Nors dirbtinio apvaisinimo (DA) technologijos suteikia vilties poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, dažnai kyla klausimų apie seksualinio gyvenimo atnaujinimą po šių procedūrų. Svarbu suprasti, kad kiekviena situacija yra individuali, o grįžimas prie intymumo priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant patį nėštumo eigą, gimdymo būdą ir asmeninius partnerių poreikius.
Nevaisingumas yra diagnozuojamas, kai pora negali pastoti per metus, nepaisant reguliarių lytinių santykių be apsaugos priemonių. Tai gali sukelti didelį stresą ir įtampą santykiuose, todėl svarbu ieškoti profesionalios pagalbos.
Seksualinis gyvenimas po DA procedūrų
Po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, ypač sėkmingo nėštumo atveju, svarbu leisti kūnui atsigauti. Nėra vieno griežto atsakymo, kada galima atnaujinti lytinius santykius, tačiau gydytojai dažnai rekomenduoja palaukti bent kelias savaites po procedūros, o kartais ir iki nėštumo patvirtinimo.
Jei nėštumas įvyko po DA, lytinių santykių atnaujinimas turėtų būti aptartas su gydytoju. Kai kuriais atvejais, ypač jei yra persileidimo grėsmė, gali būti rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių tam tikrą laikotarpį.
Jei DA procedūra nebuvo sėkminga, poros gali jausti emocinį nuovargį ir nuobodžiavimą. Svarbu suprasti, kad lytiniai santykiai gali būti ne tik fizinis, bet ir emocinis ryšys, padedantis sumažinti stresą ir sustiprinti partnerių tarpusavio ryšį.
Jei nesate pasiruošę, bet jūsų partneris - taip, pasikalbėkite, kaip jaučiatės, kad nepasirodytų, jog tiesiog šaltai atstumiate. Tikėtina, kad jūsų partneris persikels į jūsų lovos pusę, nes jis jus myli ir nori, kad tai žinotumėte.
Nuolat girdima klišė, tačiau bendravimas ir abipusis vienas kito poreikių supratimas gali padėti išlaikyti meilę, pagarbą, supratimą.
Jei esate įsitempusi ir nerimaujate dėl sekso, jūsų makšties raumenys gali neatsipalaiduoti, todėl seksas gali būti skausmingas, ir kartais - net neįmanomas.
Galite pradėti atsakyti į šį klausimą švelniai tyrinėdama savo makštį, kad sužinotumėte, ar nėra skausmingų pojūčių ar pokyčių. Tuomet galėtumėte su partneriu aptarti savo kūno pokyčius ir tai, kaip norite, kad jus liestų.
Taip pat galite pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu arba bendrosios praktikos gydytoju ir kartu su juo atsakyti į klausimus apie seksą po kūdikio gimimo.
Jei taip, nepamirškite, kad yra daugybė kitų būdų, kaip išlaikyti seksualinį ryšį.
Sausumas gali prisidėti prie to, kad seksas gali būti skausmingas, o dėl to iš dalies gali būti kaltas estrogenų lygis po gimdymo. Jei sekso metu skauda, pasakykite tai. Jei reikia, kad jūsų partneris būtų švelnesnis, pasakykite tai. Jei reikia papildomos preliudijos, taip pat - pasakykite. Jei reikia lubrikanto ar tiesiog norite atsipalaiduoti prie televizoriaus, būtinai kalbėkite.
Seksualinis gyvenimas po gimdymo
Nėštumas ir gimdymas - tai didžiuliai pokyčiai moters organizmui. Po gimdymo moterys dažnai patiria fizinį ir emocinį nuovargį, hormoninius svyravimus, kurie gali paveikti libido ir seksualinį potraukį.
Pirmosios kelios savaitės po gimdymo yra skirtos atsigavimui. Rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą maždaug po 6 savaičių. Tačiau kiekvienos moters organizmas yra unikalus, todėl svarbu klausytis savo kūno ir nepradėti lytinių santykių anksčiau nei jaučiatės pasiruošusi.
