Po truputį artėjant pirmajam rudens šaltukui pelės užplūsta namus, ūkinius pastatus, garažus ir net miesto daugiaaukščių namų gyvenamuosius būstus. Po namus šmirinėjančios pelės mažai ką žavi, nes jų buvimas asocijuojasi su apsileidimu, ligomis, o jų vikrumas daugelį gąsdina. Krebždėjimas sienose, vos girdimas pelių cypimas, kiti jų veiklos pėdsakai bei išmatomis užteršti namų pakampiai gali sukelti ir nemenkų problemų. Tad kiekvienas joms išvyti ar naikinti pasitelkia „sunkiąją artileriją“. Graužikų naikinimo būdai „Graužikai ne tik platina ligas, gadina maisto produktus ir baldus, bet taip pat graužia elektros instaliaciją. Ir nebūtinai turi būti išalkę“, - pasakoja kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios bendrovės vadybininkė Daiva Kazlauskienė.

Pelė - tai nedidelis, 5-15 cm ilgio, gana mielos išvaizdos žinduolis gyvūnėlis, priklausantis pelinių (Muridae) šeimai. Priklausomai nuo rūšies, sveria apie 14-60 g, turi pailgą snukutį, apvalias ausytes ir ilgą (ne mažiau kaip 2/3 kūno ilgio) uodegą. Pavydėtini jų dauginimosi greičiai ir kiekiai populiaciją išlaiko gana gausią. Pelės pasižymi gerais laipiojimo įgūdžiais medžiais ar pastatų konstrukcijomis. Pelės paplitusios visame pasaulyje, kur žinoma apie 150 rūšių.

Pelės rūšys ir jų išvaizda

Naminė pelė (Mus musculus) - nedidukas 7-10 cm ilgio ir 12-39 g graužikas, pilkos spalvos kailiuku ir ilga uodega. Aptinkama gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose pastatuose, vasarą lauke, o laukinėje gamtoje - gyvena rečiau. Naminė pelė (lot. Mus musculus) yra laikoma vienu iš pačių problematiškiausių ir daugiausiai ekonominės žalos padarančiu kenkėju. Ji gyvena ir klesti įvairiomis sąlygomis namuose ir aplink juos, fermose, komerciniuose pastatuose, atvirame lauke ir ten, kur auginamos įvairios daržovės, grūdinės kultūros ir pan. Rudenį atkeliavęs vėsesnis oras verčia peles keliauti į statinius ieškoti maisto ir pastogės. Naminės pelės padengtos trumpais plaukais, šviesiai rudos ar pilkai juodos spalvos, šviesesniu pilvu. Jų ausys ir uodega taip pat plaukuoti, bet mažiau nei pats kūnas. Suaugusios pelės sveria apytikriai 12 - 30 gramų ir gali užaugti iki 20 cm nuo nosies iki uodegos galiuko. Naminė pelė (Mus musculus) - pelinių (Muridae) šeimos graužikas. Kūnas 7-10 cm ilgio, svoris 14-30 g. Kailiukas pilkšvas, švelnus. Užlenktos į priekį ausys siekia akis. Žiemą gyvena trobesiuose ar pramoninėse patalpose bei sandėliuose, vasarą aptinkama laukuose net už 3-5 km nuo gyvenviečių. Trobesiuose minta žmogaus maisto produktais, gamtoje - grūdais, sėklomis. Apgraužia baldus, drabužius, elektros instaliaciją (laidus), knygas (į kurias pelės galanda dantis). Įkyrus ir ligas platinantis įnamis, todėl naikinamas nuodais ar gaudomas spąstais (pelėkautais).

Dirvinė pelė (Apodemus agrarius) - šiek tiek didesnė už naminę pelę, 7,5-12 cm ilgio ir 16-38 g svorio, ir turi bukesnį snukutį. Kailiukas rudai gelsvas su tamsiu dryžiu, nusidriekusiu per nugarą.

