Vienas iš svarbiausių kūdikio raidos etapų - savarankiškas sėdėjimas. Pasaulyje vyrauja daugybė nuomonių, kada gi jau galima bandyti mokyti mažylį sodinti, kada kūdikis pradeda sėdėti pats. Anksčiau įvairiuose informaciniuose leidiniuose mamoms buvo teigiama, kad 6 mėn. kūdikis jau turi sėdėti. Deja, šių dienų specialistai teigia kitaip.
Daugelio specialistų teigimu, priverstinis kūdikio sodinimas gali atnešti kur kas daugiau žalos, nei naudos. Ką tik gimusio naujagimio raumenynas dar nebūna pilnai susiformavęs. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin svarbus jo vystymasis. Raumenys, išlaikantys ir neleidžiantys mažyliui atsisėdus griūti į šalis, gali formuotis iki 6 mėn., o štai kad negriūtų atgal, raumenims vystytis gali prireikti net 9 mėn.
Kada pradėti sodinti kūdikį?
Sodinimo procesas priklauso nuo kūdikio vystymosi ir pasirengimo šiam judesiui. Nors kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu, dauguma kūdikių yra pasirengę pradėti sėdėti su pagalba apie 6-7 mėnesių amžių. Tai yra vidutinė amžiaus riba, tačiau kai kurie kūdikiai gali pradėti rodyti susidomėjimą sėdėjimu šiek tiek anksčiau, o kiti - vėliau.
Vienas iš dažniausiai tėvelių užduodamų klausimų. Atsakome taip - jei vaikutis nerodo jokių ženklų, rodančių jo norą sėstis (rietimasis, bandymas keltis, sėstis) geriau dar truputį palaukite.
Kūdikį sodinti patariame tada, kai pastebėsite pirmąsias kūdikio pastangas riečiantis bandyti sėstis. Tai pastebėję neignoruokite jo noro ir padėkite. Jūsų kūdikis savarankiškai sėdėti pradės tik tada, kai jo kūnelis tam pasiruoš - pakankamai išsivystys sėdėjimui reikalingas raumenynas, o tai gali būti 6-8 mėn. Iki tol galite vaikutį paruošti tam.
Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti.
Tėvai ypač laukia, kol jų kūdikis pradės sėdėti, nes sėdėjimas ženkliai keičia kūdikių kasdienybę: jie tampa savarankiškesni, atranda naujų būdų tyrinėti aplinką ir žaisti. Paprastai kūdikiai treniruotis sėdėti pradeda būdami 4-6 mėn., maždaug 6 mėn. kai kurie kūdikiai kelias sekundes jau gali pasėdėti savarankiškai, o daugelis, sulaukę 7-8 mėn., jau neblogai sėdi, nors sėdėjimas dar gali būti nestabilus.
Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.
Požymiai, kad kūdikis pasirengęs sėdėti
Yra keletas požymių, pagal kuriuos galima nustatyti, ar jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti:
- Gerai išvystyta kaklo raumenų kontrolė: jei kūdikis stabiliai laiko galvą ir gali ją pakelti, kai yra ant pilvo, tai rodo, kad jo kaklo raumenys yra pakankamai stiprūs, kad palaikytų kūną sėdimoje padėtyje.
- Atkaklumas ir smalsumas: kai kūdikis pradeda rodyti susidomėjimą aplinka ir nori tyrinėti pasaulį aplink save, tai gali būti ženklas, kad jis yra pasirengęs pradėti sėdėti su pagalba.
- Rankų ir kojų koordinacija: kūdikis turi būti pajėgus remtis rankomis ir kojomis, kad būtų galima išlaikyti pusiausvyrą sėdint.
- Aktyvus apsivertimas, pusiausvyros išlaikymas, geras rėmimasis rankomis ir užtikrintas galvos laikymas taip pat rodo pasirengimą.
Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai? Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą.
Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Kaip teisingai sodinti kūdikį?
Nors dauguma kūdikių pradeda sėdėti su pagalba, labai svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir vengti per ankstyvo sodinimo, kuris gali sukelti kūdikio stuburo ar raumenų pervargimą.
- Naudokite pagalbą: pirmą kartą sodindami kūdikį, būtinai suteikite jam paramą, kad jis jaustųsi saugiai. Galite pasinaudoti pagalvėlėmis arba sėdimomis kėdutėmis su atrama nugarai, kad jis galėtų palaikyti savo kūną. Kiekvieną kartą, kai sodinate kūdikį, stovėkite šalia ir pasirūpinkite, kad jis būtų stabilus.
