Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato, kada vaikas vienas gali būti namuose. Vieno vaiko palikimas namuose yra galimas, tačiau reikia sekti įstatymus. Kiekvienas tėvas ir mama geriausiai jaučia, kada vaikas yra pakankamai subrendęs ir pasiruošęs leisti laiką be jų priežiūros viešoje vietoje. Kiekviena situacija, kurioje šeima priima sprendimą, kada galima palikti vaikus namuose vienus, yra individuali ir dažnai paremta konkrečios šeimos narių susitarimais, abipusiu pasitikėjimu ir, žinoma, paties vaiko sąmoningu pasirengimu namuose likti vienam.
Oficialiai prasidėjus rudeniui, daugelis tėvų susiduria su dilema - ilgos darbo valandos neretai prasilenkia su vaiko pamokų laiku ir užsiėmimais. Ne visos šeimos turi galimybę pasirinkti prailgintą grupę ar auklės paslaugas. Tuomet bent kiek vyresnių vaikų tėvai ir ima svarstyti idėją, jog galbūt vaiką būtų galima palikti namuose vieną. Vis dėlto, ar tai yra įmanoma ir teisiškai legalu? Tai reguliuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, su kuriuo apie tokią idėją svarstant ir reikėtų susipažinti.
Įstatyminiai aspektai ir tėvų atsakomybė
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato, kada vaikas vienas gali būti namuose. Vieno vaiko palikimas namuose - galima, bet reikia sekti įstatymus. Kiekvienas tėvas ir mama geriausiai jaučia, kada vaikas yra pakankamai subrendęs ir pasiruošęs leisti laiką be jų priežiūros viešoje vietoje. Kiekviena situacija, kurioje šeima priima sprendimą, kada galima palikti vaikus namuose vienus, yra individuali ir dažnai paremta konkrečios šeimos narių susitarimais, abipusiu pasitikėjimu ir, žinoma, paties vaiko sąmoningu pasirengimu namuose likti vienam.
Tėvai turi užtikrinti, kad nepilnamečiai gauna pakankamai poilsio, kad vaikai kieme ar kitose viešose vietose netrikdo viešosios tvarkos, netrikdo kaimynų ir aplinkinių poilsio. Todėl, rekomenduojama, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų būti vieni lauke nakties metu, nuo maždaug 22 valandos vakaro.
Bet kokiu atveju - ar vaikas yra vienas nuosavo namo kieme, ar parke - tėvai ir globėjai visada yra atsakingi už savo atžalas, tad kiekvieną situaciją ir jos aplinkybes reikėtų įvertinti individualiai.
Vaikų priežiūros ypatumai pagal amžių
Vis dėlto, situacija kinta kalbant apie pačius mažiausius vaikus. U. Klingerė pažymi, kad mažesniųjų vaikų priežiūros specifiką konkrečiai numato įstatymas. Įstatymuose taip pat numatytos tokio klausimo orientacinės gairės, kurios nusako, jog tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus žmonėmis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.
| Amžius | Ar galima palikti vieną? | Papildomi reikalavimai |
|---|---|---|
| Iki 6 metų | Ne, be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros | Trumpalaikis (iki 15 min.) palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus asmenimis, kurie pajėgūs pasirūpinti |
Gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai į situaciją reaguoja greitai bet kuriuo paros metu - kai pranešimas gaunamas iš policijos, atvykstama per 1 valandą, kitais atvejais - ne vėliau nei per 6 valandas.
Vaiko teisių apsaugos specialistai bendrauja su vaiku individualiai, prireikus be tėvų, jeigu vaikas pagal amžių ir sveikatos būklę yra pajėgus apibūdinti aplinkybes. Specialistai taip pat turi būtinai išklausyti vaiko tėvus arba globėjus. Kai atliekamas specialiųjų poreikių, raidos ar kitokių sutrikimų turinčio vaiko situacijos vertinimas, vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę pasitelkti psichologus, specialiuosius pedagogus ar kitus specialistus, kurie gali kompetentingai padėti išklausyti vaiką.
