Didžiosios Britanijos švietimo sistemos struktūra turi savų ypatumų, todėl dažnai kyla klausimų dėl privalomojo ugdymo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius Didžiosios Britanijos švietimo sistemos etapus, supažindinsime su ikimokyklinio ugdymo samprata Anglijoje ir aptarsime galimybes gauti nemokamą ugdymą. Ikimokyklinis ugdymas Anglijoje apima laikotarpį, kai vaikai ruošiami mokyklai. Formalus mokymasis prasideda nuo 5 metų, kai vaikai pradeda lankyti parengiamąją klasę (Reception year). Iki tol vaikai gali lankyti įvairias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Lietuvių šeimoms, persikėlusioms gyventi į Didžiąją Britaniją, vienas svarbiausių klausimų - kaip užtikrinti vaikų sėkmingą mokymąsi naujoje švietimo sistemoje. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius Didžiosios Britanijos švietimo sistemos ypatumus, patarimus, kaip išsirinkti tinkamą mokyklą, suprasti ugdymo programas bei padėti vaikams adaptuotis ir pasiekti geriausių rezultatų.

Didžiosios Britanijos švietimo sistemos struktūra

Pirmiausia, svarbu susipažinti su pagrindiniais Didžiosios Britanijos švietimo sistemos etapais. Mokslas yra privalomas vaikams nuo 5 iki 16 metų ir skirstomas į keturis pagrindinius etapus:

• Pradinis ugdymas (Primary education) - nuo 5 iki 11 metų (Reception ir Year 1-6).
• Viduriniojo ugdymo pirmoji dalis (Secondary education) - nuo 11 iki 16 metų (Year 7-11).
• Viduriniojo ugdymo antroji dalis (Sixth form arba Further education) - nuo 16 iki 18 metų (Year 12-13).
• Aukštasis mokslas (Higher education) - nuo 18 metų.

Didžiosios Britanijos teritorijoje pirmosios gramatinės mokyklos atsirado 7 amžiuje. Ankstyvaisiais viduramžiais pradėjo veikti bažnytinės mokyklos, 13-15 amžiuje - cechų mokyklos. Valstybinių mokyklų sistema susiklostė 19 amžiuje. 1870 priimtas pirmasis švietimo įstatymas (davęs pradžią valstybinei mokyklų sistemai), 1880 paskelbtas privalomas pradinis mokslas 5-10 metų vaikams. 1918 privalomasis mokymosi amžius pailgintas iki 14 metų, 1944 - iki 15 metų, 1971 - iki 16 metų. Nuo 1902 gramatinės mokyklos suvalstybintos. Didžiosios Britanijos švietimo sistemą sudaro Anglijos ir Velso, Šiaurės Airijos ir Škotijos švietimo sistemos. Mokslas valstybinėse mokyklose nemokamas. Beveik visose valstybinėse mokyklose mergaitės ir berniukai mokosi kartu (išskyrus gramatines mokyklas), o privačiose mokyklose - atskirai.

Pradinis ugdymas yra teikiamas 6/7- 10/11 metų amžiaus vaikams. Pradinėje mokykloje vaikai mokosi 4 metus. Šiaurės Airijoje - nuo 5 iki 11/12 metų. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniams, įgijusiems pradinį išsilavinimą. Vidurinis ugdymas teikiamas vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Trukmė - 2 metai (nuo 16/17-iki 18/19 metų), o gimnazijose - 4 metai (nuo 14/15 iki 18/19 metų). Anglijoje ir Velse mokslas vidurinėje mokykloje gali trukti nuo 11 iki 18 metų, arba iš pradžių mokiniai mokosi pirmosios pakopos vidurinėse mokyklose (middle schools), iš kurių, būdami 12, 13 ar 14 metų, pereina į bendrojo lavinimo aukštesniosios pakopos vidurines mokyklas (senior comprehensive schools), o jas baigia 16 ar 18 metų. Yra ir vidurinės mokyklos, nuo 11 ar 12 iki 16 metų mokiniams, funkcionuojančios kartu su šeštuoju skyriumi arba su koledžais, skirtais vaikams nuo 16 metų.

Priešmokyklinis ugdymas Anglijoje: privalomas ar ne?

Ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas vaikams iki 5 metų (Šiaurės Airijoje - iki 4 metų). Veikia valstybinės ir privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos (2002 lankė 95 % vaikų): vaikų darželiai, parengiamosios klasės, ikimokyklinės žaidimų grupės. Pradinis mokymas dviejų pakopų: ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikų (mažylių mokyklos, skirtos 5-7 metų vaikams, Šiaurės Airijoje - 4-8 metų vaikams) ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus (7-11 metų vaikams; Šiaurės Airijoje - 8-11 metų vaikams). Škotijoje pradinė mokykla yra septynmetė (5-12 metų vaikams). Baigusiieji pradines mokyklas pagal testų sistemą priimami į vidurines mokyklas.

Anglijoje priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas visiems vaikams. Tačiau valstybė suteikia galimybę nemokamai lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas tam tikrą valandų skaičių per savaitę.

Priešmokyklinis ugdymas Anglijoje nėra privalomas, tačiau valstybė suteikia galimybes gauti nemokamą ikimokyklinį ugdymą. Nuo 2020 m. priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus, nuo 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Informaciją apie tai, kad vaikui turėtų būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, surenka savivaldybės paskirti asmenys. Surinktą informaciją svarsto ir rekomendacijas - skirti / neskirti privalomą ugdymą - savivaldybės administracijos direktoriui teikia savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija.

Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui nuo gimimo iki 6 metų (iki vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo programą). Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali trukti iki 6 mėnesių, iki 1 metų. Vaikui skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas vaiko tėvams (globėjams). Kartu yra skiriamas ir nemokamas maitinimas.

Paskutiniais ankstyvojo ugdymo metais, t.y., kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, vyksta privalomas priešmokyklinis ugdymas. Jei tėvai nusprendžia, vaikas priešmokyklinio ugdymo programą gali pradėti lankyti 5 metų. Programa įgyvendinama per vienerius metus. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi kitų metų rugpjūčio 31 d. Minimali priešmokyklinio ugdymo programa - 640 val. (arba 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę). Šios trukmės programos išlaidas finansuoja valstybė. Priešmokyklinės grupės savininkas, atsižvelgdamas į bendruomenės poreikius, gali organizuoti ir kitus priešmokyklinės grupės veiklos modelius (trukmė - 6 val., 8 val., 10 val.).

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo 3 iki 6 metų. Priešmokyklinis ugdymas. Paskirtis - padėti vaikui pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo 2 iki 5 metų.

Nemokamas ikimokyklinis ugdymas ir įstaigos

Visiems 3 ir 4 metų vaikams Anglijoje priklauso nemokamos ikimokyklinio ugdymo valandos. Paprastai tai yra 15 valandų per savaitę, 38 savaites per metus. Kai kurios šeimos, atitinkančios tam tikrus kriterijus, gali gauti iki 30 valandų per savaitę.

Anglijoje veikia įvairios ikimokyklinio ugdymo įstaigos:

• Valstybiniai vaikų darželiai (state-funded nurseries): Šie darželiai yra finansuojami valstybės ir siūlo nemokamas vietas vaikams.
• Privatūs vaikų darželiai (private nurseries): Privatūs darželiai teikia mokamas paslaugas ir gali turėti ilgesnes darbo valandas.
• Žaidimų grupės (playgroups): Žaidimų grupės dažniausiai yra bendruomenių organizuojamos veiklos, skirtos mažesniems vaikams ir jų tėvams.
• Priešmokyklinės klasės (pre-school classes): Kai kurios mokyklos siūlo priešmokyklines klases vaikams nuo 3 metų.

Ugdymo programos ir jų svarba

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Anglijoje vadovaujasi ankstyvojo ugdymo programa (Early Years Foundation Stage - EYFS). Ši programa apima septynias pagrindines ugdymo sritis:

• Komunikacija ir kalba (Communication and Language)
• Fizinis lavinimas (Physical Development)
• Asmeninis, socialinis ir emocinis lavinimas (Personal, Social and Emotional Development)
• Raštingumas (Literacy)
• Matematika (Mathematics)
• Pasaulio pažinimas (Understanding the World)
• Menas ir dizainas (Expressive Arts and Design)

Nacionalinė ugdymo programa (National Curriculum) nustato privalomų mokomųjų dalykų sąrašą ir mokymosi tikslus kiekvienam ugdymo etapui. Pagrindinis dėmesys skiriamas anglų kalbai, matematikai, gamtos mokslams, tačiau dėstomi ir kiti dalykai, tokie kaip istorija, geografija, menai ir kt.

Mokslas valstybinėse mokyklose nemokamas. Beveik visose valstybinėse mokyklose mergaitės ir berniukai mokosi kartu (išskyrus gramatines mokyklas), o privačiose mokyklose - atskirai.

