Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu - niekada. Auginant vaikus, dažnai susiduriame su situacijomis, kai vaikai mus išveda iš kantrybės. Tokiais atvejais svarbu mokėti tinkamai reaguoti, o ne rėkti ar plūstis, nes tai nėra išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti.
Kai vaikai įsidūksta ir praranda savikontrolę, sunkiausia yra nusiraminti mums patiems ir suvaldyti savo emocijas. Ką mes galime? Galime rėkti ir vėliau jausti sąžinės graužimą, arba bandyti save nuraminti ir iš šono pažvelgti į tai, kas vyksta. Kitais žodžiais, mes galime išlieti savo jausmus ir paaštrinti ginčą arba likti ramūs ir pabandyti nuraminti kitus.
Dažniausiai vaikai išveda iš kantrybės, kai jiems nėra nustatytos griežtos ribos. Kai kurie tėvai paleidžia vadžias, stengiasi kuo ilgiau išlikti kantrūs, kol vėliau vis tiek pratrūksta. Išeitis viena - nustatyti elgesio ribas, kad situacija nevirstų nevaldoma. Tą pačią minutę, kai pradedate irzti ar pykti, reikia imtis veikti. Ne, nepradėkite rėkti. Tik pasistenkite, kad visi būtų saugūs.
Tačiau ką daryti, kad nepaisant geriausių pastangų, atsitinka tai, kas jus išveda iš kantrybės? Štai keletas būdų, kaip nusiraminti ir padėti vaikams nurimti.
Kaip tėvams nusiraminti
Kai vaikai įsidūkę, svarbiausia yra išlaikyti ramybę. Jei būtina, pasistenkite, kad įsidūkę vaikai nesukeltų vienas kitam pavojaus. Ir, aišku, paguoskite tą, kuris nuskriaustas ar užgautas. Bet nepradėkite rėkti.
Svarbu pasakyti sau, kad padėtis kontroliuojama. Kritiniu momentu išsiskiria streso hormonai, jaučiate norą veikti, pavyzdžiui, suduoti. Tačiau pakartokite sau stebuklingą frazę, kad padėtis kontroliuojama.
Sąmoningai stenkitės kalbėti kuo ramesniu tonu. Pasakykite: „Man reikia nusiraminti, aš grįšiu po minutės” ir pasitraukite nuo vaiko, išeikite. Jei vaikai susimušė, išeikite su vienu vaiku.
Darykite tai, kas padeda jums nurimti ir sumažina pyktį. Technikų ir metodų gali būti įvairiausių: giliai įkvėpkite mažiausiai 10 kartų; papurtykite ir atpalaiduokite rankas; paskalaukite veidą šaltu vandeniu; išeikite iš kambario; pasižiūrėkite į veidrodį ir pasakykite sau: „Aš esu gera mama/tėvas. Viskas bus gerai. Aš sugebėsiu suvaldyti situaciją”.
Pakeiskite savo mintis ir jūs pakeisite savo jausmus. Jei jūs manysite, kad jūsų vaikas nevaldomas, iš kurio jau nieko gero nebesitikite, nusiraminti nepavyks. Tiesa ta, kad jūsų vaikas taip pat yra asmenybė, kuriai yra blogai, ir jis tai parodo blogu elgesiu. Priminkite sau, kad jis elgiasi vaikiškai, nes jis ir yra vaikas. Jūsų vaikui labiausiai reikia jūsų meilės tada, kai jis sutrikęs ir supykęs. Vietoj pikto žodžio, pakelto balso dovanokite vaikui meilę. Pamatysite, tai veikia.
Kaip padėti vaikui nusiraminti
Kai nusiraminsite, grįžkite pas vaiką ir paaiškinkite jam, kaip negalima elgtis. Jūs savo pavyzdžiu jam parodysite, kaip valdyti emocijas. Tačiau jei esate vis dar nusiminę, pasakykite apie tai vaikui. Pažadėkite, kad pasikalbėsite su juo apie tai, kaip elgtis negalima, kai abu nurimsite. Tačiau toks būdas turi ir trūkumų - jūs nepadėjote vaikui susitvarkyti su jo jausmais būtent tą akimirką, kai jis blogai elgėsi. Tačiau, iš kitos pusės, jūs negalite būti geru pavyzdžiu, kai esate įpykę.
