną ir prilaikykite ranka (tokiu būdu kūdikis turės pakankamą atramą). Kita ranka suimkite kūdikį už priešingos šlauniai rankos (t.y. jeigu prilaikote kairę šlaunį, paimkite kūdikį už dešinės rankos). Švelniai, lėtai, nuolat kalbinant traukite kūdikį už rankos į viršų.
Kai kūdikis dar negali sėdėti savarankiškai, iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Tai yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžianmi viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.
Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas apramsčius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn. Kai kūdikio raumenys sustiprės, pirmiausia savarankiškai jis galės pasėdėti tik kelias sekundes. Iš pradžių kūdikis stipriai svirduliuos į kairę ir dešinę, tačiau tai - mokymosi proceso dalis. Geriausia mokytis sėdėti ant kilimo, kad jei nespėtumėte pagauti, kūdikis nesusitrenktų galvos. Kol kūdikis mokosi, pasirūpinkite „švaria“ aplinka, t.y. Kūdikis dar nesėdi.
Įvairios reguliuojamo sėdėjimo kampo kėdutės, kuriose mažyliai gali gulėti pusiau sėdomis, nešyklės gali padėti jūsų naujagimiui pratintis prie naujos pozos. Pratinti kūdikį prie sėdėjimo galim ir įvairiose nešyklėse, minėtose reguliuojamo kampo kėdutėse, ar tiesiog pakamšant netvirtus šoniukus pagalvėlėmis. Šiek tiek pramokusius sėdėti mažylius jau galite bandyti sodinti į maitinimo kėdutes. Maitinimo kėdučių pliusas tas, kad jos turi atramas, neleidžiančias mažyliui per daug pasvirti ar iškristi. Nepamirškite, kad pirmaisiais kartais sėdint vaikučiui greitai pavargsta nugaros raumenys ir jis gali tapti irzlus, tad pirmieji kartai sėdint turėtų trukti vos kelias minutes.
Kūdikio sodinimasReikia skirti dvi skirtingas sąvokas: sodinimą ir sėdėjimą. Nuo pat pirmojo mėnesio rekomenduojama naujagimį mokyti atsisėsti, t.y. sodiname. Specialistas nuo pirmojo mėnesio vertindamas sėdėjimo funkciją, stebi, kaip vystosi sugebėjimas atsikelti iš padėties gulint ant nugaros. Galvos kontrolė, klubų lankstymasis ir kūno sukimas yra būtinos normalaus sėdėjimo prielaidos. Todėl vertinant sėdėjimo amžių, kartu stebimos ir tam tikros dalinės užduotys.
Pirmąjį mėnesį naujagimį reikėtų sodinti/kelti iš gulimos ant nugaros padėties suėmus savo rankomis už vaikučio pažastų, ir tuo pačiu prilaikant savo pirštais jo galvutę.Antrąjį mėnesį pradedame sodinti tvirtai suėmę už vaikučio plaštakų. Aukštai kelti nereikia, vos 5-10 cm nuo pagrindo. Jei nedrąsu, kad kūdikio galva lošiasi atgal, tuomet sodiname kaip pirmąjį mėnesį. Šitaip stiprinsime kūdikio kaklo, pečių juostos, pilvo, rankų raumenis, o tai padės sumažinti ar išvengti pilvo raumenų spazmų ir/ar pilvo dieglių, kurie dažnai pasireiškia šiuo amžiaus laikotarpiu. Užtenka keičiant sauskelnes parepetuoti kartą, o dienos bėgyje tų repeticijų bus su kaupu.
Įpusėjus antrajam mėnesiui, sodinamas kūdikis jau turėtų laikyti galvą. Sulaukus trečiojo - atsisėdus galva neturėtų nusvirti pirmyn. Tokios sodinimo mankštelės turėtų būti tęsiamos iki šeštojo mėnesio.
Nuo šeštojo mėnesio mokiname kūdikį sėstis pasiremiant viena ranka į pagrindą, o į kitą duodame įsikibti, taip aktyvindami įstrižinius pilvo raumenis, kurie yra atsakingi už liemens stabilumą sėdint ir stovint.
Savarankiškai sėdėti kūdikiai pradeda 6-8 mėn. Pagal funkcinės diagnostikos raidos skalę, normalu, jei kūdikis būdamas 8 mėn. savarankiškai pasėdi 5 sekundes, 9 mėn. - 1 min., 10 mėn. - laisvas sėdėjimas. Tėvai daro klaidą, kai norėdami paskatinti kūdikį anksčiau sėdėti, paramsto pagalvėmis arba atremia į sofos atlošą. Taip stabdome kūdikio sėdėjimo pusiausvyros reakcijų lavėjimą.
Ką daryti, jei vaikas nesėdi?
Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:
- Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
- Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
- Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.
- Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.
Jeigu 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.
Jeigu kūdikiui jau virš septynių mėnesių ir jums kelia nerimą jo pasyvumas - reikėtų kreiptis į prižiūrintį pediatrą, kuris stebėdamas vaikelio psichomotorinės raidos dinamiką gali nukreipti į vaikų neorologą. Būtų naudinga jei prieš apsilankymą pas specialistus pastebėtumėte kiek laiko Jūsų mažylis praleidžia būdraudamas, o kiek laiko miega, taip pat svarbu ar dažnai einate pasivaikščioti, kuomet yra aktyvioji mažylio dienos dalis ir kitus, jūsų nuomone, svarbius aktyvumo epizodus.
