Gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.
Kas yra neveiksnus asmuo?
Neveiksnumas, civilinės teisės kategorija, reiškianti fizinio asmens negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichikos ligos arba silpnaprotystės. Toks asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Net jei asmuo turi akivaizdžiai matomų psichinių sutrikimų, dėl kurių negali priimti sprendimų, jis negali būti traktuojamas kaip neveiksnus. Asmens neveiksnumą gali nustatyti ir pripažinti tik teismas, atlikęs ekspertizę.
Yra du asmens pripažinimo neveiksniu medicininiai kriterijai. Pirmasis yra asmens psichikos liga arba silpnaprotystė. Šią diagnozę gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė. Antrasis kriterijus yra asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Psichikos sutrikimas ir psichikos ligos forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Jei psichikos sutrikimas ar silpnaprotystė yra tokios formos, kad dėl ligos negalima suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, asmenį galima pripažinti neveiksniu. Teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje taip pat turi būti nurodyta, ar asmuo gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Kaip asmuo pripažįstamas neveiksniu?
Dėl neveiksnumo nustatymo į teismą gali kreiptis tik asmens šeimos nariai (sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai), globos bei rūpybos skyriaus atstovai arba prokuroras. LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas). Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
Globėjo teisės ir pareigos
Kai asmuo yra jau teismo pripažintas neveiksniu, jam paskiriamas globėjas, kuris gintų jo interesus bei užtikrintų gerovę. Globėju skiriamas gali būti tiek giminaitis, tiek giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, kuris už globą gautų darbo užmokestį. Globėjas arba prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį dėl sandorio, kurį sudarė neveiksniu pripažintas asmuo, pripažinimo negaliojančiu. Jei toks sandoris naudingas neveiksniam asmeniui, globėjas jį gali patvirtinti.
Globėjui pavedama tvarkyti visus reikalus susijusius su neveiksnaus asmens finansais, pajamomis ir turtu. Tačiau globėjas turi užtikrinti, kad visas turtas ir pajamos yra naudojamos būtent to asmens gerovei užtikrinti.
Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Už neveiksnaus asmens sutartines ar deliktines (nesutartines) prievoles (deliktinė atsakomybė) atsako jo globėjas, jei neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.
Riboto veiksnumo institutas
Egzistuoja ir tarpinis variantas, tarp asmens veiksnumo ir visiško neveiksnumo - tai veiksnumo apribojimas. Tokiu atveju asmeniui taip pat yra paskiriamas rūpintojas, bet pats asmuo jau turi daugiau teisių priimti įvairius sprendimus, nors dažniausiai vis tiek yra reikalingas rūpintojo patvirtinimas. Dažniausiai veiksnumo ribotumas pripažįstamas tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis arba toksinėmis medžiagomis.
Veiksnumo apribojimų panaikinimas
Dėl asmens veiksmų apribojimų panaikinimo taip pat būtina kreiptis į teismą, kad būtų atliekama nauja ekspertizė. Į teismą kreiptis gali neveiksniu paskelbto asmens tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai arba pats neveiksniu pripažintas asmuo. Jei asmuo pripažįstamas pasveikęs ir gebantis pasirūpinti savimi, neveiksnumas yra panaikinamas ir asmens globa atšaukiama.
Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu turi teisę paduoti jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, rūpybos ar globos įstaiga arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.
Teismo sprendimo reikšmė
Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Asmens globa neapima jo turto globos, jeigu globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Paprastai turto administratorius skiriamas tada, kai neveiksnus fizinis asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Dažnai gaunu klientų užklausas, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Ką daryti? Kaip artimojo vardu atsiimti pensiją? Kaip disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis? Deja notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais.
Tinkamas neveiksnaus asmens interesų atstovavimas ir apsauga yra svarbiausias globos tikslas.
tags: #neveiksnaus #asmens #globa