Kai abu nusiraminsite, pasikalbėkite apie tai, kas atsitiko. Jūsų užduotis - įvardinti jausmus, išprovokavusius tokį elgesį, išmokyti vaiką juos valdyti. Tokiu atveju blogos emocijos neišprovokuos netinkamo elgesio ateityje. Būkite empatiški vaiko jausmams. Prisiminkite, kad jūsų veiksmai turi būti riboti, bet jausmus galite reikšti laisvai. Paaiškinkite vaikui, kad mušti brolio negalima - tai svarbi šeimos taisyklė, bet pasakykite, kad suprantate jo jausmus. Pasakykite, kaip labai jį mylite ir kokią svarbią vietą jis užima jūsų širdyje.
Pamokykite vaiką, kaip susidoroti su panašia situacija ateityje, kaip kitą kartą išlieti savo jausmus nepakenkiant kitam. Paaiškinkite, kad esama ir kitokių būdų konfliktui išspręsti, ne tik naudoti kumščius. Galima ir žodžiais išsakyti tai, kas labai neramina. Galima pasikviesti į pagalbą mamą. Pagaliau - trypti kojomis…
Ramios erdvės ir kūrybinės veiklos
Vienas iš būdų, kuris gali padėti vaikui nusiraminti - turėti tam tikrą savo vietą, kurioje galėtų atsipalaiduoti ir pabūti vienas, be kitų žmonių įsikišimo. Dėl to pasirūpinkite tokiu kampeliu vaiko kambaryje! Tai gali būti fotelis, pakabinamos supynės, vaikiški nameliai arba palapinės. Kad ir kas tai bebūtų, pasistenkite, jog vaikui toje vietoje būtų kuo maloniau ir patogiau būti. Ne paslaptis, jog mažyliui jo kambarys turėtų būti saugi zona, kurioje jis galėtų pasislėpti nuo įvairių išorinių dirgiklių. Galite nė neabejoti, pabuvęs net ir keliolika minučių pats su savimi, jis taps visai kitoks nei kad buvo prieš išeidamas į savo kambarį.
Tiek suaugusiems, tiek ir vaikams piešimas ir spalvinimas gali būti be galo raminanti veikla. Iš tiesų piešdamas vaikas gali išreikšti visas susikaupusias savo emocijas, taip kartu pašalindamas ir didelę dalį susikaupusio streso. Norint išbandyti šį būdą, vaikas tikrai nebūtinai turi lankyti dailės būrelį. Viskas, ką reikia padaryti, tiesiog aprūpinkite vaiką piešimo ar spalvinimo reikmenimis bei paskirkite vietą, kur jis galėtų nevaržomai kurti. Tiesa, galbūt pirmus kartus piešti galėtumėte kartu su vaiku, taip jis geriau supras, kaip visas šis procesas vyksta ir į ką svarbu susikoncentruoti.
Fizinė ir emocinė gerovė
Ne paslaptis, jog pasivaikščiojimas yra itin naudinga veikla mūsų fizinei ir emocinei sveikatai, todėl kuomet vaikas nervinasi, jaudinasi ar išgyvena kitas neigiamas emocijas, nepamirškite šiuo būdu pasinaudoti. Jei pastebėjote, jog vaikas yra suirzęs, nieko nelaukite ir kartu su juo išeikite pasivaikščioti. Matydamas aplinką bei kitus žmones, mažylis greitai užmirš, dėl ko jis buvo neigiamai nusiteikęs. Grynas oras pravalo mintis, o aplink esanti aplinka jas nukreipia visai kita, pozityvesne linkme, kadangi čia padidėja laimės hormonų lygis mūsų organizme. Jei norite dar efektyvesnio ir daugiau teigiamų emocijų sukeliančio pasivaikščiojimo, galite išbandyti naują parką su žaidimų aikštele ar kartu su savimi pasiimti dviratuką, paspirtuką ar bet kokią kitą vaiko naudojamą transporto priemonę.