Ankstyvo sėdėjimo žala ir pasekmės
Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti natūralią raidos seką. Įprasti kūdikių raidos etapai yra šie: vartymasis, sukimasis, stūmimasis į priekį ir atgal, judėjimas į priekį ant pilvo, šliaužimas, sėdėjimas ir, galiausiai, ropojimas bei vaikščiojimas. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti šią natūralią raidos seką.
Didelė apkrova stuburui. Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs. Nenatūralus stuburo ištiesinimas. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn. Netolygi apkrova raumenims. Didesnė traumų tikimybė.
Kol kūdikis geba gulėti ant pilvo ir nesėdi savarankiškai, formuojasi kaklinės stuburo dalies linkis. Kai pradeda sėdėti, kūdikio nugarytė būna C raidės formos ir lavėjant sėdėjimo pusiausvyrai bei ilgėjant sėdėjimo trukmei, formuojasi krūtininės stuburo dalies linkis. Kai kūdikis pradeda savarankiškai stovėti prisilaikant prie baldo, tuomet formuojasi juosmeninės stuburo dalies linkis. Per anksti skatindami vaiką sėdėti, stabdome stuburo linkių formavimąsi, o tai gali atsiliepti vyresniame amžiuje laikysenos sutrikimais, nugaros skausmais ir kt.
Kūdikio sodinimas apramsčius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn. Jeigu 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.
Mokydami kūdikį atsisėsti nuo gulėjimo
VAIKUI FIZIŠKAI, EMOCIŠKAI IR PSICHOLOGIŠKAI SAUGIAUSIA ANT TĖVŲ RANKŲ.
Vienas iš didesnių kūdikio raidos etapų - savarankiškas sėdėjimas. Pasaulyje vyrauja daugybė nuomonių, kada gi jau galima bandyti mokyti mažylį sodinti, kada kūdikis pradeda sėdėti pats. Anksčiau įvairiuose informaciniuose leidiniuose mamoms buvo teigiama, kad 6 mėn. kūdikis jau turi sėdėti. Deja, šių dienų specialistai teigia kitaip. Daugelio specialistų teigimu, priverstinis kūdikio sodinimas gali atnešti kur kas daugiau žalos, nei naudos. Ką tik gimusio naujagimio raumenynas dar nebūna pilnai susiformavęs. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin svarbus jo vystymasis. Raumenys išlaikantys ir neleidžiantys mažyliui atsisėdus griūti į šalis gali formuotis iki 6 mėn., o štai kad negriūtų atgal raumenims vystytis gali prireikti net 9 mėn.
Vienas iš dažniausiai tėvelių užduodamų klausimų. Atsakome taip - jei vaikutis nerodo jokių ženklų, rodančių jo norą sėstis (rietimasis, bandymas keltis, sėstis) geriau dar truputį palaukite. Kūdikį sodinti patariame tada, kai pastebėsite pirmąsias kūdikio pastangas riečiantis bandyti sėstis. Tai pastebėję neignoruokite jo noro ir padėkite. Jūsų kūdikis savarankiškai sėdėti pradės tik tada, kai jo kūnelis tam pasiruoš - pakankamai išsivystys sėdėjimui reikalingas raumenynas, o tai gali būti 6-8 mėn. Iki tol galite vaikutį paruošti tam.
Kūdikio raidos specialistė Rimutė Grigelionienė atsako toms mamytėms, kurioms rūpi, ar kūdikis pradėjo sėdėti ne per anksti ar per vėlai, koks turėtų būti mokymosi sėdėti procesas, kaip išvengti galimų klaidų. Vaikelis jau nuo 2,5 mėnesių riečia nugarytę, paimtas už rankyčių, nori sėstis. Kodėl vaikutis nori sėstis anksčiau, negu reikėtų pagal raidos planą? Ankstyvas noras sėstis gali reikšti, kad auga aktyvus (ar net perdėm aktyvus ir judrus) vaikutis. Kūdikis, kuris riečia nugarą į priekį, greičiausiai tikrai jau bando sėstis, bet tai nereiškia, kad reikia jį ir sodinti, jei jam tik 2,5 mėn. Tegul jis riečiasi ir taip „treniruoja“ savo kūnelį iki tol, kol jau tikrai bus pasirengęs sėdėti, t. y. Yra tam tikros amžiaus ribos, kuomet tam tikras judėjimo įgūdis normaliai turėtų susidaryti.
Nuo kada reikėtų sunerimti, jei vaikas dar nesėdi? Jau minėta, kad atsisėsti ir savarankiškai sėdėti dauguma kūdikių turėtų išmokti tarp 6-ojo ir 8-ojo gyvenimo mėnesio. Kai 4 mėnesių vaikeliui neleidžia sėstis, viskas baigiasi pykčio priepuoliais. Vargu, ar galima uždrausti judėti tokio amžiaus kūdikiui, jei jis turi vidinį impulsą tai daryti. Šiuo atveju vaikučio judesių raida vyksta ne pagal seką.
Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai.
Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.
Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.
Įsitikinkite, kad kūdikis jaučiasi gerai ir patogiai. Be jokios abejonės, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų, pavyzdžiui, Moony sauskelnes. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.
