„Sveikiname, jūs laukiatės dvynių“ - ši naujiena beveik visoms moterims iš pradžių sukelia šoką ir nerimą, kaip gi seksis nėštumas. Tačiau jau praėjus keliems mėnesiams po mažylių gimimo daugumos dvynukų tėvai sako: “Mūsų porelė yra dviguba laimė!”
Dvynių tipai ir jų susidarymas
Daugiau kaip du trečdaliai visų gimstančių dvynių yra neidentiški (dizigotiniai). Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai vienu metu subręsta du kiaušinėliai, kuriuos apvaisina du spermatozoidai. Gimę vaikučiai nebūna panašūs. Pastaraisiais metais neidentiškų (dizigotinių) dvynukų skaičius išaugo todėl, kad kūdikio susilaukti negalinčios moterys gydomos hormonais, o po tokio gydymo kiaušidės dažnai subrandina kelis kiaušinėlius. Be to, taikant pagalbinį apvaisinimą, moteriai į gimdą dažnai perkeliami keli embrionai, todėl nemaža dalis gimusių dvynukų gimsta po nevaisingumo gydymo. Dvynukų gimimų daugėja ir todėl, kad gimdo vis vyresnės moterys. Taip pat nustatyta, kad dizigotiniai dvyniai gali būti ir iš vieno kiaušinėlio, kuris prieš pat apvaisinimą pasidalina į dvi dalis. Tada kiekvieną jų apvaisina skirtingi spermatozoidai.
Identiniai (monozigotiniai) dvyniai yra panašūs kaip du vandens lašai. Jiems perduodamos vienodos paveldimosios savybės, jie būna vienos lyties. Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, kuris per 10 dienų pasidalija į du gemalus. Pasaulyje vieno kiaušinėlio dvynių paplitimas yra vienodas - tūkstančiui gimdymų tenka maždaug 4 identiškų dvynukų poros. Jei kiaušinėlis pasidalija netrukus po apvaisinimo, tada kiekvienas dvynys turi savo placentą ir savo vaisiaus vandenų pūslę. Tačiau jei pasidalijimas įvyksta praėjus 4-7 dienoms po apvaisinimo, dvynukai dalijasi viena placenta. Tokiu atveju kartais pasitaiko vadinamasis “dvynių transfuzijos sindromas”, kai vienas dvynys „vagia“ iš kito maistines medžiagas, ir sulėtėja pastarojo augimas, kyla pavojus jo gyvybei. Todėl labai svarbu dvynukų augimą reguliariai stebėti echoskopu. Dar rečiau pasitaiko atvejai, kai dvynių pora dalijasi tik viena vaisiaus vandenų pūsle ir viena placenta.
Nustatyta, kad suaugusių identiškų (monozigotinių) dvynių genetiniai požymiai gali būti skirtingi. Tokią stulbinančią išvadą neseniai padarė tarptautinė mokslininkų grupė, tyrusi 19 dvynių porų. Kiekvienoje šių porų pastebėti vadinamieji “kopijų skaičiaus skirtumai” (“Copy Number Variations”) - tai vienam dvynių trūko vienos chromosomos dalies, tai kai kurių buvo netgi kelios. Mokslininkai spėja, kad šie skirtumai įgyti per gyvenimą dalijantis ląstelėms. Jie tikisi, kad tai padės ateityje identifikuoti genus, sukeliančius tam tikras ligas. Jei, pavyzdžiui, suserga tik vienas monozigotinių dvynų, tai ligos priežastis gali slypėti genuose, kurie skiriasi nuo kito dvynio genų.
Kada pajusti pirmuosius dvynių judesius?