Miškinė pelė (Apodemus sylvaticus) - apie 9 cm ilgio ir 23 g graužikas, kūnas tamsiai pilkos spalvos su rudu atspalviu.

Mažoji miškinė pelė (Apodemus uralensis) - Lietuvoje tai nauja rūšis, kuri siekia 7-10,5 cm ilgio ir 13-28 g svorio. Kūnas su tamsiai ruda nugara ir balkšvai pilku pilvu, o uodega dvispalvė.

Pelė mažylė (Micromys minutus) - tai tik 7 g sverianti 4,5-7 cm ilgio pelytė. Jos kūnas oranžinės rudos spalvos, o raumeningos uodegos dėka sugeba apsivynioti aplink šakeles ir augalų stiebus.

Geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis) - 12 cm ilgio ir 60 g svorio pelė, užsitarnauja didžiausios pelės titulą Lietuvoje. Ji turi gelsvai rusvą kailiuką ir baltą papilvę. Panaši į miškinę pelę, bet nuo jos skiriasi geltonos ar oranžinės spalvos apykakle ar dėme ant krūtinės. Gyvena lapuočių miškuose, tačiau sutinkama ir senuose soduose.

Pelėnų skiriamasis bruožas - trumpos galūnės, trumpa uodega, mažos ausytės. Dėl tokių proporcijų jų kūnas atrodo apvalainesnis.

Pelių mityba

Pelių mityba gana priklausoma nuo vietos, kurioje gyvena. Naminė pelė minta beveik viskuo, ką valgo žmogus: ji yra visaėdė, didžiąją raciono dalį sudaro bestuburiai, po to - sėklos, grūdai ir kitos augalinės medžiagos. Miškinių rūšių pelės daugiausiai maitinasi augalų medžių ir žolių sėklomis, uogomis, vaisiais, o jų trūkstant - retkarčiais sraigėmis, vabzdžiais, lervomis. Geltonkaklė pelė yra plėšri, nes minta ir sunaikina daug paukščių kiaušinių ir jauniklių bei mėgsta vabzdžius.

Naminės pelės minta tuo pačiu maistu kaip ir žmogus ar naminiai gyvūnai, tačiau labiausiai mėgsta sėklas ir grūdus. Jos nėra labai išrankios maistui, todėl nevengia paragauti to, kas pasitaiko jų kelyje. Didelio riebumo, baltymų ar cukraus turintis maistas visada bus jų prioritetas, net jei bus galimybė maitintis grūdais ar sėklom (pvz. kumpis, šokoladiniai saldainiai, sviestas, riešutai). Gamtoje pagrindinis pelių maistas yra augalinis, nors tai yra visaėdžiai žinduoliai. Tačiau dažniausiai tai yra javų grūdai, tokie kaip avižos ar kukurūzai. Pelė, kaip kenkėjas, puikiai parenka produktus, kurie jai patiekiami.

Pelių dauginimasis ir gyvenimo trukmė

Pelytės maksimaliai išgyvena tik 1-2 metus. Ir tai, tokį amžių pasiekia labai maža pelių dalis. Kad atstatytų populiacijas, pelės pasižymi nepaprastu vislumu. Per metus laiko jos gali atsivesti 3-4 ar daugiau vadų po 3-9 jauniklius, t. y. iki 130 peliukų. Vadų skaičius priklauso nuo maisto gausos. Pelės lytiškai subręsta labai anksti - dažniausiai jau nuo 5 iki 8 savaičių amžiaus. Patelės pradeda rujoti maždaug kas 4-5 dienas, todėl poravimasis gali įvykti beveik bet kuriuo metu. Nėštumas trunka vos 19-21 dieną. Vos po kelių savaičių gimsta nauji jaunikliai, o motina jau po paros vėl gali būti pasiruošusi poruotis. Laukinės pelės dažniausiai veda jauniklius pavasarį ir vasarą, kai sąlygos palankesnės, o laboratorinės ar naminės pelės gali daugintis ištisus metus. Moksliniai tyrimai rodo, kad pelių reprodukcijos sėkmė glaudžiai priklauso nuo patelės sveikatos, amžiaus ir mitybos kokybės. Jaunos, bet jau fiziškai subrendusios pelės veda gausiausias vadas.

