Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą.
Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius. Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio.
Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio. Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mišiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu. Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių.
Pirmieji papildomo maitinimo žingsniai
Pradėkite nuo vienos rūšies HiPP daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikas nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio.
Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikite ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną. Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.
Patarimai pradedant papildomą maitinimą:
- Jūs galite pagaminti pietų patiekalą sumaišant dvi skirtingas HiPP tyreles: pageidaujamas daržoves (apie 90 g) su maždaug puse indelio (apie 60 g) HiPP mėsos ruošinio.
- Desertui rekomenduojame kelis šaukštelius vaisių tyrelės, kurioje gausu vitamino C.
Uogos kūdikio racione
Visose uogose yra įvairių vitaminų, ląstelienos, mineralinių ir kitų medžiagų, todėl tai puiki priemonė stiprinti vaiko sveikatą. Netrukus sulauksime vasaros, o tuo pačiu ir uogų sezono. Tad kokias uogas galima duoti kūdikiams?
Vyšnios
Vyšnios turi vitaminų C, B ir PP, nikotino rūgšties, geležies, kalio, magnio ir kt. mikroelementų, karotino (provitamino A), rauginių medžiagų, pektino ir kt.
Kada duoti? Į pirmų metų pabaigą, bet tik po 2-3 uogytes (duoti be odelės ir kauliuko).
Trešnės
Turi vitaminų C ir P, karotino, geležies, organinių rūgščių ir kt.
Kada duoti? Į pirmų metų pabaigą, bet tik po 2-3 uogytes (duoti be odelės ir kauliuko).
Serbentai
Turi vitaminų C, P, PP, B1, organinių rūgščių, taninų, pektino, rauginių medžiagų, folio rūgšties, geležies, kalio ir kt. Vertingesni juodieji serbentai, saujelėje yra visos paros vit. C norma.
Kada duoti? Kūdikiui negalima, tik keleto uogų sulčių (nuo 7 mėn.), nes gali raižyti, pūsti pilvuką. Nuo 1 m. galima suvalgyti apie 50 g.
Braškės
Turi vitaminų C, PP, K, H ir B grupės vitaminų, karotino, organinių rūgščių, pektinų, geležies ir kt.
Kada duoti? Kūdikiui duoti tik pusę sutrintos braškės nuo 10-12 mėn., nuo metų - 2-3 vienetus per dieną.
Žemuogės
Turi vitaminų C, K, E, P, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, kobalto, pektino, karotino, ypač daug geležies.
Kada duoti? Kūdikiui duoti tik keletą uogų nuo 10-12 mėn., nuo metų - 2-3 šaukštelius per dieną.
DĖMESIO: Žemuogių, braškių ir aviečių kūdikiui reikia duoti atsargiai ir po mažai, nes gali įjautrinti organizmą.
Mėlynės
Turi vitamino C, mangano, geležies ir kitų mineralinių medžiagų, pektino, įvairių organinių rūgščių, rauginių medžiagų ir kt.
Kada duoti? Kūdikiams tinka nuo 6,5-7 mėnesių.
Avietės
Turi vitaminų C, B 1, B2, PP, geležies, kalio, vario, folio rūgšties, karotino, pektino, rauginių medžiagų ir kt.
Kada duoti? Galima tik į pirmų metų pabaigą.
Gervuogės
Turi vitamino C ir B grupės vitaminų, karotino, vario, mangano, kalio, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, taninų ir kt.
Kada duoti? Galima tik į pirmų metų pabaigą.
DĖMESIO: Kiekvienos naujos uogų rūšies kūdikiui galima skanauti vos po kelias uogas, vėliau 1-2 šaukštelius, bet ne anksčiau kaip po 4-5 dienų.
Kokio amžiaus vaikui galima duoti karvės pieno?
Iki 3 metų karvės pieno geriau iš viso neduoti, o iki metų apie karvės pieną negali būti net kalbos. Jaunesni nei vienerių metų vaikai (kūdikiai) turi būti žindomi arba maitinami pieno mišiniu. Yra tris kartus per daug baltymų, jų kokybinė sudėtis labai skiriasi nuo motinos pieno baltymų ir pieno mišinių baltymų. Karvės ir ožkos pieno baltymai sunkiau ir ilgiau virškinami už motinos pieno ir pieno mišinių baltymus.
Vaikams, vyresniems nei vieneri metai, rekomenduojami kokybiški mišiniai, skirti vaikams virš 1 metų. Šie mišiniai atitinka mažų vaikų organizmo poreikius. Juose yra visi vitaminai, mikroelementai (pvz., kalcis, fosforas, geležis ir kiti) ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, užtikrinančios gerą mažo vaiko inkstų, virškinimo sistemų darbą. Mišiniuose esantis baltymų kiekis yra labai artimas baltymų kiekiui, kuris yra motinos piene. Be to, juose, kaip ir motinos piene, yra prebiotikų (medžiagų, skatinančių gerųjų organizmui bakterijų augimą žarnyne). Prebiotikai padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Prebiotikų nėra karvės piene. Tokie mišiniai tinkami košių gamybai. Mišinio reikia įpilti į košę, kai ji yra pagaminta.
