Priešmokyklinis ugdymas - tai privalomas vienerių metų trukmės valstybės garantuojamas ugdymas iki 7 metų, vykdomas pagal „Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą“. Ši programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas.

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Svarbu žinoti, kad priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai, bet ne vėliau negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai.

Programos turinys ir ugdomosios sritys

Priešmokyklinio ugdymo programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programoje ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Komunikavimo kompetencija ugdoma kasdienėse situacijose, naudojant įvairias komunikavimo priemones. Vaikai plėtoja žodyną, kuria pasakojimus, klauso kitų, analizuoja informacijos tikrumą, dalinasi patirtimi, kelia klausimus, išsako savo nuomonę, stengiasi išklausyti pašnekovą, reaguoja į pranešimus, apibūdina savo jausmus ir emocijas.

Kultūrinė kompetencija ugdoma per patirtines kultūrines veiklas, kur vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas.

Kūrybiškumo kompetencija ugdoma dalyvaujant atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose. Vaikai plėtoja kūrybinį mąstymą, dalinasi sumanymais, žinojimu, talentais, interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.

Pažinimo kompetencija apima motyvaciją ir gebėjimą pažinti save ir pasaulį, įgyjant suvokiant žmonijos kultūrinę patirtį. Tai apima dalyko žinias, kritinį mąstymą, problemų sprendimą, mokėjimo mokytis gebėjimus. Vaikai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtos objektus ir reiškinius.

Pilietiškumo kompetencija ugdoma aptariant gyvenimiškas situacijas, skiriant pilietišką ir nepilietišką elgesį, ugdant atsakomybę bendruomenėje ir pilietinę atsakomybę, kuriant asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Vaikai pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai ir ugdosi suvokimą bei nuostatas ją tausoti.

Skaitmeninė kompetencija ugdoma mokantis atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima gebėjimą išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias. Vaikai mokosi saugaus elgesio taisyklių, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą.

Pasiekimų vertinimas

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Praktiniai aspektai

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius.

Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Tėvai moka tik už vaikų maitinimą. Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas arba šeima gali būti nuo jo atleista.

Priešmokyklinio ugdymo organizavimą mokinių atostogų metu reglamentuoja Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta tvarka. Mokinių atostogų metu grupės dirba ir priima vaikus, grupėje vaikams organizuojamas laisvalaikis, žaidimai (priešmokyklinis ugdymas pagal programą neorganizuojamas).

Priešmokyklinio ugdymo grupės

Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.

Trakų r. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupės „Aitvarėlis“ reglamentuoja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymo (si) programos įgyvendinimą.

tags: #netgi #trys #priesmokyklines

• Knygos "Gražiausios Džimbos dainelės vaikams" pristatymas
• Saugu naudoti hialurono serumą laukiantis
• Pagalba nėščioms moterims
• Nėštumo ir tuštinimosi problemos
• Saugos kėdutės vaikams