Galbūt tai pasirodys kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau jis tikrai nėra visuomet praktikuojamas. Kuomet vaikas susierzina, labai dažnai kartu ima nervintis ir tėvai, nesuprasdami, kaip būtų galima jį nuraminti. Tokios emocijos neduoda jokio teigiamo poveikio nė vienai pusei, todėl tėvai turėtų kaip įmanoma vengti perimti vaiko emocijas. Vietoje to geriau atžalai pasiūlykite apsikabinti - tai gali būti viskas, ko gali reikėti tuo metu mažyliui. Priglausdami vaiką prie savo kūno ir giliai kvėpuodami kartu su juo, galite padėti vaikui nusiraminti ar net atsipalaiduoti, todėl tikrai verta išbandyti šį būdą.
Raminantys žaislai ir žaidimai
Gali būti, jog nustebsite, o gal apie tai jau žinojote, tačiau yra nemažai žaislų, kurių pagrindinė funkcija ir yra nuraminti vaiką, sumažinti jo patiriamą stresą. Prie šių žaislų gali būti priskiriami minkšti kamuoliukai, kuriuos būtų lengva maigyti, migdukai, Rubiko kubas, fidget spinner suktukai ar dabar vis labiau ir labiau populiarėjantys Pop it antistresiniai žaislai. Kadangi daugelio iš šių žaislų veikimo principas pagrįstas to paties judesio kartojimu, visa tai veikia labai raminančiai. Žinoma, kuris iš šių žaislų bus efektyviausias jūsų vaikui, galite sužinoti tik eksperimentavimo būdu, o tai padaryti tikrai nebus sudėtinga, kadangi šie žaislai nekainuoja brangiai, o ir įsigyti juos itin paprasta.
Yra daugybė žaidimų, kurie gali padėti vaikams nukreipti dėmesį ir sutelkti jį į kitą, konstruktyvų veiksmą, taip padėdami nusiraminti. Pavyzdžiui, žaidimas „Sustink-atgyk“ gali turėti daugybę variantų. Davus komandą „Diena“, vaikas gali šokinėti ir žaisti, o sulaukęs „Nakties“, turi apsimesti miegančiu. Kitas variantas - „Audringa ir rami jūra“. Sulaukus „štilio“ nebūtina visiškai nurimti - juk ir rami jūra švelniai banguoja. Žaidimas „Sėlinantis tigras“ skatina vaiką įsivaizduoti, kad jis yra medžiojantis tigras. „Nardantis banginis“ kviečia vaiką įsivaizduoti, kad jis yra banginis, giliai įkvepiantis ir neriantis gelmėn.
Žaidimai „Garsiau - tyliau“, „Įsitempti ir atsipalaiduoti“, „Krenta lapai auksiniai“, „Laivas ir kapitonas“, „Šokinėjantis kamuoliukas“, „Nesusiję judesiai“, „Tvarkomės naktį“, „Papūgėlė kartoja“ taip pat gali būti naudingi. Ankstyvojo amžiaus vaikai - labai jautri ir pažeidžiama grupė. Todėl pedagogams dažnai tenka „pasukti galvas“, kaip sudominti ir nuraminti verkiantį vaiką. Vienas iš būdų - pagrindiniai žmogaus pojūčiai: šviesa, lytėjimas ir klausa. Šie pagrindiniai aspektai padeda mažyliams jaustis patogiai, ramiai, lengviau adaptuotis ugdymo įstaigoje. Muzika, šviesa ir švelnių, minkštų daiktų lietimas dažnai ramina vaikus.