#1. Tai gana svarbu. Tyrimas parodė, kad 65 % porų bando mylėtis praėjus 8 savaitėms po gimdymo, o 78 % porų - praėjus 12 savaičių. Tačiau dauguma prie lytinių santykių grįžta, tik kai vaikui sueina maždaug metukai.
#5. Jei gimdėte nekomplikuotai, per makštį, galite pradėti seksualinį gyvenimą kada tik norite. Jei jaučiatės pavargę, vargina skausmas arba jaučiate mėšlungį, galite pradėti grįžti į seksualinį gyvenimą taikydami švelnius būdus. Jei jums buvo atliktas cezario pjūvis, turėtumėte palaukti, kol visiškai atsigausite ir atsistatysite, kad vėl pradėtumėte lytinius santykius.
#6. Pirmiausia leiskite sau atsigauti. Jei po epiziotomijos ar pirmojo ar antrojo laipsnio plyšimo buvo siuvama, gijimas gali užtrukti iki mėnesio. Po sugijimo, kai būsite vėl pasiruošę seksui, norėsite viską daryti lėtai ir švelniai. Galite išbandyti pozas, kurios riboja įsiskverbimą arba mažina spaudimą susiūtose vietose. Jei seksas yra skausmingas, pernelyg sudėtingas, pasitarkite su savo šeimos gydytoju.
#7. Jūsų krūtyse gali būti mažiau erogeninių zonų nei anksčiau, todėl galite pastebėti, kad žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas reiškia, kad kitur mažiau trokštate meilės.
#8. Labai svarbi informacija: Jūs galite pastoti netrukdami po gimdymo. Taip gali nutikti, net jei maitinate krūtimi, o mėnesinės nepasikartojo.
#9. Tai visiškai įprastas jaudulys. Tačiau, patikėkite, kūdikis nesupras, kas vyksta. Jūsų triukšmas jam yra visiškai pažįstamas nuo tada, kai jis buvo jūsų įsčiose, ir tai, kad jis girdės tą triukšmą išorės pasaulyje, jo niekaip nepaveiks. Tiesiog būkite atsargūs, jei kūdikis guli lovoje kartu su jumis, arba perkelkite jį į lovelę.
Dirbtinis apvaisinimas (DA) ir etiniai aspektai
Dirbtinis apvaisinimas (DA), dar žinomas kaip apvaisinimas in vitro (IVF), yra medicininė procedūra, kurios metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje. Ši technologija suteikia viltį poroms, kurios negali susilaukti vaikų natūraliu būdu.
1. Per visą žmonijos istoriją nevaisingumas kėlė didelį sielvartą tiek vyrams, tiek moterims (ypač moterims) - apie tai skaitome jau pirmuosiuose Biblijos skyriuose.
2. Šiuolaikinė medicina (tiesą sakant, ir senųjų laikų medicina) šiandien padeda įveikti daugybę ligų ir negalių. Dievas apdovanojo mus įvairiais Žemės turtais, kuriuos žmogus sugeba atrasti ir panaudoti įvairiems tikslams - tarp jų ir gydymui bei vaistams. Be to, Kūrėjas suteikė mums išminties ir noro tai daryti.
3. Įvairios Šventojo Rašto vietos kalba mums, kad negimusį kūdikį turėtume laikyti žmogumi nuo pradėjimo akimirkos.
4. Daugelis pastaruoju metu kylančių etinių klausimų apie šiuolaikines medicinos technologijas ir reprodukciją, taip pat susiję su medicinine galimybe moteriai pastoti ir išnešioti kūdikį, net jei biologinis kūdikio tėvas nėra tos moters sutuoktinis.