Tėvai Anglijoje turi galimybę pasirinkti, ar leisti savo vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Jei tėvai nusprendžia nevesti vaiko į darželį, jie gali ugdyti vaiką namuose arba pasirinkti kitas alternatyvas.

Nors priešmokyklinis ugdymas Anglijoje nėra privalomas, jis yra labai svarbus vaiko raidai. Ikimokyklinis ugdymas padeda vaikams:

• Lavinti socialinius įgūdžius
• Pasiruošti mokyklai
• Gerinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius
• Skatinti kūrybiškumą ir smalsumą

Lietuvos edukologijos universiteto psichologijos katedros docentė dr. Violeta Rimkevičienė mano, kad užtikrindami privalomą priešmokyklinį ugdymą sudarysime vienodas sąlygas visiems vaikams pasirengti mokyklai ir ŠMM siūlomos pataisos būtų labai tikslingos. Ji remiasi tyrimais, kuriuose įrodyta, kad vaiko ugdymas veikia pažintinę raidą, santykius su bendraamžiais, kalbos lavėjimą, motyvaciją mokytis visą gyvenimą, vaiko akademinius ir socialinius pasiekimus. Be to, tai labai stipriai veikia vėlesnę paauglių mokymosi motyvaciją. Docentė pateikia išvadas, kokie gebėjimai ir įgūdžiai pagelbėtų vaikui pasirengti mokyklai, taip pat, į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį.

Filaretų pradinės mokyklos psichologė Irena Voinič dalijasi pastebėjimais iš praktikos, atsiradusiais ir po pokalbių su kitomis pradinių klasių mokytojomis. Paprastai šešiamečiai išsiskiria tarp pirmokų. Būsimi pirmokai, kuriems tais kalendoriniais metais dar nesueina 7-eri, turi pereiti mokyklinio brandumo įvertinimą. Jame atsispindi, ar vaiko kalba, smulkioji motorika, kai kurie pažintiniai gebėjimai pakankamai išlavėję, ar jam nebus sunku mokytis su septynmečiais. Vis dėlto įvertinti socialinį-emocinį brandumą šia metodika yra sunku. Tokie vaikai dažnai atrodo kiek vaikiškesni už savo bendraamžius, sunkiau susitelkiantys, vis dar žaidžiantys.

Violeta Rimkevičienė teigia, kad vaikas pradeda domėtis skaitymu apie penktuosius-šeštuosius metus, tuo laikotarpiu jam darosi patraukli ir mokykla. Tad ar kartais nepraleidžiame labai svarbaus laiko, kai vaikui smalsu ko nors išmokti? Viskas priklauso nuo to, kaip mes, suaugusieji, atliepsime vaiko poreikius. O jei kalbėsime apie vaiko brandą mokyklai, ją apima: fizinė branda (t.y. gera vaiko fizinė ir psichinė sveikata, išlavėję judesiai, išvystyta pirštų-riešo motorika, akies-rankos koordinacija); socialinė-emocinė branda (savęs suvokimas ir savigarba, elementari savikontrolė, gebėjimas susivaldyti, gebėjimas gyventi greta kitų, mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, atsakomybė); intelektinė branda (domėjimasis pasauliu, jautrumas vaizdams, garsams, žodžiams).

Violeta Rimkevičienė mano, kad tėvai turėtų sudaryti sąlygas atsiskleisti vaiko pasitikėjimui savimi, kad jis tikėtų savo sėkme, t. y., kad viskas jam pasiseks, nes pasitikintis vaikas labiau linkęs imtis naujų užduočių, jis dažniau mėgina pakartoti veiklą. Tėvai turėtų skatinti vaiko savarankiškumą, sudarydami sąlygas jam daugelį veiklų atlikti pačiam, žaisti su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, kurie yra ne šeimos nariai. Tėvai turėtų sudaryti sąlygas skatinti vaiko smalsumą ir motyvaciją mokytis, domėtis įvairiomis veiklomis, padėti vaikui priimti sprendimą. Tėvai turėtų sudaryti vaikui sąlygas stebėti gamtos reiškinius, veikti su daiktais. Kuo vaikas turi daugiau galimybių žaisti, eksperimentuoti, komunikuoti, tuo daugiau ir geriau jis pažįsta pasaulį. Socialinė ir emocinė vaiko branda yra vieni svarbiausių kriterijų, vertinant vaiko pasiruošimą mokyklai.

