Stabligė ir difterija - tai kontroliuojamos, tačiau vis dar egzistuojančios infekcinės ligos, kuriomis didžiausią riziką užsikrėsti patiria neskiepyti, nepilnai paskiepyti ar laiku neatlikę revakcinacijos. Tik pilna ir laiku kartojama imunizacija gali užtikrinti patikimą apsaugą nuo infekcinių ligų. Ką svarbu žinoti apie stabligę ir difteriją?
Kas yra stabligė?
Stabligė - tai ūmių raumenų spazmų pasireiškianti infekcinė liga, kurią sukelia anaerobinėmis sąlygomis gyvenančios bakterijos, gaminančios aplinkos veiksniams atsparias sporas. Stabligę sukeliantys mikroorganizmai į žmogaus organizmą patenka per odos žaizdas. Tad užsikrėsti galima susižeidus žemės ūkyje naudojamais įrankiais arba dirbant ūkio ar sodininkystės darbus (ypač pavojingos dirvožemiu užterštos žaizdos), stipriai nušalus ar nudegus, įkandus ar įdrėskus gyvūnams. Pirmieji ligos simptomai yra visiškai nespecifiniai, tik vėliau pasireiškia stiprūs ir labai skausmingi raumenų susitraukimai. Sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jų randama įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį, kur sporų pavidalu ilgą laiką gali išbūti gyvybingi. Ligą sukelia bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai) atsparias sporas. Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali ir po kelių dienų ar mėnesių. Liga prasideda pamažu. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė - nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad nuo jų net lūžta kaulai, o nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti ir hipoksija, ir mirtis. Stabligė nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, todėl sergantysis aplinkiniams nekelia pavojaus.
Nors susirgusiųjų stablige kasmet Lietuvoje užregistruojama tik iki 4-6 atvejų, apie pusė iš jų miršta dėl stabligės komplikacijų. Apie 80 proc. stabligės atvejų sudaro ligos po smulkių buitinių traumų, dėl kurių paprastai nesikreipiama medicininės pagalbos.
Kas yra difterija?
Difterija - tai oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, kurią sukelia bakterijos, gebančios išskirti toksinus, sukeliančius ligos simptomus ir mirtimi besibaigiančias komplikacijas. Difterija yra ypač pavojinga bakterinė infekcija, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae. Ši bakterija gamina stiprų toksiną, pažeidžiantį gerklę, nosiaryklę, odą, o sunkiais atvejais - ir širdies bei nervų sistemą. Difterijos metu gerklėje gali susidaryti tirštos, pilkai baltos apnašos, kurios apsunkina kvėpavimą, sukelia gerklės skausmą, karščiavimą, silpnumą. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar artimai bendraujant. Užsikrėsti gali tiek vaikai, tiek suaugę, ypač tie, kurie nėra pasiskiepiję arba neatsinaujinę imunizacijos. Moderni medicina leidžia visiškai kontroliuoti difterijos plitimą visuomenėje - tai viena iš ligų, kurių atvejai smarkiai sumažėjo būtent dėl plačiai taikomos vakcinacijos. Skiepai skatina organizmą gaminti antikūnus prieš bakterijos toksiną.
Skiepai nuo stabligės ir difterijos
Net ir persirgus stablige ar difterija, ilgalaikis imunitetas nesusidaro, tad išlieka tikimybė sirgti pakartotinai. Patikimiausia ir ilgalaikė profilaktikos priemonė nuo infekcinių ligų yra skiepai. Dėl visuotinio skiepijimo stabligė Lietuvoje pasireiškia tik pavieniais atvejais, tačiau, nepaisant mažo sergamumo, stabligei būdingas didelis mirštamumas, todėl ir toliau svarbu skiepytis palaikomosiomis dozėmis.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo šių ligų skiepijama valstybės biudžeto lėšomis. Kūdikiai nuo stabligės skiepijami kombinuotais skiepais, kurie kartu užkerta kelią difterijai, kokliušui ar dar daugiau kitų ligų. Paaugliai ir suaugusieji skiepijami kombinuotais skiepais, užkertančiais kelią stabligei ir difterijai. Suaugusiesiems palaikomosios vakcinos dozės rekomenduojamos kas 10 metų. Pagal Nacionalinę skiepijimo programą vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys pakartotinai pasiskiepyti nuo stabligės gali nemokamai. Šis skiepas užkerta kelią ne tik stabligei, bet ir difterijai. Jei asmuo patyrė traumą ir nuo stabligės buvo skiepytas seniai, atsižvelgus į paciento žaizdos tipą, skiriamas pakartotinis skiepijimas.
Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumų patyrę asmenys, kurie seniai nebuvo skiepyti šia vakcina, ją gauna kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.
Skiepai nuo stabligės ir kitų minėtų infekcijų išlieka labai rekomenduojami visą gyvenimą. Kadangi vakcinos suformuotas imunitetas laikui bėgant silpsta, skiepų nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap arba Td) dozės rekomenduojamos kartoti kas 10 metų. Skiepai nuo stabligės dažniausiai suleidžiami kartu su difterijos ir kokliušo komponentais, nes kombinuota vakcina suteikia platesnę apsaugą ir sumažina injekcijų skaičių.
Jei nepamenate, kada buvote paskiepytas skiepais nuo stabligės, arba nėra išlikusių įrašų skiepų pase, rekomenduojama laikytis pakartotinės vakcinacijos schemos. Tai reiškia, kad gydytojas gali paskirti pagrindinę trijų dozių skiepijimo seriją, tarsi skiepytumėtės pirmą kartą. Toks metodas yra saugus ir užtikrina, kad organizmas tikrai turės pakankamą imunitetą nuo stabligės, difterijos ir kokliušo.
