Norovirusas - tai virškinamojo trakto virusinė infekcinė liga, dar vadinama „žiemos vėmimų liga“ arba „skrandžio gripu“. Šiuo virusu užsikrėsti gali visų amžiaus grupių asmenys, tačiau didžiausias sergamumas pastebimas vaikams iki 9 metų. Norovirusinė infekcija yra virusas, sukeliantis ūminį gastroenteritą ir yra antra dažniausiai pasitaikanti priežastis viduriavimui ir vėmimui. Kasmet pasaulyje užfiksuojama apie 700 milijonų noroviruso infekcijos atvejų, o trečdalį sergančiųjų sudaro vaikai iki 5 metų amžiaus.
Noro virusas yra pati dažniausia iš visų infekcinių ligų, sukeliančių viduriavimą. Šiuo virusu žmogus gali užsikrėsti kelis kartus, kadangi vieną kartą susirgus imunitetas šiam virusui nesusidaro. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po užsikrėtimo praėjus 12-48 valandoms. Norovirusai stebėtinai atsparūs temperatūros svyravimams (atsparumas 60-70 laipsnių temperatūrai bei atšalimams) ir net kai kuriems dezinfekantams. Žiemą-pavasarį Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato šalyse suaktyvėja viduriavimą sukeliantys žarnyno virusai, todėl susergama norovirusine infekcija.
Užsikrėtimo būdai
Protrūkių metu norovirusai gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta ligonių šeimose. Žmogus gali užsikrėsti norovirusine infekcija nuo tiesioginio sąlyčio su kitu sergančiuoju, per maistą (ypač termiškai neapdorotą), orą, užterštus daiktus (ir fekalijas). Taip pat svarbu atidžiai rinktis geriamą vandenį ir maudantis viešuose baseinuose vengti vandens patekimo į burną. Šie virškinamojo trakto virusai plinta oraliniu-fekaliniu būdu, tad jei užsikrėtęs asmuo po apsilankymo tualete tinkamai nenusiplauna rankų, viruso dalelės gali pasklisti ant visų jo paliestų paviršių, įskaitant stalo įrankius, maisto produktus, patalynę, drabužius, turint fizinį kontaktą su kitais žmonėmis.
Noro viruso simptomai
Noro viruso simptomai paprastai pasireiškia per 24-48 val. Jie dažniausiai praeina po 24-60 valandų. Užsikrėtimas noro virusu dažnai yra lyginamas su roto virusu, tačiau pastarasis pasireiškia daug sunkesniais simptomais: stipriau karščiuojama, liga trunka ilgiau. Noroviruso simptomai pasižymi intensyvumu - staiga pradeda skaudėti pilvą, pasireiškia pykinimas, vėmimas, stipriai viduriuojama, kankina bendras silpnumo jausmas, raumenų skausmas, gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra. Svarbu pabrėžti, kad tuštinimasis skystesnėmis ar vandeningomis išmatomis ne visada yra laikomas diarėja - ši būklė fiksuojama tada, kai tokio pobūdžio tuštinimasis vyksta mažiausiai 3 kartus per dieną, jaučiant staigų poreikį pasinaudoti tualetu.
Dažniausi simptomai:
- Vėmimas;
- Vandeningas viduriavimas;
- Pykinimas;
- Pilvo, galvos ir raumenų skausmai;
- Bendras negalavimas;
- Karščiavimas.
Rimtesni simptomai:
- Vėmimas tulžimi, krauju;
- Viduriavimas su krauju;
- Sąmonės sutrikimai;
- Aukšta temperatūra.
Infekcijos požymiai įprastai pasireiškia po 12-48 valandų nuo užsikrėtimo ir tęsiasi keletą dienų. Vis dėlto, jaunesni nei 5 metų vaikai, taip pat lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, senjorai ir silpną imuninę sistemą turintys žmonės noroviruso simptomus gali jausti ilgiau. Vėmimas yra vienas iš pagrindinių norovirusinės infekcijos simptomų.
Noro viruso gydymas
Noro viruso inkubacinis periodas (laikas, nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) trunka nuo 12 valandų iki 2 dienų. Jei būklė nesunkėja, virusas yra gydomas namuose, tačiau jeigu simptomai nepraeina per 3 dienas ar liga suintensyvėja, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Gydymo įstaigoje, visų pirma, skubiai atkuriamas skysčių balansas, skiriant intraveninę rehidraciją, t.y. lašinama lašelinė.
