Vaikystėje dažnai sergama akių uždegimu. Jis gali kilti dėl daugybės priežasčių: akytės sunegaluoja patekus svetimkūniui, netyčia susižeidus arba paprasčiausiai jas patrynus nešvariomis rankomis.
Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo - į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus.
Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta.
Pirmųjų dviejų mėnesių kūdikių nosies ašarų kanalą dažniausiai užkemša želatinos plėvelė. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Akytės ašaroja, pūliuoja, paspaudus ašarų maišelio sritį, išsiskiria pūlingo sekreto. Dažniausiai negaluoja viena akytė.
Subkonjunktyvinis kraujavimas: kas tai ir kodėl atsiranda?
Subkonjunktyvinis kraujavimas yra kraujavimas, atsirandantis, kai lūžta mažytė kraujagyslė, esanti tiesiai po skaidriu akies paviršiumi (jungine). Daugeliu atvejų tai nereikalauja gydymo. Nors simptomai gali kelti nerimą, tai yra nekenksminga būklė.
A subkonjunktyvinis kraujavimas arba sulaužyta akies kraujagyslė, kaip rodo pavadinimas, nutinka, kai akyje plyšta mažytė kraujagyslė. Taip atsitinka, kad junginė negali greitai absorbuoti kraujo. Dėl to jis įstringa.
Ryškiai raudona dėmė ant jūsų akies skleros (baltos spalvos) yra akivaizdžiausias subkonjunktyvinio kraujavimo požymis. Net jei jūsų akis gali atrodyti kruvina, pokonjunktyvinis kraujavimas neturėtų sukelti regėjimo pokyčių. Vienintelis diskomforto jausmas gali būti įbrėžimas akyje. Raudona dėmė gali augti per vieną ar dvi dienas.
Jei kraujosruva atsiradusi tik ant akies baltymo - nieko sudėtingo, tik akies vaizdas slogus. Tai - trūkusios smulkios kraujagyslės kraujosruva. Paprastai regėjimo kokybė dėl to nepakinta.
Akių kraujagyslės yra itin plonos ir jautrios, todėl net menkiausias spaudimo ar įtampos pokytis gali jas pažeisti. Dažniausiai toks plyšimas nėra pavojingas, tačiau pasikartojantys atvejai gali būti signalas, kad kraujagyslės silpnėja arba sutriko kraujotaka.
Pagal priežastis šį reiškinį galima suskirstyti į išorinius (laikinus) ir vidinius (sveikatos būklės nulemtus) veiksnius.
| Priežastis | Kaip tai veikia akis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Aukštas kraujospūdis | Staigūs kraujospūdžio šuoliai didina spaudimą smulkioms kapiliarų sienelėms. | Reguliariai matuokite spaudimą, venkite streso ir druskos pertekliaus. |
| Miego trūkumas, nuovargis | Akių raumenys pervargsta, o kraujotaka sutrinka - kapiliarai tampa trapūs. | Ilsėkitės kas 1-2 val. dirbant kompiuteriu, miegokite bent 7-8 val. per parą. |
| Kosulys, čiaudulys, fizinis krūvis | Padidėjęs vidinis spaudimas trumpam „suspaudžia“ kraujagysles. | Stenkitės nekilnoti per sunkių svorių, gydykite peršalimus laiku. |
| Sausos akys ar trynimas rankomis | Dirginimas mechaniškai pažeidžia junginę ir smulkius kapiliarus. | Naudokite dirbtines ašaras, venkite stipriai spausti akis. |
| Diabetas ar kraujo krešėjimo sutrikimai | Pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, todėl jos tampa itin trapios. | Kreipkitės į gydytoją dėl kraujo tyrimų ir diabeto kontrolės. |
| Alkoholis, rūkymas, tam tikri vaistai | Silpnina kraujagyslių sieneles ir trikdo mikrocirkuliaciją akyse. | Venkite žalingų įpročių, pasitarkite su gydytoju dėl vartojamų vaistų poveikio. |
Kraujagyslė galėjo trūkti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys: kraujospūdis, cukrinis diabetas, gali trūkti kraujagyslė vemiant, kosint.
Atsiradus pirmiesiems simptomams, kol nėra ūmaus dakriocistito, masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn. Masažo tikslas - išstumti želatinos kamštį. Tuo pačiu metu lašinami antibiotikų tirpalai.
Kaip stiprinti akių kraujagysles?
Akių kraujagyslių stiprinimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išsaugoti gerą regėjimą ir užkirsti kelią kapiliarų plyšimui. Švelnios profilaktinės priemonės - nuo subalansuotos mitybos iki poilsio režimo - gali pastebimai pagerinti akių būklę per kelias savaites.
Tinkama mityba - pagrindas sveikoms akims
Kraujagyslių elastingumui itin svarbus vitaminas C, nes jis palaiko kolageno gamybą ir mažina trapumą. Kartu su juo veikia vitaminai A ir E, kurie saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, o omega-3 riebalų rūgštys palaiko normalią kraujo mikrocirkuliaciją akyse.
Kasdieninėje mityboje turėtų atsirasti šviežių citrusinių vaisių, uogų, morkų, žalumynų, riešutų, sėklų ir žuvies. Šie produktai ne tik stiprina kapiliarus, bet ir gerina bendrą širdies bei kraujotakos sistemos veiklą. Jei maisto racione šių medžiagų trūksta, galima vartoti papildus su vitaminu C, rutinu, liuteinu ir cinku - juos dažnai rekomenduoja oftalmologai.