Lengvi peršalimo simptomai nėra kontraindikacija, tačiau reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip. Tokiais atvejais rizika užsikrėsti yra didelė, todėl skiepai nuo stabligės ypač rekomenduojami.
Vakcinų tipai ir rekomendacijos
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nemokamas pilnas vakcinacijos kursas (4 dozės) yra vaikams penkiavalente (kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae) vakcina, iki 2 m. amžiaus, po to pakartotinas skiepas, keturvalente (kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito) vakcina - prieš pradedant lankyti mokyklą (6 - 7m.) ir dvivalente (difterijos ir stabligės) vakcina 15 - 16 m. Nuo 2009 m. dvivalente (difterijos ir stabligės) vakcina, nemokamai revakcinuotis, t.y. pakartotinai vieną kartą pasiskiepyti, gali visi vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys. Nemokami yra ir potrauminiai skiepai nuo stabligės, bet skubioji stabligės imunoprofilaktika įprasta, suaugusiesiems skirta dvivalente (difterijos ir stabligės), vakcina, taikytina tik vaikams nuo 10 metų amžiaus.
Pagal LR SAM patvirtintą profilaktinį skiepijimų kalendorių nuo šių užkrečiamųjų ligų visi 2-7 m. (imtinai) vaikai skiepijami nemokamai. Taip pat, prireikus suaugę apdraustieji asmenys taip pat skiepijami - nuo stabligės, difterijos, kokliušo. Nėščiosios nemokamai gali būti skiepijamos kokliušo komponentą turinčia vakcina.
INFANRIX HEXA vakcina
Ši vakcina apsaugo nuo Haemophilus influenzae B bakterijos, kuri gali sukelti meningitą, sepsį, artritą, celiulitą bei epiglotitą, taip pat nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, poliomielito, hepatito B. Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji skirta vaikams nuo 6 savaičių iki 10 metų amžiaus. Reikalingos KETURIOS šios vakcinos dozės: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 2 mėn., III-ia dozė po 2 mėn. po antros dozės, IV-a dozė - mažiausiai 6 mėn. po trečiosios dozes, geriausia po 6-12 mėn., bet ne vėliau kaip 18 mėnesių amžiuje. Palaikomosios dozės: kas 10 metų. Imunitetas susidaro praėjus 2-4 savaitėms po pirminės imunizacijos ir išlieka apie 10 metų.
ADACEL vakcina
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali, ja galima skiepyti asmenis nuo 4 metų amžiaus. Ji skirta revakcinacijai. Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, sergate ūmia liga ar anksčiau skiepijant vakcina nuo šių ligų Jums buvo išsivysčiosi sunki alerginė reakcija ar neurologinė būklė. Ši vakcina skiepijama vieną kartą. Palaikomosios vakcinos dozės turėtų būti skiriamos kas 10 metų, moterims - kiekvieno nėštumo metu 28-38 savaitę. Imunitetas susiformuoja maždaug per 1 mėn. laiko ir išlieka 10 metų.
BOOSTRIX vakcina
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali, ja galima skiepyti asmenis nuo 10 metų amžiaus. Ji skirta revakcinacijai. Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, sergate ūmia liga ar anksčiau skiepijant vakcina nuo šių ligų Jums buvo išsivysčiosi sunki alerginė reakcija ar neurologinė būklė. Ši vakcina skiepijama vieną kartą. Palaikomosios vakcinos dozės turėtų būti skiriamos kas 10 metų, moterims - kiekvieno nėštumo metu 28-38 savaitę. Imunitetas susiformuoja maždaug per 1 mėn. laiko ir išlieka 10 metų.
DULTAVAX vakcina
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali, ji skirta pakartotinei vakcinacijai suaugusiems. Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, neomicinui, streptomicinui, polimiksinui B arba šiuo metu sergate ūmia liga. Reikalinga VIENA šios vakcinos dozė. Imunitetas susidaro po 1 mėnesio ir išlieka apie 10 metų, po to vėl reikalinga revakcinacija. Nėščioms moterims rekomenduojama revakcinacija kiekvieno nėštumo metu 27-36 savaitę.
Dažniausi šalutiniai poveikiai ir rekomendacijos po skiepijimo
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo: galvos skausmas, karščiavimas, raumenų, sąnarių skausmas, sąnarių patinimas, nuovargis, silpnumas, bendras negalavimas, šaltkrėtis, pykinimas, virškinimo trakto sutrikimai (viduriavimas, vėmimas), apetito stoka, bėrimas, pažasties limfmazgių padidėjimas, vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva - visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos. Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg. Vaikams dozė parenkama pagal svorį 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).
Bent parą po vakcinacijos negalima: vartoti alkoholio; šlapinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti). Po skiepo, kaip po kitų injekcijų, vaikas gali būti irzlesnis (pasireiškia apie 15% paspiepytųjų „Pentaxim“), injekcijos vieta gali parausti (apie 11%) ir sukietėti (apie 15%). Šie nemalonūs pojūčiai dažniausiai pasireiškia per 48 val. ir gali tęstis 48-72 val.
Sunkios alerginės reakcijos po šių vakcinų yra retos. Tai gali būti tokios reakcijos: pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas; galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas); veido ir kaklo patinimas. Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete. Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to, kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
Kas yra stabligė ir kaip ja užsikrečiama?
tags: #vienvalente #vakcina #kudikiui #nuo #stabliges
