Dabartinė gydytojų nuomonė liberali - moteriai pastojus nereikia beveik nieko keisti, o gyventi kaip gyvenus, nes nėštumas - ne patologija ar negalia. Pasaulyje jau apie 10 metų stebima, kad nėščios moterys priauga daugiau svorio. Gydytojai tai sieja su vis didėjančiu gimdymo amžiumi, nes kuo moteris vyresnė, tuo lėtesnė jos medžiagų apykaita, tuo lengviau „prikimba“ nereikalingos kalorijos. Kadangi nėštumas yra natūralus gyvenimo tarpsnis, tai nėščiai moteriai galioja tos pačios žaidimo taisyklės, kaip ir visiems. O kadangi pasaulyje dabar epideminiu greičiu daugėja nutukusių žmonių, tai nieko keisto, kad tunka ir nėštukės.
„Labai gražu ir sveikintina, kai moteris dar prieš planuodama pastoti pakoreguoja savo svorį. Tas procesas nėra trumpas - per savaitę „nepakoreguosi“, jei reikia numesti 10 kg. Gydytojai nepataria pastojus radikaliai keisti mitybos įpročių, tad ir kalorijų „pridėti“ nebūtina, ypač pirmaisiais mėnesiais.
„Internete ir žurnaluose rasite skaičius, kiek kalorijų nėščia ar maitinanti mama gali pridėti, tačiau konkrečiai to pasakyti neįmanoma! Juk pastoja visokiausios moterys - liesos, normalaus svorio ir apvalios. Vien šios trys grupės turi visiškai kitokį kalorijų ir maistinių medžiagų poreikį. O juk vienos yra jaunesnės, kitos vyresnės, skiriasi ir moterų ūgiai, medžiagų apykaitos greičiai.
Svorio priaugimo rekomendacijos pagal nėštumo trimestrus
I trimestras. Pirmus tris mėnesius nieko keisti nereikia, pakanka visavertiškai maitinti.
II trimestras. Galime pridėti šiek tiek energijos - tai būtų apie 30 kalorijų vienam svorio kilogramui, kitaip tariant 150-200 kcal per dieną. Kad įsivaizduotumėte, tai tik 2 didesni obuoliai. Deja, bet ne valgymas už du. Moterys nusimena - sako, o kaip norisi pavalgyti daugiau. Patarčiau negailėti labai savęs, nes paskui būna tikra bėda, kai reikia susigrąžinti buvusį svorį. Daugiausia energijos reikalauja pieno gamyba, todėl galėsite daugiau pavalgyti po gimdymo, kai maitinsite.
III trimestras. Galima pridėti dar 100-150kcal, vadinasi, tai bus apie 350 kcal daugiau, nei valgėte prieš nėštumą. Tačiau net ir tiek nedaug padidėjus maisto kiekiui, reikia sekti svorį, nes būna ir tokių atvejų, kad, moters svoris staiga šokteli arba neauga kaip turėtų.
Koreguodami būsimos mamytės racioną, mes, dietologai, atsižvelgiame ir į tai, kokia buvo nėštumo pradžia - ar moteris pilnavertiškai maitinos, ar ištisai vėmė ir nepriaugo reikiamo svorio kiekio. Svertis du kartus per dieną nėščiajai tikrai nereikia, pakanka kartą per savaitę, žinoma, jei negresia eklampsija, jei nėščioji sveika.
Mamos dalinasi, kad reta ginekologė teiraujasi apie mitybą, o daugiau kreipia dėmesio, kad netrūktų geležies, magnio, kalcio, folio rūgšties - kitaip tariant išrašo papildų, tačiau nepasiūlo optimalaus mitybos plano. „Mano nuomone, kiekvienas specialistas turi dirbti savo darbą. Tad mitybą turi koreguoti ne ginekologas, o dietologas. Žinoma, jei moteriai tai rūpi. Beje, tik dviejose šalyse - Lietuvoje ir Italijoje - yra licencijuota gydytojo-dietologo specialybė. Kitur dietologai specializuojasi kaip endokrinologai-dietologai, gastroenterologai-dietologai, onkologai-dietologai.
