Kiekvienas tėvas nori suteikti savo kūdikiui geriausias sąlygas vystytis ir augti sveikai.
Naujagimio guldymas ant pilvo, arba "tummy time", yra viena iš svarbiausių veiklų, kuri padeda mažyliui lavinti raumenis, koordinaciją ir motoriką.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kodėl naujagimio guldymas ant pilvo yra svarbus ir kaip tai teisingai atlikti.
Kodėl svarbu guldyti kūdikį ant pilvuko?
Guldymas ant pilvuko suteikia kūdikiui galimybę išmokti naudoti savo raumenis ir lavinti motorinius įgūdžius.
Tai yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip kūdikis stiprina kaklo, pečių ir nugaros raumenis.
Be to, ši veikla padeda mažyliui išvengti vienos iš dažniausių problema - "plokščios galvutės" sindromo.
Kai kūdikiai ilgą laiką guli ant nugaros, jų galvos forma gali pasikeisti, todėl svarbu reguliariai atlikti guldymą ant pilvuko.
Kūdikiui gulint ant pilvuko, jis pradeda kelti galvą ir palaipsniui stiprinti kaklo raumenis.
Tai yra pirmas žingsnis, kad vėliau kūdikis galėtų sėdėti, ropoti ir galiausiai vaikščioti.
Guldymas ant pilvo taip pat padeda gerinti kūdikio akių ir rankų koordinaciją, nes jis pradeda domėtis aplinka ir siekti daiktų.
Ši padėtis padeda kūdikiui stiprinti kaklo, galvos, pečių ir nugaros raumenis, suteikia galimybę judinti rankas ir kojas kitokiu (neįprastu) būdu bei skatina amžių atitinkančių judėjimo įgūdžių vystymąsi.
Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė.
Tai leidžia kūdikiui sukioti galvą, žvalgytis aplink, pažiūrėti aukštyn, žemyn, todėl vystosi kūdikio akių koordinacija ir gebėjimas akimis sekti daiktus.
Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos.
Stiprėja nugaros raumenys, jau keliant galvą pradeda formuotis stuburo linkiai, nugaros tiesimosi reakcijos, kurios yra pagrindas tolesnių judesių vystymuisi, refleksų integravimuisi.
Remiantis tyrimų duomenimis, kūdikiams, mažai būnantiems padėtyje ant pilvo, dažnai vėluoja judesių raida.
Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek ploštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija).
Pilvuko laikas - tai kai būdraujantis (nemiegantis) kūdikis paguldomas ant pilvo ir būna šioje padėtyje prižiūrimas suaugusiojo.
Laikas gulint ant pilvuko yra labai svarbus nuo pat pirmos gimimo dienos, nes skatina mažylį judėti ir stiprinti raumenis, net jei jis zirzia ar verkia paguldžius ant pilvo.
Užtikriname taisyklingą kaukolės vystymąsi, profilaktika prieš plagiocefalija (plokščios galvos sindromas).
Stipriname kaklo, pečių juostos raumenis, kad kūdikis vėliau galėtų pradėti ropoti, sėstis, vaikščioti ir turėtų gerą raumeninį pagrindą.
Geriname kūdikių stambiosios motorikos įgūdžius, mažiname judesių asimetriją (kuri padeda judėti: pradėti ir užbaigti judesį).
Kada pradėti guldymą ant pilvuko?
Naujagimio guldymas ant pilvo gali prasidėti jau nuo pirmųjų gyvenimo savaičių.
Pirmas guldymas ant pilvuko neturėtų trukti ilgai - pakanka vos kelių minučių kelis kartus per dieną.
Palaipsniui, kai kūdikis pripranta prie šios veiklos, galite ilgesnį laiką guldyti jį ant pilvuko.
Svarbiausia - stebėti, kad kūdikis jaustusi patogiai ir saugiai, ir visada būti šalia, kad užtikrintumėte jo saugumą.
Pradžioje naujagimius ant pilvo kasdien reikėtų guldyti 2-3 kartus, šioje padėtyje praleidžiant maždaug 3 min.