Tėvų pareigos ir atsakomybė
Tėvai turi užtikrinti, kad nepilnamečiai gauna pakankamai poilsio, kad vaikai kieme ar kitose viešose vietose netrikdo viešosios tvarkos, netrikdo kaimynų ir aplinkinių poilsio. Todėl, rekomenduojama, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų būti vieni lauke nakties metu, nuo maždaug 22 valandos vakaro.
Tėvai turi įvertinti vaiko amžių, suvokimą, laiką, kai jis vienas yra lauke, taip pat ir vietą.
Pabrėžiama, kad bet kokiu atveju - ar vaikas yra vienas nuosavo namo kieme, ar parke - tėvai ir globėjai visada yra atsakingi už savo atžalas, tad kiekvieną situaciją ir jos aplinkybes reikėtų įvertinti individualiai.
Kaip paruošti vaiką savarankiškam buvimui?
Dažniausiai tėvai, ieškantys, kas galėtų laikinai, darbo dienos valandomis ar atostogų metu pasirūpinti mažamečiais vaikais, kol jų pačių nėra namuose, pagalbos kreipiasi į artimus ir gerai pažįstamus žmones - vyresnius brolius ar seseris, senelius, tetas, dėdes, kaimynus, šeimos draugus. Neturintieji artimųjų pagalbos naudojasi auklių arba valandinės vaikų priežiūros paslaugas teikiančių centrų, darželių paslaugomis.
Vaiko gebėjimas laikytis taisyklių ir susitarimų labai svarbus, kai tėvams iškyla klausimas, ar jų vaikas jau pasirengęs likti vienas namuose, todėl šeimoje atsakingai ruošiantis naujoms situacijoms, reikėtų pasikalbėti su vaiku apie buvimą vienam, išsiaiškinti jo baimes ir galimai nerimą keliančias aplinkybes.
Paliekant vaiką vieną namuose, tėvams svarbu aptarti su juo galimas situacijas, kaip jose reikėtų elgtis, pavyzdžiui, įsitikinti, kad vaikas sugeba užrakinti ir atrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus bei atsiradus poreikiui, mokės ir galės skubiai susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, o nelaimės atveju - gebės išsikviesti pagalbą.
Akcentuojama ir tai, kad situacijose, kai vaikas lieka namuose vienas, visuomet gelbsti technologijos - tėvai gali bendrauti su vaiku mobiliuoju ryšiu ar įvairiomis programėlėmis, kurios leidžia palaikyti vaizdo ryšį, žinoti, kaip jam sekasi būti namuose.
Be to, kiekvienas tėtis ar mama, prieš palikdamas vaiką namuose vieną, turėtų apsvarstyti ne tik jo asmeninius gebėjimus, bet ir įvertinti laiko intervalą, kiek vaikui būti vienam namuose yra saugu.
Net ir trumpam palikdami vaikus, suaugusieji turėtų įsitikinti, kad nepalieka mažamečiui pasiekiamoje vietoje aštrių ir smulkių daiktų, verdančių ar karštų puodų, atvirų laiptų, balkono durų ir panašiai. Ugdydami vaiko savarankiškumą bei atsakomybės jausmą, tėvai, įvertinę vaiko amžių ir brandą, turėtų mokyti vaiką, kaip saugiai pasilikti vienam namuose aptartą laiko intervalą ir kaip jam tinkamai pasirūpinti savimi. Svarbu, jog vaikas nejaustų baimės likti vienas, pasitikėtų savimi, neabejotų, kad kilus sunkumams su jais susitvarkys ir gebės nusiraminti.
Vaiko teisių samprata ir principai
Suaugę dažnai bijo termino „vaiko teisės“, nes dauguma jas įsivaizduoja kaip vaiko teisę elgtis taip, kaip jis sumano. Iš tiesų, sąvoka „vaiko teisės“ apima bendražmogiškas teises, kurias galima apibendrinti labai paprastai: tai vaiko teisė, kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai.