Pelės garsėja savo neįtikėtinu vaisingumu - vos kelios patelės gali sukurti ištisą populiaciją per kelis mėnesius. Vidutiniškai viena pelė atsiveda nuo 6 iki 12 jauniklių, tačiau šis skaičius gali svyruoti priklausomai nuo rūšies, amžiaus, mitybos, sveikatos ir net metų laiko. Laukinės pelės, gyvenančios gamtoje, paprastai veda mažiau jauniklių - jų energija išsiskirsto tarp išlikimo ir palikuonių priežiūros. Tuo tarpu naminės ar laboratorinės pelės, gyvenančios šiltoje, stabilioje aplinkoje su nuolatiniu maistu, turi kur kas palankesnes sąlygas, todėl jų vados paprastai gausesnės. Kadangi pelės yra naktiniai gyvūnai, naktinis spąstų „laimikis“ įvertinamas ir tikrinamas kiekvieną rytą. Dėl trumpo nėštumo ir greito subrendimo viena pelė gali susilaukti iki 10 vadų per metus. Kiekvienoje vadoje būna 6-12 jauniklių. Esant geroms sąlygoms, subrendusi pelė per metus gali atsivesti iki 50 mažylių, žiurkė kiek mažiau - iki 15. Gimę graužikai naujas vadas veda jau po pusantro-keturių mėnesių.

Naminės pelės žinomos kaip galinčios labai greitai daugintis. Viena patelė gali turėti iki 8 vadų per metus ir atsivesti apie šešis jauniklius vienoje vadoje. Po 21 dieną trunkančio nėštumo peliukai gimsta pliki, akli ir visiškai priklausomi nuo motinos. 21 dienos amžiaus jaunikliai atjunkomi nuo motinos ir jau gali patys trumpam išeiti iš lizdo tyrinėti aplinkos.

Pelės nėštumas trunka apie 23-30 dienų, o jaunikliai dar po mėnesio ar greičiau jau būna savarankiški.

Pelių keliamas pavojus ir ligos

Pelės naikina maisto atsargas, ypač sunkiau apsaugomose vietose, tokiose kaip daržinė, kluonas, rūsys. Patekusios į pastatus, jos pragraužia laidus, skyles balduose, sienose ar dar kur nors. Jos gali pragraužti tokias medžiagas kaip mediena, gipso kartono plokštės, izoliacija, plastikas, guma, vinilas, izoliacinės putos, vata. Na ir blogiausia, ką pelės gali padaryti - sukelti sveikatos sutrikimus žmogui. Jos yra erkių, utėlių, blusų tarpiniai šeimininkai, perneša encefalitą, Laimo ligą, tuliaremijos sukėlėjus, leptospirozę, limfocitinį choriomeningitą, salmoneliozę.

Pasak Editos Samulytės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos, pasaulyje registruotos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, ekskrementais, jiems įkandus ar įdrėskus (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu ir kt.). Netiesiogiai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinasi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.). Lietuvoje graužikų tiesiogiai platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų.

Jersiniozė yra žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas.

Kitas graužikų platinamas susirgimas - leptospirozė. Leptospirozės atveju staiga pakyla temperatūra, net iki 40 laipsnių, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. 5-10 proc. susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma.