Naujagimiui augant ir stiprėjant, laiką, praleidžiamą ant pilvuko, palaipsniui reikėtų ilginti.
Iš viso ant pilvo 1-3 mėn. kūdikis turėtų gulėti apie 20 min.
Jei mažylis verkia ir ant pilvo neišbūna nė tų 3 min., buvimo ant pilvo laiką galima sutrumpinti iki 1-2 min.
Natūralu, kad naujagimis priešinsis tam, kas neįprasta, taip pat ne visiems mažyliams patinka padėtis, kai veidas nukreiptas žemyn.
Konsultuodama mamas su naujagimiais visada stengiuosi pabrėžti “pilvelio laiko” svarbą.
Nuo pirmosios dienos, kai grįžtate namo iš ligoninės, mažyliai patiria didžiulę naudą, jei guldote juos ant pilvo bent po 2 - 3 kartus per dieną.
Turite suprasti, kad pirmuosius du, tris mėnesius, tai bus pagrindinis pratimas, kurį jūsų mažylis bandys įvaldyti ir tokiu būdu ne tik stiprins savo kūnelį, bet ir pradės pažinti jį supantį pasaulį.
Suprantu, kad pradžioje, tai gali būti ne pati linksmiausia veikla, galva atrodo net nekyla, tačiau trukmė gali būti vos po 3 - 5 min., o mažyliui augant ir stiprėjant, ši padėtis taps vis smagesnė, o joje praleistas laikas ilgesnis ir naudingesnis.
Nuo pirmosios dienos, kai grįžtate namo iš ligoninės, mažyliai patiria didžiulę naudą, jei guldote juos ant pilvo bent po 2-3 kartus per dieną.
Turite suprasti, kad pirmuosius 2-3 mėnesius tai bus pagrindinis pratimas, kurį jūsų mažylis bandys įvaldyti, ir tokiu būdu ne tik stiprins savo kūnelį, bet ir pradės pažinti jį supantį pasaulį.
Suprantu, kad pradžioje, tai gali būti ne pati linksmiausia veikla, galva, atrodo, net nekyla, tačiau trukmė gali būti vos po 3-5 minutes.
Mažyliui augant ir stiprėjant, ši padėtis taps vis smagesnė, o joje praleistas laikas ilgesnis ir naudingesnis.
Kaip teisingai atlikti guldymą ant pilvuko?
Pasirinkite tinkamą vietą - Guldykite kūdikį ant lygios ir minkštos, tačiau stabilios paviršiaus.
Idealus pasirinkimas - tai lavinamieji kilimėliai, kurie suteikia komfortą ir saugumą mažyliui.
Šie kilimėliai dažnai turi ryškių spalvų ir įdomių tekstūrų, kurios padeda kūdikiui labiau susidomėti aplinka.
Stebėkite kūdikį - Pirmą kartą guldykite kūdikį ant pilvuko tik kelioms minutėms.
Stebėkite, kad jis jaustusi patogiai ir teisingai padėtas.
Jeigu kūdikis pradeda verkti, neverskite ilgai laikyti šios pozicijos.
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo reakcijas.
Naudokite pagalbą, kad atkreiptumėte kūdikio dėmesį - Vienas iš gerų būdų paskatinti kūdikį išlaikyti dėmesį ir ilgiau būti ant pilvuko - tai naudojant žaislus, kurie pritraukia jo dėmesį.
Tam puikiai tinka įvairūs barškučiai, kurie skleidžia garsus ir padeda mažyliui sutelkti dėmesį.
Žaislai, kaip barškučiai, gali būti labai naudingi.
Geriausia kūdikį guldyti žemai, ant kieto paviršiaus.
Geriausia patiesti antklodę, storą pledą arba įsigyti minkštą kilimą-dėlionę.
Kūdikio guldymas ant pilvuko yra itin svarbus jo raidai.
Pradėkite lėtai, neskubėkite.
Prieš paguldydami kūdikį ant pilvuko įsitikinkite, kad jis yra sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli kūdikio nuotaika nepadės prisijaukinti šios keistos, naujos padėties.
