Nėštumas po neišnešioto vaiko gimimo reikalauja kruopštaus planavimo ir atidumo. Svarbu tinkamai pasiruošti, atsižvelgiant į specifinius šio laikotarpio iššūkius ir rekomendacijas.
Neišnešioto naujagimio priežiūra ir žindymas
Neišnešiotais naujagimiais vadinami gerokai anksčiau numatyto termino - iki 37 nėštumo savaitės, gimę kūdikiai. Jų imuninė sistema dar labai nesubrendusi, todėl jie itin jautrūs infekcijoms. Neišnešiotukų motinų priešpienis turi net didesnį apsaugos nuo infekcijų potencialą negu laiku pagimdžiusių motinų priešpienis. Vidutinės imunoglobulino A, lizocimo ir laktoferino koncentracijos yra gerokai didesnės negu laiku gimdžiusių motinų priešpienyje. Geriausiai nuo infekcijos saugo šie motinos pieno komponentai.
Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas. Jeigu vaikelis atkeliavo ankščiau nei planuota, jo žindymo kelionė vis tiek prasidės iškart po gimdymo, tačiau galbūt kiek kitaip. Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yra laktacijos skatinimas iškart po gimdymo, bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto). Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.
Nėra priežasčių kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti, tad kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis. Vienintelis skirtumas tarp laiku gimusio ir neišnešioto naujagimio yra tai, kad gali prireikti daugiau pagalbos ir laiko, tam kad neišnešiotukas išmoktų žįsti. Turint pakankamai kantrybės, palaikymo iš aplinkos, įtraukiant tiek šeimą, tiek medicinos personalą šį tikslą tikrai galime pasiekti.
Jei susiduriate su sunkumais žindydami ar turite klausimų apie kūdikio mitybą, sveikatą ar priežiūrą, nedvejokite ir kreipkitės pagalbos.
Pasiruošimas naujam nėštumui
Kada saugu vėl bandyti pastoti po neišnešioto gimdymo? Šis klausimas kelia daug nerimo, tačiau moksliniai tyrimai ir medikų rekomendacijos gali padėti priimti Informuotus sprendimus.
Intervalas tarp gimdymų
Naujausi tyrimai rodo, kad pastojus nepraėjus pusantrų metų po gimdymo, didėja priešlaikinio gimdymo rizika. Kuo trumpesnis intervalas tarp gimdymų, tuo didesnė priešlaikinio gimdymo rizika. Po gimdymo praėjus metams pastojusioms moterims du kartus padidėjo priešlaikinio gimdymo rizika. Palaukus pusantrų metų po gimdymo ir tada pastojus, rizika buvo mažesnė.
Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai tvirtina, kad optimalus amžiaus skirtumas tarp dviejų gimdymų yra nuo 18 iki 60 mėnesių. Jeigu kitas nėštumas užsimezgė anksčiau, negu praėjus pusantrų metų po pirmojo vaikučio gimimo, egzistuoja 60 proc. tikimybė, kad vaikelis gims mažesnio svorio ir net 40 proc. tikimybė, kad gimdymas bus priešlaikinis, nesulaukus 40 savaičių. Mokslininkai nepataria delsti ilgiau kaip 60 mėnesių po pirmojo gimdymo, tai yra, penkerių metų.
Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų duomenis, rekomenduojama palaukti bent pusantrų metų po gimdymo, prieš planuojant kitą nėštumą. Optimalus intervalas tarp gimdymų yra nuo 18 iki 60 mėnesių.
Sveikatos priežiūra ir pasiruošimas
Pasiruošimas nėštumui po neišnešioto gimdymo yra labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą ir sveiko kūdikio gimimą. Apsilankykite pas gydytoją akušerį-ginekologą. Gydytojas įvertins jūsų sveikatos būklę, atliks reikiamus tyrimus ir patars, kada saugu planuoti kitą nėštumą.
Vartokite folio rūgštį. Folio rūgštis yra labai svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi, todėl ją rekomenduojama vartoti bent kelis mėnesius prieš pastojant ir pirmojo nėštumo trimestro metu. Jeigu ankstesnių nėštumų metu moteriai gimė vaikelis su nervinio vamzdelio sklaidos trūkumais, jai rekomenduojama didesnė folio rūgšties dozė.