Bėda ta, kad graužikai sunaikina ne tik grūdus, daržoves, maisto produktus, pridaro žalos, bet dar ir platina pavojingas žmogui ligas. Štai vienai Dzūkijos gyventojai, nusipirkusiai auginimui 61 mėsinį viščiuką ir juos palikusiai po kaitrine lempa per naktį, rytą teko tik skėsčioti rankomis: iš viso pulko gyvas liko tik vienas viščiukas bei keli kruvini kūnai, kitus išpjovė ir nusinešė žiurkės...

Kaip atpažinti pelių buvimą namuose

Iš tam tikrų požymių galima nuspėti, kad namuose atsirado naujų įnamių. Kadangi pelės aktyvios naktį, būtent šiuo laiku sienose, lubose, grindyse girdimi krebždesiai, išduodantys jų bėgiojimą. Kitas ženklas - tamsios grūdelių formos pelių išmatos, kurių gali pasitaikyti prie sienų ar spintelėse bei po kriaukle. Be išmatų, uždarose mažose erdvėse galima užuosti pelių šlapimą, kuris dvelkia amoniaku. Pelės gali patikrinti šiukšliadėžių turinį, todėl galima pastebėti pagraužtų šiukšlių, sėklų luobelių likučių, maisto pakuočių. Pagraužti laidai ar atsiradusios naujos skylės sienose taip pat rodo pelių darbo rezultatus.

Naminės pelės žinomos savo gebėjimu graužti įvairius daiktus. Dažnai drožlės ir kitos graužimo liekanos yra pirmi žalos požymiai. Naminės pelės linkusios įkurti savo lizdą iš medžiagų, kurios suteikia tamsos ir saugumo, pavyzdžiui, iš izoliacinių ar kitų minkštų medžiagų. Naminės pelės šlapimo kvapas vaidina svarbią rolę bendraujant su kitais graužikais. Dažnai graužikai pažymi teritoriją, kad pritrauktų pateles ar atbaidytų patinus. Kur yra pelių, yra ir išmatų. Šie maži išmatų gniutuliukai paprastai randami ten, kur buvo apsilankiusios pelės. Žmonės gali supainioti naminių pelių išmatas su amerikietiško tarakono išmatomis. Nors jų dydis ir forma panašūs, pelių išmatose yra plaukų, nes pelės save nusilaižo. Kadangi pelės tyrinėja savo teritoriją, jos dažnai palieka pėdsakus ant paviršių.

Prevencinės priemonės ir kovos būdai

Reikėtų imtis prevencinių priemonių, kad palės nepatektų į namus. Tam užtikrinti, reikia kuo geriau užsandarinti visus pelių patekimo kelius į namus. Pelės nepasirodys arba rodysis rečiau, jeigu joms nebeliks maisto šaltinio. Pelėms užkirsti kelią patekti į patalpos vidų galima ir atliekant kai kuriuos darbus aplink namus. Patariama naudoti tokias buitines priemones, kaip eteriniai aliejuje ar amoniake išmirkyti vatos gumulėliai, mėtų ir pipirmėčių pakeliai, kurie peles veikia atbaidančiai.

Uždarykite langus ir duris. Jei turite įprotį palikti garažo ar namų duris, langus atidarytus, pelė gali pasinaudoti proga ir prasmukti į vidų ir jūs net nepastebėsite.

Apžiūrėkite pamatus. Dar viena patogi vieta pelei nepastebimai įeiti į namus yra plyšiai pamatuose, sienose, daugiausiai prie durų staktos ar langų rėmo. Užkimškite visus plyšius, didesnius nei 2 cm.

Uždarykite ventiliacijos, kanalizacijos angas, orlaides, kaminus. Padėkite nerūdijančio plieno plokštelių į tarpus ir užsandarinkite skyles prie vamzdžių ir kitų angų.

Išvalykite namus. Pelių dėmesį traukia įvairūs pamiršti rūsių kampai, spintos, saugyklos. Seni indai. Drabužių krūvos. Ant drabužių galite pastebėti kandimo žymes jei juos paliekate ilgam laikui gulėti ant grindų. Laikraščiai, žurnalai, popieriai. Puikus materialas pelių lizdams. Kartoninės dežės. Skardinės, buteliai, kiti indai kur buvo laikomas maistas. Seni baldai.