🧠 EMOCIJŲ VALDYMAS vaikams 💖 SAVIREGULIACIJA vaikams 😊😢
Žaidimas „Gaudyk švieseles“ skamba muzikai, vaikai stengiasi pagauti švieseles. Muzikai nutilus dingsta ir švieselės. Tylos metu vaikai sustoja, nurimsta ir nejuda. Šis, atrodo visai paprastas žaidimas, vaikams labai patinka. Jie užmiršta tėvų ilgesį, jaučiasi jaukiai ir patogiai. Netrukus gimė nauja idėja, kaip dar būtų galima išnaudoti nusiraminimui skirtas šviesos bei muzikos magiškąsias galias - šešėlių teatras. Tam prireikė tik kelių, kasdieninėje aplinkoje esančių daiktų: kartoninės dėžės, kurioje išsikirpome skylę ir balto audeklo. Kitoje dėžės pusėje pastatėme stalinę lempą. Iš juodo kartoninio popieriaus pasigaminome figūrėlių. Dabar mažyliai susikaupę stebi nematytus šviesos ir muzikos pagalba kuriamus vaizdus. Tai puikus būdas, leidžiantis vaikams geriau įsiminti siužetą, papildantis jų žodyną, lavinantis kalbą bei atmintį. Dar vienas nusiraminimo būdas, kuris labai patinka vaikams - pirštų šešėlių teatras. Tai jokių papildomų priemonių nereikalaujanti pramoga mažiesiems. Užsiimant šia veikla, puikiai pasitarnauja vaizdo projektorius.
Apšviesta kartoninė dėžė, „Šešėlių teatras“ ar vaizdo projektoriaus skleidžiama šviesa grupėje daro stebuklus. Mažyliai su malonumu klausosi net ilgesnių pasakų. Darželio salėje atsivėrė didesnė erdvė - „stebuklingas langas“, skirtas šešėlių (ir ne tik) žaidimams. Dar viena, vaikams labai patinkanti veikla - šviesos stalas. Jie noriai žaidžia, eksperimentuoja su įvairiais biriais produktais (smėliu, ryžiais, kava). Eksperimentai su kava sukelia daugiausiai teigiamų emocijų. Šviesos teikiamos galimybės geriausiai atsiskleidžia prietemoje. Todėl nutarėme įsirengti specialią erdvę. Pasistatėme palapinę. Čia „apgyvendinome“ šviesos stalą ir daugybę daiktų, kurie skleidžia šviesą. Palapinė tapo puikia vieta vaikams, norintiems nusiraminti, pailsėti. Čia nuolat skamba raminanti muzika, girdisi gamtos garsai. Projekcijų šviesa, primenanti vandenyną, šviečia lubose. Sienas dekoravome veidrodiniu popieriumi. Taip atsirado daugybė saulės zuikučių ir kitų linksmų švieselių. Kartais palapinės vidų „padrėkiname“ natūraliais, raminančiais ir dezinfekuojančiais, ekologiškais, eteriniais aliejais (levandų, apelsinų, arbatmedžio). Mūsų palapinėje apsigyveno ir keletas antistresinių žaisliukų bei sensorinės spalvotos grindų plytelės. Grupėje tapo ramiau, jaukiau ir tyliau. Muzika ir teatras vaikams padeda lavinti smulkiąją motoriką, kalbinius įgūdžius, suteikia pasitikėjimo savimi, skatina bendravimo tarpusavyje įgūdžius. Sensorinė erdvė padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Kai ramūs ir laimingi vaikai, tuomet lengva ir gera ugdyti meninius ir muzikinius įgūdžius.
Prevencija ir savęs stebėjimas
Geriausias būdas išvengti tokių „karštų“ situacijų - jų prevencija. Pasikalbėkite su labiau patyrusiais tėvais, juk vienos problemos sprendimo būdų yra pačių įvairiausių, išbandykite jas. Grįžę namo išjunkite kompiuterį ir skirkite vaikams maksimalų savo dėmesį. Išklausykite savo vaiką, klausinėkite, kaip jis jaučiasi darželyje/mokykloje, žaiskite kartu su vaiku, raskite iš ko pasijuokti. Jeigu šeimoje yra keli vaikai, skirkite kiekviena iš jų asmeninio dėmesio. Laikas kartu yra pati geriausia dovana vaikui. Atminkite tai visada!