Kūdikiui gulint ant pilvuko nusilenkite, pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo („šypsena akių lygyje“), taip jis žinos, kad esate šalia ir tai padės nusiraminti.
Tuo pačiu metu kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, tai paskatins kūdikį pasukti galvą jūsų balso link ir pamatyti jus.
Jei kūdikiui nepatinka būti ant grindų, atsigulkite ant grindų, lovos (tiesiai ar pasiremdami į pagalvę) arba atsisėskite pusiau sėdomis į krėslą ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės.
Naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų ir žvelgti į jų veidus.
Tokiu būdu mažylis įpras gulėti ant savo pilvo, būdamas šalia jūsų.
Kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kuris atsiduria po mažylio pilvuku ir tarp kojyčių.
Kita ranka kūdikis prilaikomas.
Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padės kūdikiui pamėgti šią padėtį.
Nuraminimas gulint ant kelių.
Paguldykite kūdikį ant savo kelių, kad atsirūgtų ar nusiramintų.
Padėkite atverstą knygą ar mėgstamą žaislą prieš savo kūdikį, šalia ar virš jo.
Pasinaudokite lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi žibintus, veidrodžius, judančius paveikslėlius, muzikos ar cypiančius žaislus.
Maždaug trijų mėnesių amžiaus kūdikis gali pradėti pasiremti savo rankomis (pasikelti ant dilbių).
Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link.
Šešių mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė.
Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje.
Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą.
Bandymė „pilvuko laiką“ įtraukti į savo kasdienę veiklą, paverskite rutinos dalimi.
Paguldykite vaikutį ant pilvuko po tokių kasdienių veiksmų, kaip sauskelnių keitimas ar maudymas.
Įtraukite brolius ar seseris.
Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint).
Jeigu jūsų vaiko kaklas sutvirtėjęs ir galvos kontrolė pakankama (apie 3-4 mėn), bet neužtenka jėgų pasiremti dilbiais, susukite ploną rankšluostį ar paklodėlę ir padėkite po kūdikio krūtine bei pažastimis, sudėkite jo rankas priešais.
Sustiprėjus rankų atramai volelio nebenaudokite.
Kuo užsiimti gulint ant pilvo, kad mažyliui būtų linksmiau?
Prieš akis padėkite kontrastinių knygelių ar žaisliukų ir skatinkite kūdikį kelti galvytę tiesiai, remtis dilbiais ir į juos žiūrėti.
Atsigulkite ar atsisėskite priešais ir kalbinkite, deklamuokite eilėraštį ar dainuokite dainelę.
Pasitelkite barškučius dėmesiui atkreipti.
Kol vaikas guli ant pilvuko, galite jam atlikti nugaros masažą.
1-2 mėnesiais rekomenduojama ant pilvo kasdien praleisti bent po 15min, per kelis 3-5 minučių intervalus.
Trečią mėnesį jau bent 30 minučių, ketvirtą - nuo keturiasdešimt iki valandos, dalinant į kelis trumpesnius intervalus.
Ir taip kuo toliau - tuo daugiau!
Prieš akis gulinčiam naujagimiui rodykite kontrastines knygeles ar žaisliukus ir skatinkite kūdikį kelti galvytę tiesiai, remtis dilbiais ir į juos žiūrėti.
Atsigulkite ar atsisėskite priešais ir kalbinkite, deklamuokite eilėraštį ar dainuokite dainelę.
Pasitelkite įvairius barškučius dėmesiui atkreipti.
Augantis ir stiprėdamas kūdikis vis daugiau laiko praleis ant pilvo, ši poza jam taps vis lengvesnė, tad liks jėgų užsiimti su žaislais.
2-3 mėnesiais priešais kūdikį padėkite veidrodį - mažylis su dideliu susidomėjimu tyrinės naują draugą, gali netgi pradėti jį kalbinti.
Taip pat, kūdikis po truputį mėgins siekti žaislų, tad svarbu pradžioje padėti jam patirti sėkmę.
Todėl parinkite lengvai sugriebiamus žaislus ir juos padėkite tokiu atstumu, kad būtų lengvai pasiekiami.