Nėštumo metu italės priauga nedaug svorio, nes - po privalomos konsultacijos su dietologu - laikosi mažai angliavandenių turinčios dietos. Dietologai ten nuo 6-7 mėnesio siūlo laikytis baltymų dietos, leidžia per dieną suvartoti tik 200 papildomų kilokalorijų ir - tik iš baltymų. Italių pilvukai mažyčiai, per nėštumą jos priauga po 7-8 kilogramus, o po gimdymo atrodo lieknutės.
Lietuvos dietologai italų teorijai pritaria, laukiantis baltymų poreikis didėja, todėl papildomas kalorijas verčiau gauti iš baltymų, nes būtent jie yra statybinė organizmo medžiaga, o nėščia moteris juk ir yra statybininkė - jos kūnas stato kitą kūną - vaikutį. „Normalioje būsenoje žmogui reikia 0,8 g baltymų vienam svorio kilogramui, tai, žiūrint kiek žmogus sveria, galima gauti apie 40-70 g baltymų per dieną. Nėščioji gali papildomas kalorijas „surinkti“ valgydama baltymų gausius pieno produktus, mėsą ar žuvį, augalinės kilmės baltymų gausu ankštinėse daržovėse, riešutuose, šiuos produktus reikėtų kaitalioti. Pieno produktai bus svarbūs dėl kalcio, mėsa - dėl geležies, žuvis - dėl fosforo.
„Jau pats pavadinimas sako, kad tai ne maisto pakaitalai, o tik priedas prie maisto. Jeigu moteris su maistu negauna tiek, kiek reikia medžiagų, tada galima nevartoti papildų. O tai, ar nėščiajai kažko trūksta, ar ne, parodo organizmo būklė ir kraujo tyrimai. Jei moteris maitinasi visavertiškai, valgo gerą, įvairų maistą, jos svoris normalus, savijauta gera - nieko papildomo nereikia! Patikėkite, mums visko pakanka iš maisto, jei maitinamės normaliai.
Svarbiausios maistinės medžiagos nėštumo metu
Folio rūgštis. Žinome, kad ji reikalinga iki pastojimo ir pirmus mėnesius dėl nervinio vamzdelio vystymosi.
Kalcis.
Geležis. Kartais reikia ją naudoti papildomai, ypač antroje nėštumo pusėje, bet tik tada, jei kraujo tyrimas rodo sumažėjusį hemoglobino kiekį.
Omega-3. Atlikta daug tyrimų, kad omegos susijusios su būsimo vaikelio intelektu, imunitetu. Tai ypač svarbu nejūrinių valstybių gyventojams. Atrodytų, Lietuva yra jūrinė valstybė, tačiau jūrinės žuvies mes suvalgome labai nedaug. Norint gauti pakankamai omegų reikia 3 kartus per savaitę valgyti riebios jūrinės žuvies.
„Kita kalba, jei moteris yra vegetarė, veganė, žaliavalgė. Tada be diskusijų patarčiau pasikonsultuoti su dietologu ir naudoti papildus. Vis tik nėštumas yra etapas, kai moteris atsakinga ne tik už save, bet ir už savo vaikutį.
Todėl nėštumo metu priaugti 20-30 kg tapo normalu. Kaip pažaboti tą „pūtimąsi“, kai gydytojai viską palieka spręsti tau pačiai? Nėščios moterys pasakoja, kad, regis, nesuvalgydavo pusės jaučio per dieną, bet pūsdavosi neregėtu greičiu. Gydytoja-dietologė ramina: „Jeigu prieš nėštumą moters svoris ne per mažas - priaugti 30 kg yra labai per daug. Taip atsitinka, nes pastojus persitvarko hormonai, viskas organizme keičiasi, mainosi, net riebalų atsidėjimas stebimas kitose vietose, nei paprastai būdinga. Ką kalbėti, kad keičias skonio suvokimas, uoslė, apetitas. Iš oro žmogus nesipučia. Jei pučiasi, vadinasi, valgoma per daug.
