Vaikų saugumas namuose yra itin svarbus klausimas, kurį akcentuoja specialistai. Mokslininkai teigia, kad didžioji dalis traumų, patiriamų vaikų namuose, yra išvengiamos. Siekiant užtikrinti saugią aplinką vaikams, būtina suprasti jų fiziologijos ir anatomijos ypatumus, kurie skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikų regėjimo kampas yra siauresnis, sunkiau įvertinti atstumus ir sekti judančius objektus. Taip pat svarbu atsiminti, kad vaiko raumenų sistema dar tik formuojasi, todėl jie gali greičiau pavargti, tačiau ir greičiau atsigauti.
Tėvams svarbu žinoti apie įvairias apsaugos priemones, kurios gali užkirsti kelią traumoms. Durų fiksatoriai apsaugo nuo pirštų prisivėrimo, tvorelės - nuo kritimų ir terminių sužalojimų. Langų fiksatoriai neleidžia vaikui pačiam atsidaryti lango ir iškristi. Baldų kampų apsaugos ir termostatai čiaupuose taip pat padeda išvengti skaudžių sužalojimų. Elektros lizdus izoliuojantys kištukai apsaugo nuo elektros traumų.
Be fizinių apsaugos priemonių, itin svarbus yra ir vaikų mokymas. Nuo pat mažens svarbu pasakoti apie saugumą, įspėti apie pavojus ir parodyti nesaugias vietas. Tyrimai rodo, kad vaikams aiškinimas ir mokymas yra efektyvesnis nei draudimai ar bausmės. Svarbu paaiškinti vaikams, kad jų kūnas priklauso tik jiems, ir jie turi teisę sakyti „stop“ ar „ne“, jei jaučiasi nesaugiai.
Nepaisant sukurtos saugios aplinkos ir vaikų apmokymo, būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra. Suaugęs žmogus gali laiku pastebėti ir užkirsti kelią pavojui. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į potencialias pavojaus zonas namuose: lengvai atidaromus langus, laiptus, aukštus paviršius, aštrius baldų kampus, nesaugias žaidimų aikšteles. Mažų vaikų negalima palikti vienų ant aukštų paviršių.
Kitos pavojingos zonos namuose susijusios su karščiu: degtukai, įjungta viryklė, verdantys puodai, orkaitė, karštas vanduo iš čiaupo. Svarbu paslėpti visas degias ir pavojingas priemones. Pavojingi produktai, tokie kaip vaistai ir buitinė chemija, turi būti laikomi vaikams neprieinamoje vietoje.
Vaikai gali užspringti smulkiais žaislais, detalėmis ar maisto kąsniais. Svarbu pirkti saugius, pagal amžių tinkamus žaislus ir neleisti vaikams lakstyti su maisto kąsniu burnoje. Taip pat svarbu saugoti vaikus nuo aštrių įrankių, tokių kaip peiliai ar žirklės.
Tėvai turėtų numatyti galimus vaiko veiksmus ir pasirūpinti, kad nelaimė neištiktų. Tinkamai pritaikyta namų aplinka, nuolatinė priežiūra ir vaikų mokymas yra veiksmingos priemonės užkertant kelią traumoms. Nelaukite, kol vaikas susižeis - imkitės prevencinių priemonių jau dabar.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir ugdymo(si) sritys
Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinis kryptingumas, integralumas, įtrauktis, kontekstualumas, vaiko ir mokytojo bendras veikimas, lėtojo ugdymo(si) principas ir reflektyvusis ugdymas(is).
Mokytojas, drauge su vaiku, atspindi jo veikimo patirtis, apmąsto emocijas, veiklas ir jų rezultatus, numato tolesnį veikimą. Svarbi ir šeimos bei mokyklos partnerystė, užtikrinanti ugdymo(si) tęstinumą ir dermę.
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.
Siekiant įtraukaus ir visiems vaikams prieinamo ugdymo(si), Gairėse įtvirtinamas programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas ir įvairovė
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira ir estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir išdėliojant priemones, kuriančias netikėtumo momentą.
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus, modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Taip pat numatomos galimos vaikų veiklos kliūtys.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
Yra išskiriami įvairūs ugdymo(si) kontekstai:
- Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, eksperimentuojant.
- Judraus patirtinio ugdymo(si) kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kuria savo individualų tapatumą ir prisideda prie kultūrų kūrimo.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir gilų supratimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vaikai mokosi vertybinių nuostatų, domisi tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Jie įgyja gebėjimų ragauti įvairaus maisto, ruošti jį su suaugusiojo pagalba, įvardyti sveikus maisto produktus, suprasti higienos svarbą ir saugiai elgtis gatvėje.
Kitoje srityje, „Aš ir bendruomenė“, vaikai mokosi judrumo, koordinacijos, pusiausvyros. Jie geba pralįsti pro kliūtis, atsistoti, atsitūpti, bėgti, lipti laiptais, šokinėti, minti triratuką. Taip pat lavinami smulkiosios motorikos gebėjimai: taisyklingai laikyti rašiklį, pieštuką, žirkles, atlikti sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
Šios sritys ir jose apibrėžti pasiekimai sudaro visuminę programą, skirtą visapusiškai vaiko raidai ir ugdymuisi.