Poilsis ir akių higiena
Ilgai dirbant prie ekrano akys pavargsta, o dėl sumažėjusio mirksėjimo jos sausėja. Tai padidina junginės pažeidimo riziką. Siekiant to išvengti, rekomenduojama laikytis darbo higienos: ekraną laikyti akių lygyje, šviesos šaltinį nukreipti iš šono, o kas valandą kelioms minutėms nukreipti žvilgsnį į tolį. Toks įprotis atpalaiduoja akių raumenis ir padeda palaikyti normalią kraujotaką.
Akių judesiai ir mankšta
Akių pratimai skatina kraujo apytaką ir stiprina kapiliarų sieneles. Užtenka kasdien vos kelių minučių: kelis kartus paeiliui pažvelgti aukštyn ir žemyn, į šonus, o vėliau keletą kartų lėtai sukti akis ratu. Kitas paprastas būdas - užmerkti akis kelioms sekundėms, tada plačiai atmerkti. Tokia mankšta gerina kraujotaką ir mažina įtampą.
Akių drėkinimas ir papildomos priemonės
Akių sausumas - viena dažniausių kapiliarų pažeidimo priežasčių. Tam padeda dirbtinės ašaros be konservantų arba augalinių ekstraktų turintys akių lašai. Jie palaiko tinkamą drėgmės balansą ir sumažina dirginimą. Kai kurie žmonės pastebi teigiamą poveikį ir nuo švelnių kompresų su ramunėlių ar šaltalankių nuoviru, tačiau visada svarbu įsitikinti, kad nėra alerginės reakcijos.
Gydymas ir profilaktika
Daugeliu atvejų sprogusios akių kraujagyslės užgyja savaime, be jokio gydymo. Tačiau tinkama priežiūra gali pagreitinti gijimą, sumažinti diskomfortą ir padėti išvengti pakartotinių kraujosruvų ateityje.
Ką daryti, kai plyšta kraujagyslė akyje
Pirmiausia svarbu nepanikuoti ir neliesti akies. Jei nėra skausmo ar regėjimo sutrikimų, kraujas dažniausiai susigeria per 1-2 savaites. Šiuo laikotarpiu reikėtų vengti akių trynimo, stipraus fizinio krūvio ir kontakto su dulkėmis ar kosmetika.
Akių gydytojai taip pat rekomenduoja vengti savarankiškai vartoti vaistinius lašus su kortikosteroidais - jie gali sukelti papildomų komplikacijų. Jei jaučiate sausumą ar dirginimą, galima naudoti dirbtines ašaras, padedančias palaikyti gleivinės drėgmę ir sumažinti įtampą.
Profilaktinės priemonės
Reguliariai matuokite kraujospūdį, ypač jei anksčiau esate turėję hipertenzijos epizodų. Kontroliuojant spaudimą, galima ženkliai sumažinti kapiliarų plyšimo riziką. Taip pat verta atlikti bendrą kraujo tyrimą - jis padeda įvertinti krešėjimo būklę ir aptikti galimus trūkumus.
Gydytojai rekomenduoja vartoti papildus su liuteinu, cinku, vitaminu C ir rutinu, o rūkantiems ir dažnai dirbantiems prie ekranų - padidinti omega-3 riebalų rūgščių kiekį mityboje.
Kada trūkinėjančios akių kraujagyslės reikalauja gydytojo dėmesio
Dauguma atvejų, kai plyšta smulkus akies kapiliaras, yra nepavojingi - tai gali būti tiesiog nuovargio ar laikino kraujospūdžio šuolio pasekmė. Vis dėlto kai kuriais atvejais toks simptomų derinys gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, todėl svarbu mokėti atskirti, kada pakanka poilsio, o kada būtina kreiptis į specialistą.
Pavojingi simptomai ir jų priežastys
Kraujosruva akyje dažniausiai išnyksta savaime per 1-2 savaites, tačiau jei ji kartojasi, stiprėja ar lydi kitus simptomus, tai gali būti ženklas, kad sutrikusi kraujotaka ar pažeistos kraujagyslės.
Ilgai neišnykstantis paraudimas dažnai siejamas su kraujo krešėjimo problemomis ar vitamino C trūkumu. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą ir įvertinti, ar nėra sisteminio uždegimo.
Pasikartojančios kraujosruvos abiejose akyse gali rodyti aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ar padidėjusį kraujo klampumą. Šios būklės reikalauja ilgalaikės kontrolės ir gydymo.
Skausmas, regėjimo neryškumas ar jautrumas šviesai nėra būdingi paprastam kapiliaro plyšimui. Tokie simptomai kelia įtarimą dėl gilesnių akių audinių pažeidimų - pavyzdžiui, uždegimo, glaukomos ar tinklainės plyšimo.
Kraujosruva po smūgio ar traumos visada vertinama kaip potencialiai pavojinga. Net jei regėjimas iš pirmo žvilgsnio nepakito, gali būti pažeisti vidiniai akies audiniai ar stiklakūnis.
Kada būtina kreiptis į oftalmologą
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei kraujosruva akyje neišnyksta per dvi savaites arba pasikartoja kelis kartus per metus. Tokiu atveju gali būti paskirti papildomi tyrimai - kraujo spaudimo matavimas, akių dugno apžiūra ar krešėjimo testas.
Kreiptis būtina ir tuomet, kai kraujas akyje:
- atsirado po traumos ar stipraus smūgio;
- lydi stiprus skausmas, pykinimas ar regėjimo praradimas;
- užima didelį akies plotą arba atrodo tarsi akyje būtų „tamsus debesis“.
Šie požymiai gali reikšti vidinį kraujavimą ar glaukomos priepuolį - tokiais atvejais reikalinga skubi medicininė pagalba.
Akių sveikata – kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją? | GYVENSENOS PARAŠTĖSE