Jei svorio nepavyksta pažaboti, ir tai nėra skysčiai (ne tinimas), tada ką gi - vienintelis būdas koreguoti mitybą. Bet tai daryti reikia itin atsargiai, nes vos pritrūkus energijos nėščiosios organizmas patiria badą, o badas labai kenkia besivystančiam vaikeliui. Nepatikėsite, bet badas kenkia net tam vaikeliui, kuris užsimegs dar po kelių ar keliolikos metų. Tos merginos, kurios badauja, drastiškai sumažina kalorijų kiekį, net nepagalvoja, kad kenkia savo būsimiems vaikams. Moksliniais tyrimai įrodyta, kad tų moterų, kurios laikėsi dietų iki nėštumo, vaikai gimę turi daug didesnę riziką nutukti. Tirti merginų, kurios išgyveno blokadas per karą (Amsterdamo, Leningrado), vaikai. Pastebėta, kad jie turi antsvorio problemų, serga širdies, kraujotakos, medžiagų apykaitos ligomis. Maitinant krūtimi ir valgant įprastą maistą (nemažinant kalorijų) per metus nukris 5 kg. Nėščiajai neleidžiamos iškrovos dienos, nes tai ne kas kita, o tas pats badas. Dieta yra blogis, nė viena dieta neveikia.
Gydytojai pastebi dar vieną nėščiųjų mitybos kraštutinumą - jos nori gauti „kuo daugiau naudingų medžiagų ir vitaminų“, todėl be saiko valgo vienos rūšies vaisius ir daržoves, dažnai atvežtas iš tolimų kraštų ir ilgai išlaikančias puikią išvaizdą. Tuomet atlikus šlapimo tyrimą paaiškėja, kad organizmas tiesiog nuodijamas nitratais. „Daržovės ir vaisiai nėščiajai būtini, tačiau pirmenybė turi būti teikiama užaugintiems mūsų krašte. Pirmoje vietoje - savo rankomis užauginti, antroje - užauginti pas pažįstamus, trečioje - pirkti iš patikrintų ūkių, ir tik tada - iš parduotuvės. Jei žiema, tikrai pakaks burokėlių, kopūstų, ropių, moliūgų, obuolių, šaldytų uogų. Galima suvalgyti ir persimoną, ir nektariną, tačiau su saiku.
Nėščios moters skonio receptoriai šoka švento Vito šokį - vieną akimirką norisi sūraus, kitą jau saldaus, o kur dar trauka gazuotiems gėrimams, marinuotiems produktams. Liaudies išmintis sako, kad nėščiosios organizmas šaukiasi tų medžiagų, kurių jam trūksta, todėl jei jau „pašaukė“ valgyti chalvos, tai ir valgyk. „Nėštumo metu pasikeičia skonis, apetitas, uoslė. Tie produktai, kuriuos moteris mėgo, dabar nebeskanu, ir atvirkščiai. Kodėl taip yra, nėra žinoma. Kai moteris nori valgyti nevalgomus dalykus (ledą, žemę), spėjame, kad gal tai yra dėl kai kurių medžiagų trūkumo. Vis tik, konkrečių paaiškinimų nėra. Blogai, kai moteris paskęsta skonių jūroje ir viską grūda į save - tai agurkus, tai ledus, o mintyse galvoja, kad - ai, aš juk nėščia, tai man viskas galima. Žinoma, jei tas maistas yra sveikas, tai tegul sau valgo, bet juk paprastai nėščia moteris užsimano skrudintų bulvyčių, rūkytos mėsos, kokakolos. Verta susimąstyti - ką aš gero tuo šlamštimu duodu sau ir savo vaikui? Vaikui akivaizdu nieko gero, nes jis negauna jokios naudos, o sau - taip pat jokių maistinių medžiagų, bei tik kasu duobę, nes paskui reikės visas tas kalorijas kažkaip išeikvoti. Žinoma, nereikia savęs plakti, bausti ir riboti tiek, kad apimtų liūdesys. Jei jau norisi chalvos, tai ir suvalgykite, bet ne kilogramą, kad paskui supykintų, o atsipjaukite mažą gabaliuką. Vienas geras patarimas - kai parduotuvėje kažko labai užsinorite, ramiai perskaitykite etiketę. Dažnai noras praeina, nes pamatai, kiek tame gardumyne visko prikišta. Dar vienas būdas pažaboti norą visko prisiryti - užsiimti kažkuo kitu ir negalvoti nuolatos apie maistą.