Vienu metu ant grindų padėkite tik 2-4 žaislus.
Dalį žaislų dėkite priekyje, dalį - šonuose.
Taip kūdikis mokysis judėti aplink savo ašį.
Jei kūdikis dar nė kiek nejuda pats, stebėkite, kad bent vienas žaislas visada būtų pasiekiamas ranka.
Ką veikti ant pilvo, kai kūdikis jau siekia žaislų.
Pirmi veiksmai, tikėtina, bus imti, griebti, ridenti, kilnoti, trankyti ir kišti į burną.
Todėl gan atidžiai parinkite, kokius žaisliukus kūdikiui siūlysite šiai veiklai, nes tikrai ne su visais pavyksta ir yra saugu atlikti visus prieš tai įvardintus veiksmus.
Kūdikiui žaidžiant ant pilvo stebėkite, kad jis mokytųsi žaislų siekti abiem rankom, jei dažniau remiasi, pavyżui, kaire ranka - daugiau žaislų padėkite būtent į tą pusę.
Taip pat kaskart bent vieną žaislą padėkite taip, kad kūdikis jo nepasiektų.
Taip skatinsite mėginti judėti į priekį/šonus.
Barškantys žaislai - svarbu tik, kad būtų sukonstruoti atlaikyti pakartotinį trankymą į grindis.
Papildomi taškai skiriami tiems žaislams, kurie patogiai telpa į burną.
Veidrodis ar žaislai su veidrodėliais - juk su drauge žaisti visad įdomiau.
Knygelės su lytėjimo elementais - noras vartytis vis didesnis, ne visada dar išeina, bet jau puikiai sekasi paglostyti vieną ar kitą įdomesnę tekstūrą puslapiuose.
Guldydami mažylį ant pilvuko kiekvieną kartą nepamirškite sutvarkyti jo rankų padėties.
Reikia, kad mažylio dilbiai remtųsi į pagrindą, rankos būtų sustumtos po krūtine (alkūnės po pečiais).
Pasirinkite tinkamą vietą - Guldykite kūdikį ant lygios ir minkštos, tačiau stabilios paviršiaus.
Idealus pasirinkimas - tai lavinamieji kilimėliai, kurie suteikia komfortą ir saugumą mažyliui.
Šie kilimėliai dažnai turi ryškių spalvų ir įdomių tekstūrų, kurios padeda kūdikiui labiau susidomėti aplinka.
Stebėkite kūdikį - Pirmą kartą guldykite kūdikį ant pilvuko tik kelioms minutėms.
Stebėkite, kad jis jaustusi patogiai ir teisingai padėtas.
Jeigu kūdikis pradeda verkti, neverskite ilgai laikyti šios pozicijos.
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo reakcijas.
Naudokite pagalbą, kad atkreiptumėte kūdikio dėmesį - Vienas iš gerų būdų paskatinti kūdikį išlaikyti dėmesį ir ilgiau būti ant pilvuko - tai naudojant žaislus, kurie pritraukia jo dėmesį.
Tam puikiai tinka įvairūs barškučiai, kurie skleidžia garsus ir padeda mažyliui sutelkti dėmesį.
Žaislai, kaip barškučiai, gali būti labai naudingi.
Geriausia kūdikį guldyti žemai, ant kieto paviršiaus.
Geriausia patiesti antklodę, storą pledą arba įsigyti minkštą kilimą-dėlionę.
Kūdikio guldymas ant pilvuko yra itin svarbus jo raidai.
Pradėkite lėtai, neskubėkite.
Prieš paguldydami kūdikį ant pilvuko įsitikinkite, kad jis yra sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli kūdikio nuotaika nepadės prisijaukinti šios keistos, naujos padėties.
Kūdikiui gulint ant pilvuko nusilenkite, pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo („šypsena akių lygyje“), taip jis žinos, kad esate šalia ir tai padės nusiraminti.
Tuo pačiu metu kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, tai paskatins kūdikį pasukti galvą jūsų balso link ir pamatyti jus.