Labai dažnai vaikai ir paaugliai net nepastebi, kad atsisėdę prie namų darbų valandą ar ilgiau susirašinėja su draugais, pasiėmę knygą - šokinėja nuo vieno video internete prie kito, o pradėję žiūrėti filmą - „įlenda“ į socialinius tinklus. Dažniausiai žaidimą įsijungiame ar užmetame akį į socialinius tinklus, nes norime nukreipti mintis nuo ne itin malonios veiklos. Tai automatinė reakcija į neigiamus jausmus, kuriuos gali sukelti nuobodulys, vienišumo ar nesaugumo jausmai, nepasitikėjimas savimi. „Tai kaip jaučiamės sunku kontroliuoti, tačiau galima pasirinkti, kaip reaguoti. Nenuklįsti į kitą užsiėmimą padeda savęs stebėjimas ir sustabdymas, suplanuotos pertraukos, nereikalingų darbui interneto puslapių ar įrenginių išjungimas, tinkama mokymosi vieta.“
Kas padeda susikaupti ir nusiraminti?
- Savęs stebėjimas: Kai pajuntate, kad jau tiesiate ranką prie telefono, nors susikaupėte užduočių atlikimui, sustabdykite save. Atkreipkite dėmesį, kada dažniausiai norite užsiimti malonesne veikla: kai nuobodu, nesuprantate užduoties, nėra nuotaikos, o gal kas nors nudžiugino? Užrašykite tą jausmą ant lapo ir šalia parašykite, ką darėte, kai taip pasijautėte. Tai padės geriau suprasti, kas ir kada jus blaško.
- Interneto svetainių ir įrenginių išjungimas: Garsiniai pranešimai apie naują žinutę sukelia norą tuoj pat ją perskaityti. Ir net jeigu nepatikriname pranešimo, dažniausiai galvoje sukasi mintis apie tai, kas ir ką galėjo parašyti. Tai normalu, nes esame smalsūs. Tad nusiteikus darbui, svarbu išjungti interneto svetaines ir nereikalingus įrenginius arba juos pasidėti toliau nuo darbo vietos.
- Pertraukos: Vienas iš darbui motyvuojančių dalykų - žinojimas, kada ir kokios trukmės laukia pertrauka. Tad iš anksto susiplanuokite, kas kiek laiko atsitrauksite nuo mokslų ir ką tuo metu veiksite.
- Tinkama darbo vieta: Susikaupti ir nusiteikti darbui lengviau, kai stalas ar kita reikalinga vieta yra tvarkinga, būtinos priemonės lengvai pasiekiamos, o patalpa išvėdinta.
Pastebėjus, kad sunku susikaupti dėl užvaldžiusių jausmų, išbandykite nusiraminimo technikas, kurios taip pat padeda susitelkti.
Nusiraminimo technikos
- Pagalvojimas, ką jaučia mano kūnas: Užplūdus stiprioms emocijoms, svarbu sustoti ir paklausti savęs, kaip reaguoja mano kūnas. Gali būti, kad pradėjo stipriai plakti širdis, iškaito žandai, norisi sugniaužti kumščius, padažnėjo kvėpavimas, susiraukė antakiai. Šie ženklai padeda suprasti, ką mes jaučiame ir parodo, kad svarbu surasti būdą nusiraminti.
- Tris kartus giliai įkvėpti: Iš lėto įkvėpiame per nosį, sulaikome kvėpavimą ir tada lėtai iškvėpiame per burną. Lengviau naudoti šį būdą, įsivaizduojant karštos sriubos lėkštę - įkvėpdami ją užuodžiame, o iškvėpdami atvėsiname.
- Lėtai skaičiuoti atbuline tvarka: Skaičiavimas nuo 5 arba nuo 10 iki 1 padeda atsitraukti iš situacijos ir nesupykti dar smarkiau.
- Galvoti apie ką nors raminančio: Iš anksto pagalvokite, koks vaizdas ar mintis jums padėtų pasijausti ramiau. Supykus ar nuliūdus, prisiminkite šį vaizdą.
- Kalbėjimas sau: Galima sau sakyti: „Mano kūnas sako, kad pykstu. Aš galiu nusiraminti. Tris kartus giliai įkvėpsiu ir iškvėpsiu. Galbūt laimėsiu kitą kartą. O jei ir ne, tai nenusiminsiu“.