Violeta Rimkevičienė pabrėžia, kad socialinę-emocinę brandą apibūdina vaiko savęs suvokimas ir savigarba, elementari savikontrolė, gebėjimas susivaldyti, gebėjimas gyventi greta kitų, mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, atsakomybė. ŠMM siūlo įteisinti pataisas, kad priešmokyklinis ugdymas būtų privalomas ir visiems vaikams užtikrinta teisė į vienodas sąlygas pasirengti mokyklai.

Violeta Rimkevičienė tiki, kad užtikrindami privalomą priešmokyklinį ugdymą sudarysime vienodas sąlygas visiems vaikams pasirengti mokyklai. Manytų, kad tokios pataisos būtų labai tikslingos. Kodėl? Ilgametė mokinių, nelankiusių mokyklos, konsultavimo patirtis rodo, kad daugelio jų ugdymo problemos „startavo“ ikimokykliniame amžiuje ar pradėjus lankyti mokyklą. Jeigu priešmokyklinis ugdymas būtų skirtas ne tiek akademiniam mokymui, o struktūros, pareigų, socialinių įgūdžių lavinimui, pliusų vaikai turėtų.

Įrodyta, kad vaiko ugdymas veikia pažintinę raidą, santykius su bendraamžiais, kalbos lavėjimą, motyvaciją mokytis visą gyvenimą, vaiko akademinius ir socialinius pasiekimus, padeda pagrindus startui pradinėje mokykloje, sumažėja tikimybė iškristi ir nelankyti mokyklos. Tokių vaikų tarptautiniai skaitymo gebėjimų tyrimų (PIRLS), penkiolikmečių pasiekimų tyrimų (PISA) rezultatai yra geresni.

Violeta Rimkevičienė mano, kad jeigu mums svarbus kiekvienas Lietuvos vaikas, tai tokių galimybių atsiras. Nemažai tėvų skundžiasi nenorintys leisti savo vaikų į priešmokyklines grupes, kurios būtų steigiamos prie mokyklų. Neva vaikams ten nėra tokių sąlygų kaip darželio grupėse susikaupti, pailsėti ir pan. Manytų, kad priešmokyklinių grupių steigimas prie mokyklų priklausys nuo to, ar mokyklų vadovai sudarys palankias sąlygas priešmokyklinių grupių veiklai. Tai daugiau organizacinis klausimas. Mano nuomone, tai priklauso nuo mokyklos vadovybės aktyvumo ir motyvacijos. Manytų, kad ir mokykloje galima sudaryti saugias sąlygas priešmokyklinukų ugdymui.

Irena Voinič mano, kad mintis gera, tik reikia labai apmąstyti to įgyvendinimo būdus. Būtina apmąstyti, kad erdvės būtų emociškai saugios, palaikančios, keliančios vaikų smalsumą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigose, geriau pasirengia pradiniam ugdymui ir jiems jis geriau sekasi, vėliau pasiekia geresnių rezultatų.

Violeta Rimkevičienė teigia, kad naudos gali būti, jei bus tinkamai suorganizuota erdvė mokykloje. Jei su vaikais dirbtų žmonės, suprantantys vaiko psichologinio bei socialinio vystymosi etapus, atlieptų jų poreikius.

Remiantis 2014 m. Eyridice duomenimis, Europos šalyse pastebima bendra tendencija ankstinti privalomą ugdymą. Iš 29-ių Europos šalių vėliausiai pradedamas privalomas ugdymas nuo 7 metų yra Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. 16-oje šalių privalomas ugdymas pradedamas nuo 6 metų, nuo 5 metų - devyniose šalyse, o nuo 4 metų - keturiose šalyse.

Irena Voinič teigia, kad retai pasitaiko sąmoningų, apsiskaičiusių, vaikų poreikius atliepiančių tėvų. Tačiau ir jiems sudėtinga būtų suteikti aplinkybes, kurios sustiprintų vaiką būtent prieš mokyklą. Vaikui būtina bendraamžių grupė ir išmintingas suaugusysis, ruošiantis jį būsimai mokyklai. Tačiau pozityvus „tėvavimas“ labai sustiprina vaiką, padeda jam adaptuotis įvairiose naujose aplinkybėse.