Akimirkos, kai būsimoji mama pirmąkart aiškiai pajunta spurdesius ir spyrius, yra vienos nuostabiausių nėštumo akimirkų. Žinoma, mažylis pradeda judėti daug anksčiau: jau 7-ą ar 8-ą nėštumo savaitę. Jei laukiatės pirmą kartą, yra visiškai normalu, jei pirmuosius judesius pajausite 20-22 nėštumo savaitę. Nebūtų nieko nuostabaus, jei pirmuosius judesius palaikytumėte alkano pilvo gurgimu ar susikaupusių dujų burbuliavimu. Kai tik vaisiaus judesiai taps ryškesni ir reguliaresni, sugebėsite nesunkiai juos atskirti. Vaisiaus judesius reikia stebėti: tai vienas iš ženklų, kad mažylis auga ir vystosi gerai. Pradžioje juntamų vaisiaus judesių bus nedaug ir jie bus reti. Nors vaikelis juda ir spardosi kasdien, ne visi tie trūkčiojimai yra pakankamai stiprūs, kad juos būtų galima užfiksuoti. Paprastai vaikutis būna aktyviausias po pietų ir vakare, tačiau bet kuriuo paros metu būna aktyvumo ir miego periodai.
Nėra jokių griežtų normų ar lentelių, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą, kuris gali keistis skirtingais nėštumo tarpsniais. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai. Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį bei pokyčius galima spręsti apie tai, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Pakankami judesiai rodo, kad vaisius pakankamai aprūpinta krauju.
Laukiatės pirmą kartą, didelė tikimybė, kad imsite jausti vaisiaus judesius tarp 16 - 22 nėštumo savaitės. Ši tendencija paplitusi ir tarp tų moterų, kurios pirmojo nėštumo metu pradėjo jausti vaisiaus judesius pakankamai anksti. Moterys šį jausmą apibūdina įvairiai. Pirmieji vaisiaus judesiai - tai gali būti vos keli spyriai per kelias dienas, o tarpas tarp spyrių gali būti netrumpas. Taip yra todėl, kad kūdikis dar per silpnas judėti dažniau ir spardytis stipriau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją, jei pirmųjų judesių nepajausite iki 24 nėštumo savaitės. Nėra jokių konkrečių normatyvų, kiek daug, kada ir kaip intensyviai turi judėti vaisius: kiekvienas kūdikis ir nėštumas yra individualus, tad svarbiausia perprasti savo mažylio įprastą judėjimo ritmą ir judesių pobūdį. Kartais nerimas gali apimti ir be pagrindo: vaikščiojant, darbuojantis judesius pajausti sunkiau. Kilus įtarimų dėl sulėtėjusių judesių, atsigulkite ant kairiojo šono ir pamėginkite juos suskaičiuoti: per dvi valandas turite pajausti ne mažiau kaip dešimt atskirų judesių.
Daugiavaisio nėštumo ir gimdymo statistika ir iššūkiai
2019 metais Lietuvoje gimdė daugiau nei 24 tūkstančiai moterų, iš kurių 1,6 proc. susilaukė dvynių. Daugiavaisis nėštumas ir gimdymas yra priskiriamas didelei rizikai, todėl tokių moterų nėštumo ir gimdymo priežiūrai reikalingos atitinkamos sąlygos ir ilgametė gydytojų patirtis. Anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80. Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60. Identiškų dvynių dažnumas įvairiose šalyse beveik vienodas - apie 3-5 iš 1000 gimdymų. Tikimybė susilaukti neidentiškų dvynių priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šalies, paveldimumo ir net nuo moters amžiaus bei praeityje buvusių gimdymų skaičiaus. Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys. Viena iš jų - nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas. Antroji priežastis - vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius.
Esant daugiavaisiui nėštumui, motinai ir vaisiui gali būti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi. Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras.
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė.
Psichologinė parama ir patirtys
Žinia apie daugiavaisį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėkime vieni su kitais ir dalykimės savo rūpesčiais. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkimės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį. Rekomendacija moteriai (porai), išgyvenančiai krizinį nėštumą: kreipkitės konsultacijai. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus.