- Pradėkite nuo trumpų periodų: sodinimas turėtų būti trumpas ir laipsniškas. Pirmiausia, suteikite kūdikiui galimybę sėdėti kelias minutes, palaipsniui didinant laiką, kai jis praleidžia sėdėdamas. Tai padeda kūdikiui įgyti reikiamus raumenų įgūdžius ir pagerinti pusiausvyrą.
- Stebėkite kūdikio signalus: jei kūdikis pradeda rodyti diskomfortą, užmerkti akis arba pabandyti pasvirti į priekį, tai gali reikšti, kad jis pavargo arba nėra pasirengęs ilgiau sėdėti. Neverskite kūdikio ir leiskite jam atsipalaiduoti.
- Palaikykite jį, kai jis pradeda kisti savo kūno padėtį: kai kūdikis pradeda judėti ir norės pakelti savo kūną arba lankyti, pasirūpinkite, kad jis būtų stabilus ir būtų apsaugotas nuo kritimų.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Šiais laikais yra daugybė priemonių, kurios gali padėti vaikučiui priprasti prie sėdėjimo pozos, tačiau dar nereikalauti jo besivystančių raumenukų veiklos. Įvairios reguliuojamo sėdėjimo kampo kėdutės, kuriose mažyliai gali gulėti pusiau sėdomis, nešyklės gali padėti jūsų naujagimiui pratintis prie naujos pozos.
Šiek tiek pramokusius sėdėti mažylius jau galite bandyti sodinti į maitinimo kėdutes. Maitinimo kėdučių pliusas tas, kad jos turi atramas, neleidžiančias mažyliui per daug pasvirti ar iškristi. Nepamirškite, kad pirmaisiais kartais sėdint vaikučiui greitai pavargsta nugaros raumenys ir jis gali tapti irzlus, tad pirmieji kartai sėdint turėtų trukti vos kelias minutes.
Ką būtina žinoti apie kūdikio sodinimo saugumą?
Nors sodinimas yra svarbus motorinių įgūdžių vystymosi procesas, būtina laikytis atsargumo priemonių, kad būtų užtikrintas kūdikio saugumas.
- Venkite ankstyvo sodinimo be pagalbos: nors kai kurie kūdikiai gali pradėti sėdėti anksčiau, negu nurodyta vidutinė amžiaus riba, labai svarbu leisti kūdikiui natūraliai pasiekti šį etapą. Anksčiau sodinimas gali sukelti per didelę apkrovą jo nesubrendusiems raumenims ir stuburui.
- Būkite atsargūs su sėdimomis kėdutėmis ir kėdutėmis su diržais: nepalikite kūdikio ilgą laiką sėdint tokioje padėtyje, nes tai gali turėti neigiamą poveikį jo raumenų vystymuisi. Be to, kėdutėse, kurios suteikia per didelę atramą, gali būti sunku išlaikyti kūdikio raumenis ir sąnarius sveikus.
- Nepalikite kūdikio be priežiūros: sodinant kūdikį, visada būkite šalia ir stebėkite jo judesius. Niekada nepalikite kūdikio sėdint be priežiūros, nes jis gali lengvai apsiversti ar paslysti.
- Palaikykite kūdikį įvairias padėtis: be sėdėjimo, taip pat skatinkite kūdikį praleisti laiką ir kitose padėtyse, pavyzdžiui, ant pilvo (kas padeda stiprinti kaklo ir nugaros raumenis) bei gulėti ant nugaros.
Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Tai yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžiami viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio.
Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės. Jeigu vaikas nesėdi, dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais: mankštinkite kūdikį, stimuliuokite jo motorinę veiklą, reguliariai lankykitės pas savo pediatrą ir užtikrinkite vaiko higieną.
Vystymosi etapai ir kūdikio sodinimas
Kūdikio vystymasis yra nuolatinis procesas, apimantis daugybę skirtingų etapų. Vienas iš esminių - gebėjimas sėdėti. Tai ne tik fizinis pasiekimas, bet ir svarbus žingsnis link didesnio savarankiškumo ir aplinkos pažinimo.
Fiziologinė kūno padėtis ir raumenų tonusas: Naujagimio kūno padėtis yra fiziologiškai fleksinė, tai reiškia padidėjusį lenkiamųjų raumenų tonusą. Dominuoja įgimti refleksai, tokie kaip Galanto, asimetrinis toninis kaklo, Babinskio, Moro ir kt.
Galvos padėtis ir kėlimas: Naujagimio stuburas yra C raidės formos. Apie 3 mėnesius susiformuoja kūno vidurio linija. Kūdikis mokosi kelti galvą, tačiau iš pradžių kaklo raumenys yra netvirti, todėl galva gali svirti. Palaipsniui, stiprėjant raumenims, galvos kontrolė gerėja.