Violeta Rimkevičienė mano, kad vaiko ruošimas mokyklai turėtų prasidėti nuo prenatalinio periodo (t.y. nuo motinos nėštumo), kurio metu mama turi tinkamai maitintis, vengti alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų, pakankamai ilsėtis. O akcentuojant socialinę paruošimo mokyklai pusę, manytų, kad nėra vienintelio teisingo atsakymo. Jeigu tėvai patys yra tam pasirengę… galbūt. Tačiau kaip rodo patirtis, tėvų, auklių, senelių mokyklai ruošti vaikai dažniau ateina į mokyklą mokėdami skaityti, tačiau jie ne tokie savarankiški, negebantys apsirengti, apsitarnauti, nepakankamai koordinuojantys judesius, turintys menkesnius bendravimo, elgesio savikontrolės gebėjimus.

Tinkamos mokyklos pasirinkimas ir adaptacija

Renkantis mokyklą savo vaikui, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:

• Mokyklos reitingai ir pasiekimai (galima rasti oficialioje Ofsted ataskaitoje).
• Atstumai ir susisiekimas (ar mokykla lengvai pasiekiama nuo namų).
• Priėmimo kriterijai (kai kurios mokyklos gali turėti specifinius reikalavimus).
• Jūsų vaiko poreikiai ir pomėgiai (pvz., specialiųjų poreikių, talentų ugdymas).
• Mokyklos aplinka ir vertybės.

Prieš priimant galutinį sprendimą, rekomenduojama apsilankyti keliose potencialiose mokyklose atvirų durų dienų metu ir užduoti rūpimus klausimus.

Pradėjus lankyti naują mokyklą, ypač svetur, vaikams gali kilti įvairių iššūkių. Tėvai gali padėti sklandžiai adaptuotis:

• Paskatindami vaiką dalyvauti popamokinėje veikloje, sporto ar meno būreliuose, kurie padės susirasti naujų draugų.
• Palaikydami ryšį su mokytojais ir reguliariai domėdamiesi vaiko pasiekimais bei savijauta mokykloje.
• Padėdami vaikui susidoroti su kultūriniais skirtumais, pavyzdžiui, kitokia disciplina ar bendravimo normomis.
• Skatindami vaiką nepamiršti lietuvių kalbos ir kultūros, kartu ieškodami būdų, kaip integruoti ją į kasdienes veiklas.
• Rodydami savo vaikui besąlyginę meilę, palaikymą ir pasitikėjimą jo gebėjimu susidoroti su pokyčiais.

Bendravimas su mokytojais ir aktyvus įsitraukimas

Geras bendravimas su mokytojais yra esminis faktorius, užtikrinantis vaiko sėkmę mokykloje. Nors kartais gali kilti kalbos barjeras, svarbu reguliariai dalyvauti tėvų susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose apie vaiko pažangą ir, esant poreikiui, išsakyti savo lūkesčius ar rūpesčius. Taip pat rekomenduojama įsitraukti į mokyklos bendruomenės veiklą, savanoriu dalyvauti renginiuose ar prisijungti prie tėvų tarybos. Toks aktyvumas parodys mokyklai Jūsų norą bendradarbiauti ir padės geriau suprasti vaiko ugdymo procesą.

Papildomas ugdymas ir popamokinė veikla

Didžiosios Britanijos mokyklos siūlo daug galimybių papildomam vaikų ugdymui po pamokų. Tai gali būti įvairūs sporto, meno, muzikos, technologijų ar akademiniai būreliai. Dalyvavimas tokioje veikloje ne tik padeda vaikams atrasti ir ugdyti savo talentus, bet ir prisideda prie socialinių įgūdžių lavinimo, naujų draugysčių užmezgimo. Be to, daugelis mokyklų siūlo ir nemokamą papildomą mokymosi pagalbą tiems mokiniams, kuriems jos reikia.

Emocinė parama ir pagalba vaikui

Persikelti gyventi ir mokytis į kitą šalį vaikams gali būti didelis emocinis iššūkis. Svarbu atvirai kalbėtis su vaiku apie jo jausmus, išgyvenimus ir rūpesčius, kantriai išklausyti ir padrąsinti. Jei pastebite, kad vaikui sunku adaptuotis ar atsiranda emocinių sunkumų, kreipkitės pagalbos į mokyklos psichologą ar kitus specialistus. Svarbu, kad vaikas jaustų, jog bet kokioje situacijoje gali kreiptis paramos ir supratimo į savo tėvus.

Didžiosios Britanijos mokyklos tipai:

tags: #ar #privalomas #priesmokyklinis #ugdymas #vaikams #anglijoje

• Vaikų agresijos priežastys ir kaip jas spręsti
• Istorija ir paslaugos Žemaičių Kalvarijoje
• Kaip išsirinkti žieminius batus vaikams
• Kaip duoti bananą kūdikiui?
• Kaip padėti kairiarankiam vaikui