Pasakoja vilnietė Alina Liučvaitienė, su vyru Deivydu auginantys Marką, Matą ir Miglę. Trynukai gimė 2015 m. Nėštumas buvo gana lengvas, dirbo iki pat gimdymo atostogų dienos. Neturėjo ypatingų norų, neturėjo ir didelių skundų gydytojams, tik pilvas augo, atrodo, ne dienomis, o valandomis. 25 savaitę jau atrodė kaip turėsianti netrukus gimdyti. Gulėti ligoninėje teko vieną kartą dėl ankstyvos nėščiųjų cholestazės, o antras atsigulimas į ligoninę subrandinti plaučiukus baigėsi gimdymu.
Pasakoja Lina Strangienė, garsiojo Tauragės ketvertuko - Lukos, Lėjos, Luknės ir Milenos - mama. Ketvertukas gimė 2015 metų rugsėjo 8 dieną. Lina augina ir du vyresnius sūnus - Luką ir Dovydą. Kai 5 savaitę nuėjo pas ginekologę pasitikrinti, ar tikrai nėštumo testas nemeluoja, gydytoja pradėjo juoktis: ne vienas, o trys! Aišku, žinia buvo atimanti žadą, bet labai neišsigando. Trys, tai trys. Po poros savaičių dar kartą teko apsilankyti pas ginekologę išsamesniems tyrimams. Privačiame kabinete gydytoja labai įdėmiai apžiūrinėjo ultragarso nuotrauką. O paskui pradėjo ne juoktis, o kvatoti. Šluostėsi ašaras, o ji žiūrėjo nieko nesuprasdama. Tada gydytoja pasakė, kad mato ir ketvirtą. Jai tas ketvirtas nieko nebepakeitė. Iš karto gavo siuntimą į Kauną. Suprato, kad jos nėštumas bus sudėtingas, kas 3 savaites turėdavo pasirodyti Kauno klinikų gydytojams.
Jei laukiatės DVYNIŲ, SUSTOKITE ČIA! Jūsų PAČIAUSIAS VADOVAS, KAIP SUPRATTI DVYNIUS!
Vaisiaus judesių stebėjimas ir skaičiavimas
“Kūdikio judesių skaičiavimo tikslas - laiku nustatyti vaisiaus hipoksiją, t.y. VAISIAUS JUDESIŲ SKAIČIAVIMAS IR REGISTRAVIMAS - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį nuolat turi atlikti pati nėščioji. ANKSTYVIEJI JUDESIAI. IKI 8-OJO MĖNESIO - ATKREIPTI DĖMESĮ. Iki 30 nėštumo savaitės nėščiosioms tik atkreipti dėmesį į vaikučio judesius kasdien. To pakanka. PASKUTINĮ TRIMESTRĄ. Gydytojai pataria (tačiau tai nėra būtina) nėščiosioms skaičiuoti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą. ESANT DIDESNĖS RIZIKOS NĖŠTUMUI. UŽSITĘSUS NĖŠTUMUI JUDESIUS SKAIČIUOJA IR GYDYTOJAI.
Iki 30-osios nėštumo savaitės pakanka kasdien atkreipti dėmesį, ar jaučiate vaikelio judesius. Nei judesių kiekis, nei jų pobūdis šiuo laikotarpiu neparodo vaisiaus būklės. Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min. Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą. Judesiai būna labai įvairūs: vaisius spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Tyrimai rodo, kad nėščiosios junta nuo 37 iki 88 proc. tai ritmiškas žagsėjimas.
1 BŪDAS. Judesių serijų stebėjimas. Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val. Kai vaikutis sujuda be pertraukos kelis kartus iš eilės, tai reikia vertinti kaip vieną judesių seriją. Pavyzdžiui, pradedate 8 val. ryto, gyvenate įprastu ritmu ir stebite judesius.
2 BŪDAS. Registravimas lentelėje. Pasirinkite Jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Vaisiaus judesius stebėkite atsipalaidavusi, gulėdama ant kairiojo šono, nes būtent taip gulint pagerėja vaikelio kraujo apykaita. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val. Jei pajutote 4 ar daugiau judesių, tą dieną galite daugiau nebeskaičiuoti, tačiau jeigu mažiau nei 4, tyrimą pratęskite papildomai.