Kaip išmokyti vaiką kramtyti maistą?
Reikėtų maitinti neskubant tirštesniu maistu, vėliau maistu su gumuliukais, duoti į rankas kieto maisto ir leisti jį kišti burną bei trinti dantenomis. Vaikas „spjauna, žiaukčioja ir springsta“ todėl, kad jam laiku, pradedant devintuoju gyvenimo mėnesiu, nebuvo duodama tirštesnio su nedideliais gumuliukais maisto, nebuvo leidžiama laikyti rankose duonos plutos ar kito kieto maisto, kurį galėjo kišti į burną ir trinti dantenomis, t.y. mokytis kramtyti.
Get Your Baby To LOVE Food (8 Tips to Make it Easy!)
Alergenai ir maisto alergenų tyrimai
Visuomet tikslinga atlikti maisto alergenų tyrimą (maisto alergenų panelę). Prieš pradedant primaitinti duodama tos rūšies daržovių arba kruopų košė, kurioms konkretus kūdikis nėra alergiškas, pagaminta su kūdikio motinos pienu. Jei motinos pieno nėra, košę galima gaminti su aukštai hidrolizuotu pieno mišiniu.
Mėsa kūdikio racione
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Jeigu beria nuo jautienos, veršienos, toks vaikas taip pat netoleruos karvės pieno ir jo produktų. Kai beria nuo veršienos ar jautienos, duodama avienos, triušienos, nutrienos. Kūdikiui vienos iš minėtų mėsų per parą duodama 40 g, o mažam vaikui 50-80 g.
Burokėliai kūdikio racione
Nuo 8 mėn. tikrai galima duoti burokėlių, tačiau saikingai, nes burokėliai turi laisvinantį poveikį. Burokėliuose yra įvairių mineralinių medžiagų (kalcio, chloro, natrio, geležies, kalio, magnio ir kitų), vitaminų (A, B6, folio rūgšties). Jie, kaip ir kitos daržovės, yra naudingi, tačiau išskirtinių savybių, padedančių išvengti mažakraujystės, neturi. Burokėliai gali būti kaip viena kūdikio daržovių košės dalis tuomet, kai mažylis jau yra pripratęs valgyti kitas daržoves. Jų sultys gali būti duodamos tik sumaišytos su kitų daržovių ar vaisių sultimis. Burokėlių sultys yra savotiško skonio, todėl jei jos nepatinka, dėl jų vartojimo su mažyliu kovoti nedera. Kūdikių daržovių košės gamybai netinka rauginti, marinuoti, konservuoti burokėliai.
Kai kurių daržovių, pvz., špinatų, burokėlių, lapinių kopūstų, salotų ir pankolių, kūdikiams duoti nerekomenduojama, nes juose gausu nitratų, kurių jų organizmas nesugeba apdoroti. Kol vaikui nėra metukų, jo skrandyje nesusidaro pakankamai nitratus skaidančių rūgščių. Kai taip nutinka, kraujas ima sunkiau išnešioti deguonį, todėl gali pasireikšti vadinamasis mėlyno kūdikio sindromas.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti
- Medus: Meduje gali būti Clostridium botulinum sporų. Besidaugindamos vaiko žarnyne jos gali sukelti infekcinę ligą - botulizmą. Vyresnių vaikų organizmas geba kovoti su šia infekcija, bet vienerių neturintiems mažyliams tai gali pasirodyti rimtas iššūkis, sukeliantis tokius simptomus kaip sulėtėję judesiai, vidurių užkietėjimas, žindimo sunkumai ir verkimas.
- Karvės pienas: Karvių piene yra tam tikro tipo baltymų, kuriuos kūdikiams sunku suvirškinti, taip pat mineralų, galinčių pakenkti iki galo nesusiformavusiems inkstams. Taip pat nevalia pamiršti apie laktozės netoleravimą, kuris kartais būna įgimtas. Tokiu atveju galimos tokios alerginės reakcijos kaip viduriavimas. Kraštutiniais atvejais pasireiškia žarnyno kraujavimas, o tada organizmui gali imti trūkti geležies ir išsivystyti anemija.
- Žemės riešutų sviestas: Daugelis vaikų yra net labai alergiški žemės riešutams, o vartojant tirštos ir lipnios konsistencijos jų sviestą kyla rimtas pavojus užspringti. Net vyresniems nei vienų metų mažyliams rekomenduojama duoti tik labai plonai šiuo sviestu apteptą skrebutį, kad vaikas neužspringtų.