Remiantis ankstesniais argumentais, daroma išvada, kad, jei pagalbinį apvaisinimą in vitro renkasi sutuoktinių pora ir jei stengiamasi išvengti sąmoningų embrionų sunaikinimo, tai yra moraliai priimtinas sprendimas, kuris patinka Dievui, nes nepažeidžia jokių Šventojo Rašto gairių bei padeda pasiekti moralinį gėrį - įveikti nevaisingumą ir dar vienai porai leidžia džiaugtis vaikų palaiminimu.
Pirmiau išdėstyti argumentai reiškia tik tai, kad IVF yra moraliai priimtina procedūra, o ne kad nevaisingos šeimos privalo tai išbandyti. Daugeliui šis gydymo būdas gali būti tiesiog per brangus.
1. Kas nors gali teigti, kad IVF nėra „natūralus“ procesas, nes pastojama ne lytinio akto metu, kaip numatė Dievas. Tačiau toks argumentas turi būti grindžiamas „natūralumo“ apibrėžtimi, pagal kurią šiuolaikinės medicinos priemonės nelaikomos gamtos dalimi.
2. Į tai galiu atsakyti, kad IVF minėtų procesų neatskyrė, nes nevaisingoms poroms lytiniai santykiai nereiškia galimybės pastoti. Tokios poros įprastu būdu kūdikio pradėti negali. Kitaip tariant, lytinius santykius nuo pastojimo atskiria nevaisingumas, o IVF tik padeda įveikti šią spragą.
3. Siekiant didesnės tikimybės pastoti, taikant IVF procedūrą neretai apvaisinama daug (ar bent kelios) moters kiaušialąstelių, užsimezga daug embrionų. Paskui tie, kurie atrodo sveikiausi, išsaugomi ir įsodinami į moters gimdą, o kiti užšaldomi arba tiesiog išmetami. Visgi šis argumentas visiškai neatmeta IVF, nes apvaisinti kelias kiaušialąstes nėra būtina.
Darau išvadą, kad su nevaisingumu kovojančioms susituokusioms poroms, IVF gali būti laikomas morališkai priimtinu pasirinkimu, kuris gali padėti šeimai džiaugtis vaikų palaiminimu.
Nevaisingumo priežastys ir gydymo būdai
Nevaisingumas - tai būklė, kai pora negali pastoti per vienerius metus reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 % porų visame pasaulyje susiduria su vaisingumo sutrikimais.
Nevaisingumas gali būti sukeltas įvairių priežasčių, tiek moters, tiek vyro organizme. Moterų nevaisingumo priežastys gali apimti kiaušintakių pažeidimus, ovuliacijos sutrikimus, gimdos patologijas, taip pat vyresnį amžių. Vyrų nevaisingumas dažnai susijęs su spermatozoidų kokybės ar kiekio problemomis, kurias gali lemti genetika, endokrininės ligos, uždegimai ar žalingi aplinkos veiksniai.
Tikslios statistikos Lietuvoje nėra, tačiau dėl vaisingumo sutrikimų kasmet į medikus kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų.
Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų.
Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu.
Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas.
Būna ir neaiškios kilmės nevaisingumas. Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus abiejų partnerių vaisingumą įvertinančius tyrimus, nerandama jokių sutrikimų.
Visuomet aptariama, ar nevaisingumo gydymas porai priimtinas etikos, religijos ir kitais aspektais bei finansiniu požiūriu. Neišgydomų vaisingumo sutrikimų turinčioms šeimoms visuomet pasiūlome įvaikinimo galimybę.
Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis. Žinoma, jeigu šeimai tai priimtina.
Mėgintuvėlyje naudojant papildomas technologijas sudaromos sąlygos spermatozoidui patekti į moters lytinę ląstelę, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs.
Jei į gimdą perkeliami trys ar daugiau embrionų, trynukų tikimybė išties yra didelė. Daugiavaisis nėštumas šiuo metu laikomas pagrindine dirbtinio apvaisinimo komplikacija.
Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi.
Būtų idealu, kad žmonės neturėtų vaisingumo sutrikimų. Deja, ši liga, kaip ir kitos, kamuoja ne tokią jau mažą visuomenės dalį.
Mano nuomone, daugelis nevaisingumo priežasčių mums vis dar yra nežinomos: galbūt tai nulemia natūrali gamtos atranka, galbūt įvairios genetinės priežastys.
Žinomiems veiksniams, mažinantiems vyrų ir moterų vaisingumą, mes galime daryti įtaką ir stengtis išsaugoti lytinę sveikatą.
Gimdėms įprastai rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą po gimdymo praėjus maždaug 6 savaitėms. Žinoma, kiekvienos moters organizmas, kiekvienas gimdymas ir kiekvienos poros santykiai yra individualūs, todėl kartais lytinius santykius galima (ir norisi) pradėti anksčiau arba vėliau.
Gimdymas - emocingas įvykis, po kurio gyvenimas iš esmės pasikeičia. Labai svarbus ir pasitikėjimo savimi aspektas. Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma, nes kiekviena situacija yra unikali.
Nusiteikite, kad pirmieji lytiniai santykiai gali būti ne itin malonūs ir net skausmingi. Skausmas lytinių santykių metu dažniausiai susijęs su nepakankama makšties drėgme - gleivių gamyba makštyje yra sumažėjusi dėl hormoninių pokyčių, ji ypač susilpnėja žindant.
Seksualinio gyvenimo po gimdymo problemų dažniausiai kyla dėl nevienodų partnerių poreikių - po gimdymo gyjantis ir pasikeitęs moters kūnas, žindymas ir nuolatinis rūpestis kūdikiu neretai sumažina moters libido.
Pavyzdžiui, jeigu sekso nesinori dėl skausmo, sausumo makštyje pojūčio galima naudoti lubrikantus. Turint mažų vaikų gali būti sudėtinga atrasti valandėlę romantikai, o aistra ne visada užklumpa tada, kai tokia valandėlė atsiranda.
Nevaisingumas yra įvairių susirgimų ar būklių pasekmė.
Kaip teigia dr. P. Boyle, vienas iš nevaisingumo gydymo NPT metodu lyderių Europoje: „Nevaisingumas nėra diagnozė bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas (tokias kaip PAB) ligos, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinimui ir ligonio būklės pagerinimui“.
Prof. Robert Winston vienas iš Jungtinės Karalystės (JK) dirbtinio apvaisinimo pradininkų, daugiau kaip 40 metų dirbantis šioje srityje, 2015 m. išleistoje knygoje vaisingumo sutrikimų turintiems tėvams „The essential fertility guide“ rašo: „Labai svarbu suvokti, jog nevaisingumas yra tik simptomas, jog kažkas yra blogai. Tai ne liga, bet dažniausiai jos rezultatas“.
Vaisingumo sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Bendriausia prasme, veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu.
Todėl kalbant apie pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo taikymą iškyla esminis klausimas - ar pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas gali būti laikomas gydymu. JK Nacionalinio sveikatos priežiūros ir kompetencijų instituto parengtose gairėse „Vaisingumo vertinimas ir vaisingumo problemų turinčių asmenų gydymas“ (šių gairių pagrindu parengtos ir mūsų šalyje naudojama PA metodika) teigiama, jog „nustačius diagnozę, nevaisingumo gydymui taikomi trys pagrindiniai būdai: 1) medikamentinis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., preparatų naudojimas siekiant paskatinti ovuliaciją); 2) chirurginis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., laparoskopijos keliu šalinant endometriozės židinius); 3) pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB) <…>susiję su pastojimu dėl kitokių, nei lytiniai santykiai, būdų. Akivaizdu, jog pirmieji du nevaisingumo gydymo būdai, minimi gairėse, gali baigtis išgijimu ir vaisingumo funkcijos atstatymu, tačiau trečiasis - PAB - to nesiekia. Tai yra intervencija, apeinanti sutrikusią funkciją, bet ne gydymo būdas. Pvz., vyro nevaisingumas nėra išgydomas, jeigu jo žmona ar partnerė yra apvaisinama donoro sperma. Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalba nevaisingoms šeimoms. Yra įvairūs dirbtinio apvaisinimo būdai, kurių moralumas yra skirtingas. Kad dirbtinis apvaisinimas būtų moralus ir etiškas, jis turi būti tik pagalba santuokiniam lytiniam aktui.
