Nėštumas - tai ypatingas laikas, kupinas laukimo ir pasiruošimo naujam gyvenimo etapui. Vis dėlto, šiuo laikotarpiu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl itin svarbu užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą. Nėščiųjų priežiūra Lietuvoje vykdoma dvejopai: jei nėštumas yra mažos rizikos, jį prižiūrėti gali akušerė, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Tais atvejais, kai nėštumas yra didelės rizikos, būsimos mamytės būklę nuolatos prižiūrėti turėtų gydytojas akušeris-ginekologas, kuris sudaro individualų, ir jei reikia, kur kas dažnesnį apsilankymų grafiką. Siekiant užtikrinti saugų nėštumo ir kūdikio vystymosi laikotarpį, būtina atlikti įvairius tyrimus ir reguliariai lankytis pas gydytojus.
Pirmieji nėštumo mėnesiai: svarbiausi tyrimai
Sužinojusios, kad laukiatės, turėtumėte susiplanuoti apsilankymą pas gydytoją - kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate užsiregistravusi bei susitarkite dėl vizito pas šeimos gydytoją, akušerį arba akušerį-ginekologą. Turėtų būti atlikti pirminiai tyrimai, įvertinta vidaus organų būklė, surinkta anamnezė. Naudinga apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kadangi besivystančiam vaikeliui reikės nemažo kalcio kiekio, tad dantų būklė gali stipriai suprastėti. Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.
Pirmas apsilankymas pas gydytoją paprastai apima daugybę tyrimų, skirtų įvertinti jūsų ir jūsų būsimo kūdikio sveikatą. Tarp jų:
- Bendras kraujo tyrimas: padeda nustatyti anemiją, uždegiminius procesus ir kitas kraujo ligas.
- Šlapimo tyrimas: vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): vertinama glikemija nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės išgėrimo. Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav.
- Užkrečiamųjų ligų tyrimai: Siekiant apsaugoti tiek motiną, tiek kūdikį, svarbu atlikti tyrimus dėl tokių ligų kaip sifilis, ŽIV, hepatitas B, citomegalo virusas, toksoplazmozė, raudonukės, lytiškai plintančios ligos (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum), B grupės streptokokas (BGS), herpes simplex virusas (HSV1 ir HSV2).
Sifilis - gana lengvai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.
ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga, gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Vaisius užsikrečia hematogeniu keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius.
Toksoplazmozė ir citomegalo virusas yra pavojingos infekcijos vaisiui, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
Herpes simplex virusas (HSV) ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
Nėštumo eiga ir papildomi tyrimai
Nėštumo metu, priklausomai nuo savaitės, atliekami ir kiti svarbūs tyrimai bei procedūros:
- Genetinių anomalijų vaisiaus tyrimai (11-13 sav. ir 14-22 sav.): Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrasis įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB) (nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės): Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
- Kardiotokografija (KTG): Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
Amniocentezė - tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. Tai leidžia nustatyti vaisiaus chromosomų anomalijas.
Choriono gaurelių biopsija (CGB) - procedūra, kurios metu plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu.
Vaistų ir kitų cheminių medžiagų poveikis nėštumui: Kai kurios medžiagos gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Svarbu vengti potencialiai pavojingų vaistų ir cheminių medžiagų, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.
Vaiko judesių stebėjimas: Nuo 26 nėštumo savaitės rekomenduojama stebėti vaisiaus judesius. Tai padeda įvertinti kūdikio būklę ir laiku pastebėti galimus sutrikimus.
Reiki terapija nėštumo metu
Nors nėštumas nėra liga, gera medicininė priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, siekiant užtikrinti saugų nėštumo, kūdikio vystymosi laikotarpį. Tačiau papildomai galima pasitelkti ir alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip Reiki terapija. Reiki nėra stebuklinga panacėja ir ne visuomet įmanoma pakankamai greitai išsivaduoti iš negalavimo, kuris atsirado ne per vieną dieną. Tačiau reguliarūs seansai, užtikrina geresnę cirkuliaciją, harmonizuoja energetiką, padeda išsivalyti nuo toksinų bei skatina pozityvų emocinį ir dvasinį nusiteikimą. Reiki yra holistinė terapija, veikianti visą žmogų - kūną, protą, emocijas. Kai kurios motinos pastebėjo, jog vaikelis ima entuziastingai spardytis arba kaip tik nurimsta pajutęs Reiki energiją. Reiki gali padėti visiems šeimos nariams, kurių gyvenimas keičiasi dėl ateinančios naujos gyvybės.
Nėštumo priežiūros dažnumas
Jei nėštumas yra mažos rizikos, profilaktiniai patikrinimai rekomenduojami 12-14, 18-20, 36 ir 41 nėštumo savaitėmis. Jei nėštumas normalus ir moteris gerai jaučiasi, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2-3 kartus per trimestrą. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį.
Svarbu atsiminti, kad kiekviena nėštumo situacija yra individuali, todėl gydytojas sudarys tinkamiausią tyrimų ir apsilankymų grafiką, atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę ir nėštumo eigą.
tags: #nestumo #stebejimas #sam #reki