Mergaitės ir paauglės (7-14 metų), kurios jaučiasi vienišos, nepasitiki savimi ar stinga motyvacijos, kviečiamos dalyvauti programoje „Big Brothers Big Sisters“. Čia įveikti įvairius gyvenimiškus sunkumus padeda psichologų atrinktos ir specialiuose mokymuose parengtos savanorės, kurios su mergaitėmis bei paauglėmis individualiuose susitikimuose užsiima abiems patinkančia veika ir kalbasi joms svarbiomis temomis.
Dažniausiai skaudžius ir žeidžiančius žodžius tėvai savo vaikams pasako, kai sukyla stiprios emocijos, tarpusavio konfliktų metu, taip pat pavargus ar nerimaujant, jaučiant įtampą dėl asmeninių problemų, pasaulio įvykių, artimųjų sveikatos. Tad norint išvengti užgaulių ir vaikus žalojančių pasisakymų, labai svarbu mokėti nusiraminti ir suvaldyti emocijas.
- Pasirūpinkite savimi, kol pyktis dar nesukilo. Pailsėkite (pamiegokite ar atsipalaiduokite), kai esate pavargę. Pavalgykite, kai jaučiate alkį.
- Kai ima kilti pyktis, atvėskite.
- Jeigu jaučiate, kad sunku susivaldyti, atsitraukite.
- Nelikite viena/s. Jeigu namuose yra suaugęs, kuris galėtų padėti, pasikvieskite jį.
- Patogiai atsisėskite, padėkite kojas ant grindų, o rankas - ant kelių. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Klausykitės savo įkvėpimų ir iškvėpimų. Pastebėkite, kaip jaučiasi visas jūsų kūnas.
- Nurodymus ir draudimus keiskite prašymais. Aiškiai įvardinkite, ką norite, kad šeimos nariai padarytų.
- Mandagumo žodžiai kuria draugiškesnę atmosferą.
- Aktyvus klausymas - tai supratingas atjaučiantis reagavimas.
- Padėkite rasti sprendimus: „Ką tu dėl to darysi?“
Užvaldžius stipriems jausmams (pykčiui, baimei ar kt.), vaikai ir paaugliai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai, netinkamais būdais išreiškia emocijas. Pokalbį su vaikais apie nusiraminimą reikėtų pradėti, paaiškinant jiems, kad kai esame įsitempę, kartais pasielgiame taip, kaip pirmiausia šauna į galvą. Kai padarome ką nors greitai ir nepagalvoję - elgiamės impulsyviai, o taip galime pakenkti sau arba kitiems. Tokiais atvejais svarbu sustoti ir paklausti savęs, kaip reaguoja mūsų kūnas. Gali būti, kad pradėjo stipriai plakti širdis, iškaito žandai, norisi sugniaužti kumščius, padažnėjo kvėpavimas, susiraukė antakiai.
- Pamokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti. Iš lėto įkvėpiame per nosį, sulaikome kvėpavimą ir tada lėtai iškvėpiame per burną.
- Išbandykite lėtą skaičiavimą atgal nuo 5 iki 1.
- Pasipraktikuokite galvoti apie raminančius dalykus. Šį būdą, kaip ir visus kitus, reikėtų aptarti iš anksto. Pasiūlykite pafantazuoti, koks vaizdas ar mintis jiems padėtų pasijausti ramiau. Galima paprašyti tai nupiešti ar nupasakoti.
- Nusiraminti padeda kalbėjimas su savimi. Vaikus galima pamokyti pačiam sau mintyse priminti sustoti, nusiraminti ir pagalvoti. Pavyzdžiui, vaikas gali sau sakyti: „Mano kūnas sako, kad pykstu. Aš galiu nusiraminti. Tris kartus giliai įkvėpsiu ir iškvėpsiu.“
Išbandžius šiuos būdus, su vaikais galima aptarti, kaip sekėsi, ar pavyko sustoti ir nusiraminti.
tags: #nusiraminimo #budai #vaikams