Suaugusiems vaiko teises nėra paprasta pripažinti: turėdami daugiau galios, patirties, jie jaučiasi pranašesni už vaikus ir dažnai „diktuoja savo sąlygas“ net nebandydami įsiklausyti į vaiką. Netgi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytos teisės ne visada buvo vienodai taikomos vaikams ir suaugusiesiems. Gali būti labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo tėvystė, gerbianti vaiko teises, o ypač - kaip turi atrodyti drausmė be mušimo ir šaukimo, ypač jei trūksta žinių apie vaiko raidą.
Svarbiausi vaiko teisių principai:
- Vaikai nėra tėvų nuosavybė. Žmogaus teisių principai užtikrina, kad nė vienas asmuo negali būti kito asmens nuosavybė.
- Vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo fizinio ir psichologinio smurto. Smurto naudojimas negali būti pateisinamas jokia priežastimi.
- Vaikai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir turėti savo pažiūras. Pripažindami vaikų teisę išsakyti savo nuomonę, mes negalime primesti vaikams savo valios, neatsižvelgdami į jų požiūrį.
- Vaikas turi teisę į orumą. Pripažindami vaiko teisę į orumą, mes negalime jų gėdinti arba žeminti. Tai reiškia, kad tėvai turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką jų žodžiai ir poelgiai turi vaiko pasitikėjimo savimi vystymuisi.
Veiksmai, kai kyla įtarimų dėl vaiko teisių pažeidimo
Jeigu kyla įtarimų, kad vaiko teisės pažeidžiamos, jis galimai patiria smurtą (nepriežiūrą, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą), neužtikrinama saugi bei sveika aplinka vaikui augti ir vystytis, apie tai turite informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto / apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį vaiko gyvenamajame mieste / rajone.
Jeigu kreipiatės po 17 val., savaitgalį ar šventinę dieną dėl vaiko, kuris patyrė (patiria) smurtą, kurio sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, vaikui reikalinga užtikrinti saugią aplinką, prašome nedelsti ir skambinti į policiją, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama bet kuriuo paros metu ir savaitgaliais.
Pažymėtina, jog vaiko teisių gynėjai į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, t. y. nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso, susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą. Reaguodami į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, minėtus veiksmus atlieka per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.
Kaip elgtis gaisro metu
Išnykus grėsmės lygiams vaiko teisių apsaugos specialistai vertins kiekvieno konkretaus vaiko situaciją. Pirma, jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigs pranešimo nagrinėjimą. Antra, jeigu po situacijos vertinimo paaiškės, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima bus nukreipiama į savivaldybę nustatyti, koks yra konkretus pagalbos poreikis. Trečia, jei išsiaiškinus situaciją bus fiksuotas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, tada bus nustatomas vaiko apsaugos poreikis, o vaikas bus apsaugomas arba pasitelkus giminaičių, kitų šeimai artimų asmenų pagalbą, arba apgyvendinus vaiką su abiem ar vienu iš tėvų krizių centre.
Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai, kurie sieks motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis.
Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui.
Vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai vertins pagal 2020 m. sausio 1 d. Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius. Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jeigu nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas.
Vaiko tėvai, globėjai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės požymių ir tai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jei apsvaigęs tik vienas iš tėvų ar globėjų, tuomet šis rizikos veiksnys svarbus, kai neapsvaigęs tėvas ar mama negali apsaugoti vaiko nuo jam pavojingo kito suaugusiojo elgesio. Tačiau kartu specialistai turės įvertinti šeimos stiprybes ir atsižvelgti, ar yra kokių nors rizikas neutralizuojančių veiksnių. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai rizikos veiksnius vertins pagal aplinkybes. Tarkime, rizika vaikui kur kas didesnė, jei agresyvų elgesį vaiko atžvilgiu demonstruoja abu tėvai, o ne vienas jų.
Vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai.