Išplaukite grindis ir išsiurbkite kilimus.

Saugokite virtuvę. Naudokite šiukšliadėžę su dangčiu. Nelaikykite maisto ant grindų. Naudokite sandarius maisto konteinerius. Nelaukdami išvalykite išsipylusias kruopas ir pan. Kai gyvūnai paėda, maistą paslėpkite. Nepalikite šiukšlių maišuose ant žemės.

Katės. Kaimuose peles ir žiurkes sėkmingai gaudo laiko patikrinta priemonė - katinas, dar geriau - keli katinai. Bėda ta, jog dažnas miesto gyventojas į rainius žiūri nepatikliai, todėl belieka rinktis kitokius graužikų naikinimo būdus.

Spąstai. Pelių spąstai - tai prietaisėliai, kuriais pelė suviliojama ir sugaunama. Mažiau humaniškas būdas pelėms gaudyti - klijais išteptos popierinės gaudyklės, kuriose graužikas stipriai prilimpa ir negali pajudėti. Kadangi pelės yra naktiniai gyvūnai, naktinis spąstų „laimikis“ įvertinamas ir tikrinamas kiekvieną rytą. Išviliokite pelę laukan. Jei radote negyvą pelę, būtinai dėvėkite apsaugines priemones ir neimkite jos plikomis rankomis, nes galite apsinuodyti tais pačiais nuodais ar užsikrėsti kokia nors liga.

Nuodai. Nuodai pelėms - cheminės medžiagos, kurias prarijusi pelė žūva. Jos pateikiamos grūdo, pastos, vaškinių blokelių formomis. Svarbu vadovautis saugos reikalavimais ir nustatyti reikiamą nuodų dozavimą, kad pelė greitai nusibaigtų, bet nuodai nekeltų pavojaus naminiams augintiniams ir vaikams. Tačiau kyla ir kitų pavojų ir nepatogumų - nuodai žudo ne tik graužikus, bet ir gyvūnus, kurie maitinasi pelėmis, suėdusiomis jauką. Nuodai paliekami ten, kur jų negali pasiekti vaikai ir naminiai gyvūnai. Žiurknuodžiai yra pavojingi žmogui. Dėl šitos priežasties viešojo maitinimo įstaigose ir darželiuose naudojamos lipnios priemonės - klijų lentelės. Gyvenantiems nuosavuose namuose pašnekovė siūlo naudoti vylių stoteles (jauko dėžutes). Jos išdėstomos palei namo perimetrą. Kiek jų įsigyti - sprendžiama kiekvienu atveju atskirai. Dėžutės su jauku užsidaro, dėl to jų turinio negali pasiekti naminiai gyvūnai. Jaukas dėžutėje nesulyja. Eidamas palei sieną graužikas pasimaitina jauku ir į vidų dažniausiai nebeeina. Priemonė efektyviausia, jeigu graužikai dar neapsigyveno viduje. Žinoma, galima naudoti ir patalpose, tarkime, laikote šunį. Suvalgęs nuodą graužikas iš karto nenugaišta, o tik po 4-6 parų. Žiurkės - labai protingi padarai. Kol viena ragauja nežinomą jauką, kitos laukia. Jei toji staiga imtų merdėti, likusios nė už ką prie jauko neprisilies... Žmonės dar klausia, ar prisivaišinusios nuodų, žiurkės nepadvės kur nors neprieinamose žmogui vietose? Pasitaiko visko, tačiau nuodai veikia šitaip, kad graužiko viduje prasideda vidinis kraujavimas, gaminasi anglies dioksidas ir ima trūkti deguonies, dėl ko žiurkė ar pelė eina į atvirą vietą, į kambario vidurį, o jei atviros durys - ir į lauką.