Rankų ir kojų aktyvumas: Kūdikio judesiai tampa vis koordinuotesni. Aktyvėja stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti. Tobulėja ir apatinių galūnių judesiai.
Sodinimas už rankyčių: Kūdikį sodinant už rankyčių, jis bando kelti galvą. Judesio metu galva gali svirti atgal, kol kaklo raumenys netampa pakankamai tvirti. Sodinimas už rankyčių skatina kūdikio norą judėti ir atrasti naujas pozas.
Rankų atrama ir stabilumas: Kūdikis sėdimoje padėtyje bando remtis rankomis, taip išlaikydamas kūno svorį ir lavindamas pusiausvyrą. Tai svarbus žingsnis link savarankiško sėdėjimo.
Judėjimas ratu ir padėčių keitimas: Gulėdamas ant pilvo, kūdikis gali bandyti sulenkti kojas ir pakelti dubenį, ruošdamasis šliaužti. Vėliau jis mokosi keisti sėdėjimo padėtis, tampa vis judresnis.
Šliaužimas ir sėdėjimas: 7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti. 6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi. Sėdėjimo atramos bazė vystosi palaipsniui, kūdikis mokosi išlaikyti pusiausvyrą.
Apsauginė atramos reakcija sėdint: Aštuntą mėnesį kūdikiui jau susiformuoja pusiausvyra sėdint. Jei kūdikis nešliaužioja, jį reikėtų pamokyti.
Atsistojimas ir ėjimas: Kai kurie mažyliai, įsikibę į baldus, gali bandyti atsistoti. Tačiau per dažnas vaiko statymas gali turėti neigiamą poveikį jo raidai, jis gali praleisti ropojimo etapą.
W sėdėjimo padėtis: Būdinga 10 mėn. kūdikiams, ypač tiems, kurie turi žemą raumenų tonusą.
Ropojimas ir ėjimas: Ropojimas išlieka pagrindiniu judėjimo būdu, tačiau kūdikis vis dažniau jį keičia ėjimu. Dauguma mažylių jau eina savarankiškai.
Sėdimos padėties įvairovė: Mažylis sėdi savarankiškai įvairiausiomis pozomis, parodydamas vis didesnį judesių koordinavimą.
Kūdikio noras būti myliuojamam ir nešiojamam: Tėvai, prisiminkite, kad jūsų artumas ir dėmesys leidžia mažyliui jaustis saugiam. Bendraudamas su tėvais, mažylis mokosi mylėti, suprasti kitus, vystosi fiziškai ir protiškai.
Svarba emociniams poreikiams: Paūgėjęs kūdikis reikalauja nuolatinio mamos dėmesio. Jam tai yra būtina emociniams poreikiams patenkinti.
Žaidimai ir pažinimas: Kūdikis noriai mokosi naujų žaidimų, pamoko gestų, ploja katučių. Duokite jam kuo įvairesnių žaislų. Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu.
Kalbos supratimas: Kalbą kūdikis supranta anksčiau nei pats pradeda kalbėti. 8-10 mėnesių kūdikis gerai supranta 5-7 žodžius.
Maudynės ir priežiūra: Naujagimį patogiausia maudyti specialioje vonelėje. Vandens temperatūra turėtų siekti 36-37 laipsnius. Maudynių trukmė - apie penkias-septynias minutes. Pirmomis dienomis plaušinė ar muilas nėra būtini.
Saugumas namuose: Saugumo sumetimais neduokite mažyliui sulūžusių žaislų bei daiktų aštriais kampais. Jeigu bute yra laiptų, užtverkite priėjimą prie jų.
Kada maudyti kūdikį?
Anot specialistės, nepaisant tyrimų, nėra konkrečių rekomendacijų, kada, grįžus iš gimdymo namų ar ligoninės, reikėtų pirmą kartą išmaudyti naujagimį. Gydytoja rekomenduoja žiūrėti pagal situaciją ir jei viskas yra gerai, maudyti nors ir tą pačią dieną. „Daug kas priklauso nuo mamos. Kokia jos būklė, ar jai sunku adaptuotis, koks jos režimas, jeigu jai kažkas kelia stresą, iškart pulti maudyti nereikėtų. Literatūroje nuomonės išsiskiria. Vienur rašoma, kad reikėtų numaudyti iškart, kad nuplautume mikrobus, kurių vaikas prisirinko ligoninėje. Kitur sakoma, kad geriau neskubėti, nes jei gimdymas buvo sklandus, vaikas gulėjo ant mamos pilvo, jo oda pasiėmė gerųjų bakterijų, todėl pulti maudyti su muilu nereikėtų. Kad ir kaip bebūtų - kažkada pirmomis dienomis reikėtų naujagimį nuprausti“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Kaip paruošti vandenį maudynėms?