Pirmieji sėkmingi dirbtinio apvaisinimo, dabar vadinamo asistuojančiomis technologijomis, pritaikymo rezultatai pasaulyje - vadinamieji vaikai iš mėgintuvėlio gimė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Lietuvoje šios gydymo metodikos pradėtos taikyti vėliau, pačioje XX amžiaus pabaigoje. Tai reiškia apvaisinimą mėgintuvėlyje ir gyvybingiausių embrionų perkėlimą į gimdą.
Šis metodas geras ir todėl, kad galima iš anksto įsitikinti, ar būsimas vaisius nesirgs kokia nors paveldima liga, ištyrus jo chromosomų rinkinį ir genus. T.y. atlikus ikiimplantacinę genetinę embriono diagnostiką.
Galimybės ir etika Manipuliavimas embrionais, jų atrinkimas daug kam iš karto sukelia stiprią atmetimo reakciją. Tai gresia eugenika, kadangi jau dabar iš principo galima atrinkti būsimą vaiką pagal lytį ir kai kuriuos kitus požymius.
Kita vertus, šios technologijos padeda išvengti tokių sunkių paveldimų ligų, kaip cistinė fibrozė. Kas dvidešimtas Europos gyventojas yra šios nepagydomos ligos geno nešiotojas. Todėl jau dabar kai kuriose pasaulio klinikose galima patikrinti, ar būsimas kūdikis neturi cistinės fibrozės, vėžio, kitas mirtinas ligas sulekiančių arba jų atsiradimą skatinančių pavojingų genų.
Nenuostabu, kad asistuojančios reprodukcijos technologijos tampa etinių ginčų objektu. Ypač Lietuvoje, kur irgi egzistuoja panašios nevaisingumo problemos.
Kai tokiai procedūrai naudojamos šeimos narių lytinės ląstelės, viskas paprasta. Tačiau ką daryti, jeigu moters organizmas apskritai negamina kiaušinėlių, o vyro - gyvybingų spermatozoidų? Arba jeigu moteris neturi gimdos? Savo kūdikio trokštantiems tėvams siūlomi kompromisai. Pasinaudoti kiaušinėlių arba spermos banko paslaugomis, leisti kūdikį išnešioti kitai moteriai. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau jų pasitaiko ir Lietuvoje.
Mūsų šalyje kiaušialąsčių donorystė o ypač pakaitinė motinystė draudžiama. Surogatinė arba pakaitinė motinystė - dar labiau sudėtinga etiniu ir psichologiniu požiūriu problema, kuri pasaulio šalyse sprendžiama įvairiai.
Apie vyrus Kol kas kalbėjome apie moterų problemas. Tačiau medicinos pasaulyje sklinda nerimastingos žinios apie sparčiai mažėjantį vyrų vaisingumą. 1950 metais Amerikos vyrai pasigamindavo 100 mln. spermatozoidų viename spermos mililitre. Po dvidešimt penkerių metų jų koncentracija sumažėjo perpus ir padėtis toliau blogėja.
Per pastaruosius dvidešimt metų vakarų šalyse padvigubėjo sėklidžių vėžio atvejų. Dėl cheminės taršos Floridos aligatoriai gimsta su mažais peniais, gyvūnai keičia lytį arba tampa hermafroditais. Galbūt dėl plintančio žmonijos homoseksualumo irgi kaltos kokios nors cheminės medžiagos. Kai kas net prognozuoja, kad per 200 metų vyrai apskritai išnyks.