- Tunas ir kitų rūšių žuvys: Tokiose žuvyse kaip ryklys, skumbrė, tunas ir kardžuvė gali būti nemažas kiekis gyvsidabrio, todėl jų neturi vartoti jaunesni nei vienų metų kūdikiai. Rekomenduotiną žuvies dozę tokio amžiaus mažyliai turėtų gauti valgydami menkę, plekšnę arba jūrų liežuvį, be to, ne dažniau kaip kartą per savaitę.
- Uogos ir citrusiniai vaisiai: Nei šilauogių, nei aviečių, nei gervuogių jaunesniems nei metukų kūdikiams duoti negalima. Jose yra tamtikos rūšies baltymų, kurių ne tik kūdikiai, bet ir kiek vyresni vaikai nesugeba suvirškinti. Kalbant apie citrusinius vaisius, būtina priminti apie jų rūgštingumą ir dėl to kylančias skrandžio problemas, taip pat bėrimą užpakalio srityje, o kartais ir ant veido ar nugaros. Jei norite, kad kūdikis uogų bent paragautų, jas reikėtų labai susmulkinti, kad nekiltų pavojaus užspringti. Uogų sultis būtina gerokai atskiesti vandeniu, be to, stebėti, ar jos nesukelia kokios nors akivaizdžios reakcijos.
- Vynuogės: Vynuogėse gausu maisto medžiagų ir jos gali būti puikus užkandis vaikui, kuris jau nėra kūdikis. Pastariesiems sunku sukramtyti palyginti kietą vynuogių odelę, todėl kyla pavojus užspringti, o ir pačių uogų dydis gali kelti iššūkį. Net ir susmulkintos vynuogės siejamos su tam tikra rizika. Razinas taip pat derėtų duoti tik vyresniems nei metų vaikams.
- Kiaušinių baltymai: Kūdikiai paprastai labai mėgsta kiaušinius, tačiau kai kuriems mažyliams jie gali sukelti rimtų alergininių reakcijų. Jei visgi manote, kad kūdikis turi gauti kiaušinio, reikėtų duoti tik trynį. Išvirus kiaušinį jį bus labai paprasta atskirti nuo baltymo.
- Šokoladas: Problema ta, kad šokolade yra kofeino, be to, metukų neturinčiam kūdikiui labai sunku suvirškinti šio produkto sudėtyje esantį pieną.
- Kukurūzų spragėsiai: Nors iš išorės kukurūzų spragėsiai ganėtinai minkšti, centrinę jų dalį kūdikiams gali būti ypač sunku sukramtyti, todėl kyla rimtas pavojus užspringti. Tiesa ta, kad kukurūzų spragėsių galima siūlyti tik vyresniems nei ketverių metų vaikams.
- Sumažintą riebalų kiekį turintys produktai: Kūdikiams būtini riebalai, todėl riebalų neturintys arba sumažinto riebalų kiekio produktai tikrai ne jiems. Taigi, bent kol sulauks pirmojo gimtadienio, kūdikis turi gauti nesumažinto riebalų kiekio produktus, nes tai būtina smegenų vystymuisi.
- Rūkyta ir konservuota mėsa: Rūkytoje arba kaip nors konservuotoje mėsoje, kaip kumpis, yra nitratų, be to, gausu natrio ir gyvulinės kilmės riebalų. Dėl šių priežasčių taip apdorota mėsa turėtų būti tikra retenybė vaiko racione, o kūdikiui jos duoti apskritai negalima. Taip pat rūkytoje žuvyje neturėtų būti kūdikių racione.
- Kukurūzai: Kukurūzuose labai daug maisto medžiagų, deja, nėra, todėl kokios nors išskirtinės naudos jie nesuteiks. Nevalia pamiršti, kad kukurūzai priskiriami prie galimų alergenų, be to, jais galima užspringti.
- Cukrus: Nuo cukraus reikėtų susilaikyti net suaugusiesiems. Ir ne tik todėl, kad jis kelia antsvorio riziką, bet ir dėl kitų sveikatai žalingų savybių. Sveiką gyvenseną propaguojantys entuziastai primygtinai pataria neduoti kūdikiams cukraus ir jo pagrindu pagamintų produktų. Per dideli cukraus kiekiai gali privesti prie diabeto išsivystymo ir kitų sveikatos problemų. Mėgti saldžius gaminius nėra įgimta žmogaus savybė, todėl juos siūlyti geriau kuo vėliau.
- Nepasterizuoti produktai: Nepasterizuotuose maisto produktuose yra kūdikio sveikatai pavojingų bakterijų, todėl juos būtina išbraukti iš metukų neturinčių mažylių raciono. Tokio amžiaus kūdikio imuninė sistema dar nepajėgi kovoti su bakterijomis ir virusais. Kartais nepasterizuoti produktai gali sukelti rimtų medicininių problemų.