Pasak medikės, akivaizdu, kad vandenyje, kurio patys negertume, tarkime, iš ežero, kūdikio nereikėtų maudyti. Bet šiais laikas vanduo iš čiaupo yra išvalytas ir geriamas, todėl tokiame vandenyje galima maudyti kūdikius, ir jo virinti nereikia. „Jei tėvai nėra užtikrinti dėl švaros, nepatinka vandens kvapas ar dar kas nors, reikėtų pavirinti. Vandens temperatūra turėtų siekti 36-37 laipsnius, kad kūdikis jaustųsi patogiai. Maudynių trukmė turėtų būti racionali - valandą nereikėtų kūdikio laikyti vandeny, nes šis greitai atšąla, vaikas gali sušalti. Manau, kad penkių-septynių minučių tikrai užtenka“, - teigė gydytoja.
Kaip paruošti aplinką maudynėms?
Jei namuose yra šilta, o vonioje tokia temperatūra, kad ir mums patiems nusimaudžius nėra šalta, viskas gerai, papildomai šildyti nereikia. „Žinoma, svarbu žiūrėti, kad nebūtų skersvejų, kad nebūtų darinėjamos durys, bet nereikia ir daryti pirties. Vaikas turi adaptuotis prie tokios temperatūros, kurioje ir gyvens“, - sakė medikė.
Kokias priemones naudoti maudynėms?
Pirmomis dienomis, anot I.Plėštytė-Būtienės, naujagimis tikrai nėra purvinas, todėl nei plaušinė, nei muilas nėra būtini. „Vaistinėse yra didelis pasirinkimas kūdikiams skirtų priežiūros priemonių, idealu, kad tai nebūtų sausinantis ar dezinfekuojantis prausiklis, nes bakterijos ant kūdikio odos yra labai reikalingos. Tinka paprasti prausikliai be kvapiųjų medžiagų, bespalviai. Tokio užtenka vos vieno lašelio. Be to, nereikia jo naudoti kaskart prausiant - su prausikliu galima maudyti kūdikį kartą per savaitę“, - pasakojo specialistė.
Kaip prižiūrėti kūdikio galvytę?
Galvos plovimas vaikui kelia didžiausią diskomfortą, todėl nenustebkite, kad kūdikis ims verkti. Tai jautri vieta. Vis dėl gydytoja rekomenduoja kartą per savaitę išplauti ją su šampūnu. „Naujagimiui, gimdymo metu plaukai išsitepa, ten lieka ir kraujo, ir gleivių, todėl reikėtų juos švariai nuplauti, bet jei maudome kas antrą dieną, kaskart su šampūnu plauti galvos tikrai nereikia“, - teigė specialistė. Dar vienas klausimų keliantis dalykas - pleiskanų luobelė ant kūdikio galvytės. Pasak gydytojos, jei ji nėra didelė, nieko nedaryti nereikia - užtenka švelniai patrinti skudurėliu. Jei didesnė - valandą prieš maudynes ištepti galvą vaikišku aliejumi, o paskui nuplauti. Nušluosčius, švelniai pavalyti specialiomis medžiaginėmis šukomis, bet jokiu būdu nekrapštyti. „Po truputį savaime praeis, tik nereikia skubėti ir tikėtis, kad po pirmų maudynių ji išnyks“, - sakė pašnekovė.
Ar galima į vandenį pilti eterinius aliejus?
Nors šiuolaikiniams tėvams jau nereikia aiškinti, kad į vandenį nereikia pilti kalio permanganato, anot gydytojos, dabar yra kita itin pamėgta priemonė - eteriniai aliejai. „Su jais daroma labai daug klaidų. Jei suaugusiesiems tinka ir jiems skaniai kvepia, tai nereiškia, kad naujagimiui, kurio uoslė ir oda yra dešimt kartų jautresnė, patiks tas aliejus. Todėl pirmaisiais metais nerekomenduoju jų naudoti kur tik papuola. Pilti į vandenį tikrai nereikia, nes mažylių oda labai jautri ir mes nežinome, kiek tai gali ją sudirginti. Dabar netgi pastebiu, kad tėvai, norėdami, jog jų vaikai nesirgtų, tiek prigarina tų eterinių aliejų, kad vaikai pradeda sloguoti nuo jų“, - sakė medikė.
Ką daryti nuprausus vaiką?