Kaip ir kiti virusai, norovirusai negydomi su antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais, todėl pagrindinis gydymas yra simptomų palengvinimas. Svarbiausia yra „atsatyti“ vėmimo ir viduriavimo metu prarastų skysčių ir druskų kiekį. Tam labiausiai tinka elektrolitų tirpalai. Tiek elektrolitų tirpalus, tiek ir kitus skysčius reikėtų gerti po truputį, mažais gurkšneliais ir visą dieną. Vėmimą ar viduriavimą vaistais reikėtų stabdyti tik gydytojui nurodžius.
Pagrindiniai gydymo principai:
- Skysčių balansas: Ypatingai svarbu palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme, jog nekiltų dehidratacijos pavojus. Didelis skysčių netekimas yra ypač pavojingas mažiems vaikams ir senyviems žmonėms. Pirmieji dehidratacijos požymiai yra išdžiūvusi gerklė ir burna, nuovargis, galvos svaigimas, raumenų mėšlungis, retas šlapinimasis ir tamsi šlapimo spalva.
- Elektrolitų atstatymas: Vartokite papildus (kalis, magnis) ar kitus preparatus, kurie atstato elektrolitų balansą organizme. Tam labiausiai tinka elektrolitų tirpalai, kurių galima rasti vandenyje tirpių miltelių pavidalu visose vaistinėse.
- Mityba: Venkite aštraus ar saldaus maisto, pieno produktų ar kito maisto, kuris gali sudirginti organizmą. Kurį laiką vengti keptų, aštrių, sūrių ir kitų sunkiau virškinamų patiekalų, pavyzdžiui, grybų, riebios mėsos, sūrio, jūros gėrybių, pusfabrikačių. Saldūs gėrimai, kava, pienas bei alkoholis taip pat gali paskatinti simptomų paūmėjimą. Visu ligos laikotarpiu reikėtų valgyti mažomis porcijomis, labiausiai tinka bananai, ryžiai, vištiena, sultiniai, skrebučiai, džiūvėsėliai, makaronai, virtos bulvės, kiaušiniai.
- Vaistai: Viduriavimo dažnumui retinti pacientams rekomenduojami diosmektito bei aktyvintosios anglies preparatai, kurie tarsi sujungia viruso ir toksinų daleles žarnyne ir leidžia joms pasišalinti besituštinant. Probiotikai taip pat padeda atstatyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, sumažinti uždegiminius procesus ir stiprinti žarnų sieneles.
Įprastai tiek žindomi, tiek mišinėliu maitinami kūdikiai apsieina be elektrolitų tirpalų, nes tiek motinos piene, tiek ir mišinyje yra pakankamai rehidratacijai būtinų medžiagų. Būtina žinoti, kad jeigu žindomam ar mišinėliu maitinamam kūdikiui yra poreikis duoti papildomų skysčių, reikėtų rinktis elektrolitų tirpalą, o ne vandenį ar kitus skysčius. Pirmąją dieną, kuomet intensyviai vemiama ir viduriuojama, tikėtina, kad valgyti nesinorės.
Mayo klinikos minutė: Ką daryti sergant norovirusu (arba skrandžio gripu)
Prevencija ir apsauga
Vienintelis būdas sustabdyti ligos plitimas yra gera asmens higiena: kuo dažniau plautis rankas su muilu, vengti kontakto su sergančiuoju, vėdinti patalpas, dezinfekuoti ir kruopščiai nuvalyti paviršius ir daiktus, kuriuos galėjo liesti sergantysis. Įtariant noroviruso infekciją, būtina likti namuose ir riboti kontaktą su kitais žmonėmis, kadangi užkratas gali būti perduodamas labai lengvai. Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo epizodo, svarbu kruopščiai muilu nusiplauti rankas, taip pat patartina dezinfekuoti tualeto kambario paviršius. Rankas plauti reikėtų ir prieš kiekvieną valgį, tą turėtų daryti ir kiti šeimos nariai.
Norint sumažinti galimybę užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, reikėtų naudotis kitais stalo įrankiais ir indais, miegoti atskirose erdvėse, nesidalinti patalyne, drabužiais, dezinfekuoti rankenas ir dažniausiai liečiamus paviršius. Prieš valgant daržoves ar vaisius, būtina juos gerai nuplauti, taip pat vengti norovirusu užsikrėtusio žmogaus gaminamų patiekalų, kadangi į juos gali būti patekę viruso dalelių.
Net ir nurimus ligai, keletą dienų patarčiau vengti viešų vietų ir artimų kontaktų su kitais žmonėmis, kadangi viruso nešiotojas iki 3 dienų po paskutinių ligos simptomų, dar gali juos užkrėsti. Vaikų nereikėtų leisti į darželį, mokyklą ar kiemą, kuriame būtų kitų bendraamžių. Svarbu žinoti, kad norovirusu persirgęs žmogus jį platina dar ~3 dienas (kartais ir ilgiau) po paskutinių simptomų išnykimo.
