Krikštas yra vienas iš svarbiausių sakramentų krikščionybėje, simbolizuojantis žmogaus įsiliejimą į Bažnyčios bendruomenę ir atveriantis jam duris į kitus sakramentus. Tai viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia, blogio ir nuodėmės išsižadėjimas, vartai į Bažnyčios bendruomenę, durys į Dievo karalystę. Krikštas nuplauna gimtąją nuodėmę, įjungia žmogų į Bažnyčią bei duoda jam naująjį vardą - katalikas. Taip pat įpareigoja žmogų laikytis Bažnyčios ir Dievo mokymo.
Vaiko krikštui, pagal Bažnyčios nuostatas, kliūčių būti negali. Kunigas negali atsisakyti krikštyti kūdikį, net jei tėvai nėra susituokę bažnyčioje. Tėvų statusas neturi jokios reikšmės vaiko krikštui. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau, pasirūpinant jo krikščionišku auklėjimu. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį. Vis dėlto kunigas ar diakonas visada turi paraginti tėvus priimti Santuokos sakramentą.
Norint pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus, reikia iš anksto susitarti bažnyčioje dėl būsimos krikštynų datos. Tai privalo padaryti tėvai (globėjai) arba bent vienas iš tėvų (globėjų) prieš dvi savaites ar net prieš mėnesį laiko (kiekvienoje bažnyčioje skirtinga tvarka, todėl patariama pasidomėti iš anksto). Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie krikšto sakramento prasmę ir apeigas. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamojo tėvams ir krikštatėviams. Kursų metu aptariama krikšto apeigos, motyvacija (kodėl būtinas krikštas) bei tėvų ir krikštatėvių pareigos auklėti kūdikį krikščioniškai.
Krikšto Tėvai: Kas Gali Jais Būti?
Krikšto tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį vaiko dvasiniame gyvenime. Jie yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir tikėjime turėti reikalingą brandą. Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija ir Sutaikinimo sakramentas ne veltui yra vadinami įkrikščioninimo sakramentais, nes juos priėmęs tikintysis jau turi tai, kas leidžia pilnai naudotis Dievo malonėmis Bažnyčioje, ir gali savo patirtį perduoti, o tai ir yra svarbiausioji krikštatėvių pareiga.
Reikalavimai Krikšto Tėvams
Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, krikštatėviais gali būti tik praktikuojantys katalikai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus:
- Turi būti priėmę vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą.
- Jei yra vedę - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
- Būti nevaržomi jokių kanoninių bausmių.
- Sulaukę atitinkamo amžiaus (paprastai 16 metų).
Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama. Tačiau „iš bėdos“, kai neįmanoma, kad būtų du, kartais būna vienas krikšto tėtis arba viena krikšto mama.
Ar Gali Būti Dvi Poros Krikšto Tėvų?
Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros.
Ar Gali Krikšto Tėvais Būti Sutuoktiniai?
Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais.
Krikšto Tėvų Atsisakymas
Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas.
Ar Gali Būti Krikšto Tėvais Giminaičiai?
Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato, žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams.
Suaugusiųjų Krikštas
Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, jis gali būti pakrikštytas suaugęs. Tokiu atveju, rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną.
Tėvų Sutikimas
Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą, 17 metų asmuo jau yra pilnametis ir gali pats apsispręsti dėl krikšto. Priimti Krikštą tėvų sutikimo tikrai nereikia.
Krikštas Kitose Konfesijose
Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Kalbant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje.
Dokumentai ir Registracija
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį.
Krikšto Reikšmė ir Simboliai
Krikšto žvakė simbolizuoja Kristų, visų mūsų šviesą, kuri naikina tamsumą ir blogį.
Yra tam tikrų nuomonių ir tradicijų, susijusių su krikšto tėvų pasirinkimu. Kai kas mano, kad krikštatėviai nebūtinai turi būti "priversti" auginti savo krikšto vaiką, labiau tai priklauso nuo jų sąžinės. Tokia tradicija atėjusi iš Lietuvos kaimo, kur tėvams mirus vaikui vienam nebūdavo jokių šansų išgyventi. Va tada ir priimdavo arba giminės, arba krikšto tėvai. Pati krikšto tėvų esmė - padėti vaikui atrasti tikėjimą. Todėl nebūtina, kad vaiko biologiniai tėvai būtų tikintys, nes kelią į tikėjimą gali parodyti krikšto tėvai. Tačiau nelogiška, jei krikšto tėvai yra nekrikščionys, nekatalikai, netikintys ir t.t., nes kokia tada prasmė būti krikšto tėvais. Yra reikalavimas, kad krikšto tėvai negyventų nuodėmėje. Bet kunigas tikrai neis ir netikrins. Manau, kad krikšto tėvai, kurie nėra krikštyti, priėję sutvirtinimo sakramento ar gyvena be santuokos, tiesiog nėra tikėjimo pavyzdys vaikui. Ne kunigui to reikia ar krikšto tėvams, o pačiam vaikui.
Taip pat svarbu suprasti, kad Bažnyčios požiūris gali skirtis nuo tradicijų ir asmeninių pažiūrų. Nors kai kurie kunigai gali pasitikėti krikšto tėvų sąmoningumu ir neprašyti detalių patvirtinimų, svarbu, kad krikštatėviai suprastų savo pareigas ir prisiimtų atsakomybę.
Dokumentai, reikalingi norint pakrikštyti kūdikį, yra gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.
Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.