Jei kūdikiui nepatinka būti ant grindų, atsigulkite ant grindų, lovos (tiesiai ar pasiremdami į pagalvę) arba atsisėskite pusiau sėdomis į krėslą ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės.
Naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų ir žvelgti į jų veidus.
Tokiu būdu mažylis įpras gulėti ant savo pilvo, būdamas šalia jūsų.
Kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kuris atsiduria po mažylio pilvuku ir tarp kojyčių.
Kita ranka kūdikis prilaikomas.
Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padės kūdikiui pamėgti šią padėtį.
Nuraminimas gulint ant kelių.
Paguldykite kūdikį ant savo kelių, kad atsirūgtų ar nusiramintų.
Padėkite atverstą knygą ar mėgstamą žaislą prieš savo kūdikį, šalia ar virš jo.
Pasinaudokite lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi žibintus, veidrodžius, judančius paveikslėlius, muzikos ar cypiančius žaislus.
Maždaug trijų mėnesių amžiaus kūdikis gali pradėti pasiremti savo rankomis (pasikelti ant dilbių).
Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link.
Šešių mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė.
Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje.
Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą.
Bandymė „pilvuko laiką“ įtraukti į savo kasdienę veiklą, paverskite rutinos dalimi.
Paguldykite vaikutį ant pilvuko po tokių kasdienių veiksmų, kaip sauskelnių keitimas ar maudymas.
Įtraukite brolius ar seseris.
Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint).
Jeigu jūsų vaiko kaklas sutvirtėjęs ir galvos kontrolė pakankama (apie 3-4 mėn), bet neužtenka jėgų pasiremti dilbiais, susukite ploną rankšluostį ar paklodėlę ir padėkite po kūdikio krūtine bei pažastimis, sudėkite jo rankas priešais.
Sustiprėjus rankų atramai volelio nebenaudokite.
Kiek laiko per dieną turėtų būti guldyti kūdikiai?
Per pirmuosius kelis mėnesius kūdikiai gali pradėti ilgiau gulėti ant pilvuko, kai jie pripranta ir stiprėja.
Pirmasis tikslas yra kelios minutės kelis kartus per dieną.
Palaipsniui, pasiekus 2-3 mėnesius, galite padidinti laiką iki 20-30 minučių per sesiją, tačiau niekada nepamirškite stebėti, kad kūdikis jaustųsi patogiai ir saugiai.
Svarbu, kad kūdikis nepraleistų šios veiklos, nes tai yra esminė jo raidos dalis.
1-2 mėnesiais rekomenduojama ant pilvo kasdien praleisti bent po 15min, per kelis 3-5 minučių intervalus.
Trečią mėnesį jau bent 30 minučių, ketvirtą - nuo keturiasdešimt iki valandos, dalinant į kelis trumpesnius intervalus.
Ir taip kuo toliau - tuo daugiau!
Guldymas ant pilvuko ir emocinė raida
Kūdikiams taip pat svarbu ne tik fizinė, bet ir emocinė raida.
Guldymas ant pilvuko skatina kūdikį labiau įsitraukti į aplinką ir sužinoti naujų dalykų, kas ne tik lavina motoriką, bet ir padeda kurti teigiamus emocinius ryšius su aplinka ir su tėvais.
Tai puikus laikas stiprinti ryšį su mažyliu ir skirti jam dėmesio - kalbėti, šypsotis, žaisti kartu su kūdikiu.
Jūsų buvimas šalia padeda kūdikiui jaustis saugiai ir užtikrina emocinę ramybę, kas yra būtina sveikam vystymuisi.
Svarbu žinoti apie miegojimą ant pilvo
Naujagimius ir kūdikius iki pat 1-ojo gimtadienio reikėtų migdyti ant nugaros: tai padeda sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiams nesaugu miegoti ant pilvo.
Tyrimų duomenimis, ant pilvo guldomiems mažyliams SKMS rizika išauga daugiau nei dvigubai.
Kuo kūdikis mažesnis, tuo didesnė uždusimo rizika jam kyla.