Gydytoja pataria, po prausimosi neskubėti. Kūdikį reikia iššluostyti ir leisti jam pabūti nuogam. Jei matote, kad oda sausėja, ištepkite aliejumi. Tiesa, aliejus gali būti ne tik sausos odos, bet ir masažo pagalbininkas. Juk vaiko paglostymas ir prisilietimai sutvirtina ryšį. Jei kūdikis stambesnis ir susidaro raukšlės, kuriose kaupiasi nešvarumai bei drėgmė, yra specialūs kremai su cinku ir variu. Jei viskas gerai, tokias vietas užtenka nuvalyti švaria medžiagėle. Medikė nerekomenduoja kūdikio ausų valyti ausų krapštukais. „Užtenka išorinę landą iššluostyti rankšluosčiu, kad sieros nenustumtumėte į ausies landą“, - sakė medikė. Pirmaisiais mėnesiais ji pataria po maudynių kūdikiui uždėti kepurytę. Džiovinti plaukų džiovintuvu jokiu būdu nereikia. „Tik dar labiau išsausinsite galvos odą, be to, galite ir nudeginti“, - perspėja gydytoja. Kai vaikas sausas ir aprengtas, galima praverti vonios duris, kad temperatūra po truputį vėstų.
Kur maudyti geriausia?
Pirmasis mėnesius gydytoja pataria vaiką maudyti kūdikių vonelėse, kur ir saugiau, ir paprasčiau. Po kokio mėnesio, jei tėvai nusprendžia, kad prilaikydami leis vaikui ir paplaukioti, ir panardyti, galima ir vonioje. Vis tik I.Plėštytė-Būtienė pataria būti labai švelniems, kad kūdikis neišsigąstų. Jei tai pirmas vaikas, geriausia, kad maudytų jį abu tėvai, kol neturi tinkamų įgūdžių.
Ar reikia grūdinti kūdikį?
Anot gydytojos, apliejimas šaltesniu vandeniu yra jau daugelį metų rekomenduojamas. Tik nereikia pulti į kraštutinumus ir nepilti ant vaiko ledinio vandens. „Kad aplietumėte šaltu vandeniu nesukeldami jokių pasekmių, reikia bent pusės metų, kad vaiko kūnas priprastų. Atvėsinkite vandenį po vieną laipsnį ir po truputį pratinkite. Tokias procedūras galima pradėti nuo kokio 2 kūdikio mėnesio, jei jis sveikas“, - sakė medikė.
Kaip dažnai prausti kūdikį?
Pasak I.Plėštytė-Būtienės, naujagimius reikėtų maudyti kas antrą-kas trečią dieną, vyresnius - pagal poreikį. „Vieni būna tokie, kurie valgydami labai apsiterlioja, juos ir prausti reikėtų dažniau. Dar žiūrėti, ar vaikui patinka maudytis. Jei ne, kasdien nereikia. Užtenka kas dvi-tris dienas. O jei vaikui patinka, galima ir kasdien. Bet bent du kartus per savaitę reikėtų kūdikį nuprausti“, - sakė gydytoja. Vyresnius - trejų-penkerių metų vaikus - ji pataria maudyti pagal poreikius ir aplinkybes. Jei vasara, vaikas prakaituoja - maudyti dažniau, jei vaikas stambus - vėlgi dažniau. „Vis tik du kartus per savaitę yra rekomenduojama normaliai nuprausti vaiką, o kiekvieną vakarą - apiprausti“, - teigė gydytoja.
Ar galima su vaiku į pirtį?
Anot gydytojos, vesti vaiką į pirtį galima, bet viskas turi būti saikinga. „Dvidešimt minučių ten su juo sėdėti tikrai nereikia. Be to, reikia įvertinti ar nėra kokios nors širdies ligos, imuninės sistemos problemų, ar nesloguoja. Jei vaikas sveikas, po truputį pratinti galima, tik nereikia perkaitinti“, - sakė medikė. Vienerių metų vaiko vesti į pirtį ji dar nerekomenduoja, bet dvejų-trejų metų mažylį jau galima.
Jei vaikas serga?
Jei vaikas serga ir karščiuoja, apprausti po dušu, pasak medikės, reikia, bet didelių maudynių geriau vengti. „Numušus temperatūrą reikia apprausti, nes ir pačiam vaikui bus lengviau“, - pataria I.Plėštytė-Būtienė.
Sodinimas yra svarbus vaiko motorinių įgūdžių vystymosi etapas. Tai yra laikotarpis, kai kūdikis pradeda atrasti naujus būdus, kaip laikyti savo kūną ir užmegzti ryšį su pasauliu aplink jį.