Kvieskite specialistus. Jeigu niekaip neatsikratote šių graužikų, galbūt pats laikas būtų pasitelkti profesionalų pagalbą.

Pelių vaidmuo moksliniuose tyrimuose ir kaip augintinių

Mokslas. Visgi, be pelių pagalbos vargu ar būtų pažengęs mokslas ir medicina, nes pelytės vienos iš gausiausiai naudojamų modelinių mikroorganizmų biologinių mokslų srityje. Gyvūnų maistas. Pelės taip pat auginamos kaip gyvūnų, auginamų namuose, maistas.

Mažoji pelė yra labai draugiškas graužikas, kurį lengva laikyti. Jis puikiai tiks kaip pirmasis vaiko augintinis, nes jam nekeliami dideli reikalavimai. Žinoma, kaip ir bet kuriam naminiam gyvūnėliui, jam reikia tinkamų sąlygų ir priežiūros. Dažnai kenkėjais laikomos pelės yra labai draugiški ir sumanūs graužikai. Šio mažo gyvūno gyvenimo stebėjimas suteikia daug džiaugsmo augintojams.

Naminė pelė iš pradžių buvo stepė ir pusiau sausumos graužikas, rastas nuo šiaurės vakarų Afrikos ir pietryčių Europos iki Japonijos. Tačiau laikui bėgant ji įsitvirtino visuose žemynuose ir prisitaikė prie beveik bet kokio klimato. Tai yra ta, kuri dažniausiai randama kaip nepageidaujamas įsibrovėlis sandėliuose ar rūsiuose. Rūpinimasis pele nėra daug reikalaujantis. Viskas, ko jums reikia, yra tinkamo dydžio narvas - pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų jame laisvai lakstyti, pageidautina su keliais aukštais ir daugybe žaislų, tokių kaip ratas, tunelis ar namas, kur pelė gali pasislėpti. Kadangi tai yra mažas gyvūnas, plastikiniai narvai puikiai tinka tam, kad pelė neužstrigtų tarp strypų. Panašiai kaip ratas, kuris turėtų būti saugus pelei. Pakankamai didelis, plokščiu paviršiumi ir be vadinamojo žirklių efekto. Be to, narve taip pat turėtų būti gertuvė, dubuo maistui ir tinkamas kraikas, kuris turi būti be dulkių ir saugus švelnioms pelių letenoms. Pelės yra socialūs gyvūnai, todėl verta laikyti bent dvi. Šiais laikais naminė pelė tampa vis populiaresniu naminių gyvūnu, suskirstytu į daugelį veislių pagal spalvą, kailio tipą ir pasiskirstymą ant kūno. Dažniausios pelės yra: albinosi, baltos, juodos, pilkos, grietinėlės, šokoladinės, mėlynos ir net dėmėtos. Veislinės pelės kailis gali būti trumpaplaukis, ilgaplaukis, garbanotas, abisinietiškas ir atlasinis.

Pelės yra vienos iš vaisingiausių žinduolių pasaulyje. Vos kelių savaičių sulaukusi jauna patelė jau gali turėti savo pirmąją vadą. Pelių nėštumas trunka vos 19-21 dieną. Vos po kelių savaičių gimsta nauji jaunikliai, o motina jau po paros vėl gali būti pasiruošusi poruotis. Ne, pirmąsias dvi savaites nereikėtų liesti jauniklių, nes motina gali juos atmesti. Geriausia palikti lizdą ramybėje, kol jaunikliai apaugs plaukeliais ir pradės judėti.

tags: #kiek #peles #atsiveda #vaiku

• Pirmosios kūdikio šypsenos
• Darželių vaidmuo šeimoje
• Galimybės vaikams
• Klausykitės „Pergalių dalybos“ – naujausias „Toro Bravo“ darbas
• Šiluma ir komfortas kūdikiui žiemą