Didžioji dalis SKMS atvejų fiksuota tarp 1-4 mėn.
Tyrimai rodo, kad miegojimas ant pilvo gali slopinti mažai sveriančių kūdikių gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą.
Siekdami sumažinti perkaitimo riziką, kūdikį aprenkite lengvais drabužėliais arba suvystykite, galvą ir veidą palikite atvirus, stebėkite, ar kūdikio kūno temperatūra per daug nekyla.
Kai kūdikiai miega ant pilvo, jie gali vėl įkvėpti iškvėpto oro, tad organizme gali padidėti anglies dioksido kiekis, o deguonies kiekis smarkiai sumažėti.
Vos tik kūdikis pradės bandyti verstis, iškart nustokite jį vystyti.
Springimas yra įvairių svetimkūnių patekimas į kvėpavimo takus.
Ant nugaros miegančio kūdikio kvėpavimo takai yra virš stemplės.
Jeigu kūdikis atpiltų, stemple į viršų pakilusiems skysčiams būtų gerokai lengviau patekti į kvėpavimo takus, jei kūdikis gulėtų ant pilvo, t.y.
Jei kūdikis lovelėje pats apsiverčia ant pilvuko ar šono, galima tiek atsargiai bandyti jį atversti, tiek ir taip palikti.
Ekspertai teigia, kad būtent šiame raidos etape (t. y. nuo maždaug 4-6 mėn.) SKMS rizika yra ženkliai mažesnė.
Kai kūdikis jau gali laisvai apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai, jis pats gali pasirinkti miego pozą ant pilvo.
Prieš kelis dešimtmečius, siekiant sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką, pediatrai pateikė naują rekomendaciją kūdikius guldyti ant nugaros.
Tačiau didžiąją laiko dalį praleidžiant tokioje pozoje kūdikiui gali išsivystyti plagiocefalija (plokščios galvos sindromas) - kūdikio kaukolės skliauto deformacija, be to, gali sulėtėti kūdikių fizinė raida ir kt.
Maždaug 4-ąjį gyvenimo mėnesį nuolat ant pilvo guldomas kūdikis turėtų sugebėti pakelti krūtinę nuo grindų, atsiremti alkūnėmis ir išlaikyti galvą vertikalioje padėtyje.
2 mėnesių kūdikio raida
Kūdikio guldymas ant pilvuko dažnai jauniems tėvams sukelia daug klausimų.
Ar tai saugu?
Ar kūdikiui patogu?
Ką daryti, jei jam nepatinka ir verkia?
Kiek ilgai turėtų išgulėti?
Galvos sukamieji raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų bei raktikaulių.
Stiprūs, vienodai išsivystę raumenys padeda tolygiai laikyti ir kreipti paslankius kūdikio kaukolės kaulus.
Tai yra apytikslis laikas, kuris daugiausia priklauso nuo individualaus kūdikio ir jo poreikio gulėti šioje padėtyje.
Dažnai kūdikiai, o ypač naujagimiai, verkia paguldyti ant pilvuko ir neišbūna ilgiau nei 1-2 minutes, todėl iškelti laiko tikslai gali atrodyti nepasiekiami.
Svarbu suprasti, kad guldymas ant pilvo nebūtinai turėtų būti atskirai išskirta veikla dienos eigoje.
Sėdite ir laukiate eilės pas gydytoją?
Stebėkite, kad kūdikis ilsėtųsi ant abiejų žandų po maždaug vienodai laiko.
Kūdikio raidos etapai ir gulėjimas ant pilvo
1 mėnuo
Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas.
Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis.
Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs.
Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs.
Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą.
Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos.
Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta.
Stebi daiktus, bet jų nesiekia.
Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni.
Mėnesio vaikutis vis dažniau žiūri į įvairios spalvos, šviesumo ir formos daiktus.
2 mėnuo
Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai.
Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą.
Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti.
Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko.
Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą.
Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko.
Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių.
Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais.
Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA.
Mažiukas gyvai reaguoja į žmones - juos pamatęs susijaudina, mojuoja rankomis ir kojomis.
3 mėnuo
Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas.
Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais.
Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas.
Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių.
Taip lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenys, formuojasi fiziologinis stuburo linkis.
Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui.
Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo.
Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti.
Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti.
Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai.
Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis.
4 mėnuo
Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas.
Jau pasigirsta garsus juokas!
Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses.
Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros.
Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti.
Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau.
Tačiau kartais tėvai palieka kūdikį pagulėti ant pilvuko ir šis pirmą kartą gyvenime apsiverčia ant nugaros.
Kartais pakanka parodyti, kaip reikia verstis, ir jis labai greitai perpranta.
Tereikia paguldyti ant nugaros, prilaikyti tą kojytę, per kurį šoną jis versis, kitą kojytę sulenkti ir pasukti.
Kai kuriems pakanka kartą du parodyti ir po kelių dienų jie jau puikiai vartosi.
Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas.
Žaislus šio amžiaus kūdikis ima visa plaštaka.
5 mėnuo
Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis.
Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti.
Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis.
Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis.
Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus.
Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“.
Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris.
Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną.
Atsispyrimęs kojomis, jis pasislinks į priekį.
Tai pirmosios šliaužimo pamokos.
Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito.
Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais.
Prilaikomas už pažastų, remiasi kojomis, jas kilnoja aukštyn.
6 mėnuo
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę.
Perima žaislą iš vienos rankos į kitą.
Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta.
Dabar jis sąmoningai ima žaislą.
Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką.
Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės.
Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje.
Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi.
Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį.
Kai guldysite į lovytę, gali protestuoti, nes stebėti pasaulį sėdint arba ant mamos rankų jam daug įdomiau, negu gulint.
7 mėnuo
Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal).
Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų.
Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje.
Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą.
Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan.
Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje.
Neretai jis siekia ranka atvaizdo veidrodyje ir nori jį paglostyti.
Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento.
Yra mažylių, kurie nuo gimimo rodo norą greitai mokytis, o yra tokių, kurie labai ilgai svarsto ir bet kokios naujos veiklos imasi tik tada, kai yra tikri, kad jiems pavyks.
8 mėnuo
Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti.
Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį.
Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį.
Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų.
Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti.
Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai.
Taip pat žr
Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja.
Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje.
Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti.
Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes.
Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais.
Geriausia, jei viename puslapyje būna vienas piešinys.
9 mėnuo
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos.
Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas.
Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų.
Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių.
Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“.
Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda.
Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius.
Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti.
10 mėnuo
Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis.
Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti.
Ir viena, ir kita yra normalu.
Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą.
Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia.
Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“.
Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies.
Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių).
Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai.
Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia.
Sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju patariama tik tada, jei ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta.
11 mėnuo
Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti).
Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą.
Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną.
Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas.
Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai.
11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs.
Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais.
Rankutės patobulėjusios, tad su pieštukais ar kreidelėmis mielai piešia.
12 mėnuo
Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime.
Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti.
Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja).
Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų.
Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti.
Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis?
Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima.
O kuria piešia?
Tinklaraščio „Mažas didelis gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė atsiųstame pranešime pasakoja, kokius žaidimus ir veiklas pasitelkę, jūs vaiko laiką ant pilvelio galite paversti pramoga.
O kaip taisyklingai ant pilvo guldyti naujagimius ir jau kiek paaugusius kūdikius, pataria kineziterapeutė Laura Pilybienė.
Gulėjimas ant pilvo - pirmas ir vienas pagrindinių kūdikio pratimų.
Kineziterapeutė L. Pilybienė išskiria, kad geriausia mažylį guldyti ant kieto ir lygaus pagrindo.
„Su lovomis siūlau nepiktnaudžiauti, ypač jei čiužinys bent kiek išgulėtas.
Nelygus paviršius gali formuoti asimetriją kūdikio raumenyne, paskatinti vieną pusę įsitempti.
Žinoma, pirmąjį mėnesį naujagimis, tikėtina, praleis nemažai laiko snausdamas tėveliams ant krūtinės ir tai visiškai normalu.
Dalis laiko ant pilvelio pradžioje gali vykti ir taip.“
Gulėdamas ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“.