Nėra jokių duomenų, kad jei moteris nėštumo metu valgė alergizuojantį maistą (braškes, riešutus, žuvį), vaikas gims alergiškas. Labai alergizuojančius produktus galima riboti nebent tuomet, jei šeimoje yra labai alergiškų žmonių. Kitu atveju tikrai nebūtina. Atvirkščiai - nėščiosios maistas turi būti kuo įvairesnis, kad vaisius priprastų prie visokiausių “skonių”.
Skysčių rekomendacijos nėščioms moterims beveik nesiskiria nuo įprastų - 1,5-2 litrų skysčių per dieną. Gydytoja pataria: „Dar vienas patarimas - geriant neprievartauti savęs. Tiesa, kofeiną riboti verta, leidžiami 2 puodeliai nestiprios kavos per dieną. Ir nepamirškite, kad arbatoje taip pat yra kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų.
Kada suplonėsiu?
Jei moteris nėštumo metu sugebėjo pažaboti „vilko alkį“, nekišo į save bet ko, svėrėsi ir kontroliavo ką valgo, tai po gimdymo įsijungia tokie organizmo mechanizmai, kurie nukreipia lieknėjimui - tirpsta viskas, kas užaugo. Maitinant krūtimi ir valgant įprastą maistą (nemažinant kalorijų) per metus nukris 5 kg, o paprastai tiek lieka po gimdymo.
Ką kalbėti apie maistą nėštumo metu?
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Kokie vitaminai būtini nėščiosioms?
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali smarkiai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Jų išvados parodė, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidėjusio kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Kodėl būtina atsisakyti žalingų įpročių?
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.
Fizinė veikla nėštumo metu
Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Ar nėštumo metu saugu keliauti?
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstame į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina.
Ar nėščioji gali kaitintis saulėje, lankytis pirtyje ar plaukioti baseine?
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens“, - pataria šeimos gydytoja.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.
Kodėl nėštumo metu sutrinka miegas ir kaip jį pagerinti?
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. 2019 m. žurnale „Obstetrics &Gynecology“ paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. 2013 m. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. 2016 m.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S. Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių. Taip pat moterys gali suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti. Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu. Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis. Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio. Taip pat nepatariama valgyti patiekalų, kuriuose vyrauja žali kiaušiniai. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, reikėtų valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Norint maitintis sveikai, nerekomenduojama kavos ir kofeino turinčių gėrimų gerti daug ir dažnai. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti 200 mg kofeino per dieną, pavyzdžiui, išgerti vidutinį puodelį kavos. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Kokių vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms?
Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.
Populiariausias mitas, jog nėščioji turi valgyti už du. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones. Dar vienas populiarus mitas yra susijęs su svorio prieaugiu. Dėl svorio augimo rekomenduojama pasikonsultuoti su akušere ir atsižvelgti į kūno masės indeksą, kuriam iki nėštumo esant nuo 18 iki 25, galima priaugti iki 16 kilogramų. Žindančioms moterims rekomenduojama atsižvelgti į organizmo poreikius, savijautą ir emocijas, nes jie lemia daugiau nei suvalgomi maisto produktai. Valgyti patariama vadovaujantis sveikatai palankios mitybos principais. Kartais moterys galvoja, kad negalima valgyti aštriai, naudoti česnakų ir svogūnų, kuriuose yra eterinių aliejų, o jų poveikis pasireiškia per 4-24 valandas. Viena skiltelė česnako ar griežinėlis svogūno tikrai nesukels jokio poveikio naujagimiui ir mamai. Dažnai mamos įvairius maisto produktus apriboja dėl alergijų. Žindanti mama turi suvartoti apie 500 kalorijų daugiau (atsižvelgiant į ūgį ir svorį). Joms nerekomenduojama laikytis dietų, o kaip tik valgyti visavertį ir subalansuotą maistą. Remiantis moksliniais tyrimais, laikantis sveikatai palankios mitybos principų per 5-6 mėnesius kūno svoris sumažėja savaime.