Laikykitės sveikos gyvensenos. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas yra labai svarbūs tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu. Mityba turėtų būti gerai subalansuota ir įvairi, gausi šviežių vaisių ir daržovių.
Vyrai taip pat gali prisidėti prie sėkmingo pastojimo pasirinkdami sveikesnį gyvenimo būdą, ypač rūpindamiesi spermatozoidų kokybe. Tam rekomenduojama vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo.
Sumažinkite kofeino vartojimą ir stresą. Stresas gali turėti įtakos santykiams ir sumažinti lytinį potraukį. Jei reikia atsipalaiduoti, išbandykite streso valdymo metodus, tokius kaip joga ir meditacija.
Pasiskiepykite nuo raudonukės ir vėjaraupių. Jei nesate sirgusi šiomis ligomis, planuojant nėštumą rekomenduojama pasiskiepyti. Šios ligos, jei susergama jau pastojus, gali labai paveikti nėštumą.
Pasirūpinkite psichologine gerove. Priešlaikinis gimdymas gali būti emociškai sunki patirtis, todėl svarbu pasirūpinti savo psichologine gerove. Pasikalbėkite su artimaisiais, draugais ar psichologu, jei jaučiate nerimą, baimę ar kitas neigiamas emocijas.
Kai nėštumas nepavyksta: kaip išgelbėti neišnešiotą kūdikį | Akušerės
Vaisingumo planavimas ir natūralus šeimos planavimas
Norint padidinti tikimybę pastoti, svarbu žinoti savo vaisingąsias dienas. Natūralus šeimos planavimas, pavyzdžiui, simptoterminis metodas, padeda geriau suprasti moters menstruacinį ciklą, stebint gimdos kaklelio gleivių ir kūno temperatūros pokyčius.
Svarbu žinoti, kad vaisingumas mažėja su amžiumi tiek moterims, tiek vyrams. Vyresnio amžiaus moterims dažniau pasitaiko sunkumų pastojant, didėja persileidimų ir priešlaikinių gimdymų rizika. Taip pat svarbu kontroliuoti kūno svorį, nes tiek per didelė, tiek per maža kūno masė gali turėti įtakos galimybei pastoti.
Jei neturite jokių sveikatos sutrikimų, nevartojote hormoninės kontracepcijos, pastoti gali pavykti jau pirmąjį bandymų mėnesį, jeigu mylėsitės vaisingomis dienomis. Pati svarbiausia pastojimo sąlyga yra seksas per vaisingas dienas, todėl reikia išmokti kuo tiksliau nustatyti tikėtiną ovuliacijos dieną.
Jei porai nepavyksta pastoti per metus (ar 6 mėnesius, jei moteriai virš 35 metų), rekomenduojama kreiptis į specialistus. Išsamiai išsitirti lytinę sveikatą turėtų ne tik moteris, bet ir vyras.
Nėštumas po 35 metų apibūdinamas kaip „rizikos nėštumas“, tačiau šiuolaikinė genetinė diagnostika leidžia diagnozuoti vaisiaus ligas ir priimti Informuotus sprendimus.
Fiziologiniai pokyčiai po gimdymo
Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo ir trunka 6-8 savaites. Šiuo metu organizmas palaipsniui grįžta į jam įprastą ritmą. Sparčiai mažėja gimdos svoris, atsistato makšties ir tarpvietės raumenų tonusas, sutvirtėja pilvo siena. Krūtys pradeda gaminti pieną.
Žindymas skatina gimdos susitraukimą, padeda greičiau atsistatyti buvusiai kūno masei, mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką. Žindymas taip pat slopina vaisingumą, tačiau tai nėra 100% garantija nuo pastojimo. Laktacinės amenorėjos metodas (LAM) gali būti efektyvus šeimos planavimo metodas, tačiau jis reikalauja griežto jo laikymosi sąlygų.
Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi anovuliaciniai ciklai, vėluojanti ovuliacija, trumpa liuteininė fazė. Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau.