Nevaisingumo pabaiga? Johnas Lennonas įsivaizdavo pasaulį be karų. Mokslininkai kalba apie pasaulį be nevaisingumo. Šiuolaikiniai metodai jau padeda 99 % nevaisingų moterų. Kol kas negalima padėti moterims, gimusioms be kiaušidžių arba vyrams be sėklidžių, tačiau tai laikini sunkumai. Atrodo, kad jau šiame amžiuje nevaisingumas apskritai išnyks.
Nevaisingumo priežasčių yra daug, ir kai kurias iš jų galima pašalinti vaistais arba operuojant. Tiesa, čia irgi yra šiokių tokių niuansų. Pavyzdžiui, po moters nevaisingumo gydymo hormonais tėvų neretai laukia keleriopas siurprizas. 1997 metais po tokių procedūrų JAV moteris pagimdė pirmuosius pasaulyje septynetuką. Gimdyvė turbūt pasijuto kaip Snieguolė su septyniais nykštukais, o sutuoktinis patyrė šoką. Mat tokie preparatai stimuliuoja kelių kiaušialąsčių brendimą vienu metu.
Visai neseniai atsirado naujas moterų nevaisingumo gydymo metodas - akupunktūra. Jeigu moteris, ilgai delsusi, pagaliau ryžtasi gimdyti, specialistai jau gali įvertinti jos vaisingumą ir nustatyti, kiek laiko liko iki menopauzės pradžios.
Žmonijos pasąmonėje seksas ilgai buvo atskirtas nuo dauginimosi, nes žmonės - vieni nevaisingiausių padarų Žemėje. Tik 0,2 % (arba 1 iš 500) pasimylėjimų baigiasi nėštumu, todėl vyrų vaidmuo vaiko atsiradimo procese pradėjo aiškėti vos prieš kelis šimtus metų. Naujos dauginimosi technologijos vyrų indėlį gali sumažinti.
Dabar apie tai, kaip funkcionuoja mūsų organizmas, žinome vis daugiau. Žinome savo genomą. Išsiaiškinome, kaip atsirado lytinės chromosomos. Mokame susilaukti vaikų be sekso ir mylėtis, nesusilaukiant vaikų. Kas ims dominuoti ateityje: naujos dirbtinio apvaisinimo ir nevaisingumo gydymo technologijos, ar mūsų instinktai?
Prieš kelerius metus buvo iššifruota moterų lytinė X chromosoma. Dideli jos fragmentai atitinka paukščių normalių chromosomų dalis. Tai liudija nelytinę šios chromosomos kilmę. Lytinės X ir Y chromosomos išsivystė iš įprastinių žinduolių chromosomų per pastaruosius 300 mln. metų. Suprasdami evoliucinius mechanizmus ir genų kaitos ar nykimo procesus, mokslininkai ateityje galbūt sugebės pataisyti gedimus ir stabilizuoti padėtį.
Todėl vyrai neturėtų išnykti, jeigu tuo pasirūpins vyrai mokslininkai. Arba moterys, jeigu joms reikės vyrų. Dabar jau sukurta dirbtinė kiaušialąstė, akivaizdu, kad panašiu būdu „pasigaminsime" ir dirbtinius spermatozoidus. Technologijos dauginimosi srityje anksčiau ar vėliau suteiks mums visišką laisvę. Ar ateities pasaulis bus panašus į rašytojo Aldous Huxley romano „Naujas puikus pasaulis" ar į filmo „Gataka" tikrovę, priklausys nuo egzistuojančių etinių bei moralinių normų, kurios visuomenei yra ne mažiau svarbios, negu technologijos.
tags: #lytiniai #santykiai #po #inseminacijos
