Nėštumo planavimas ir alkoholio vartojimas yra tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai. Šią griežtą poziciją „nulis alkoholio - nulis rizikos“ palaiko ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, genetikas prof. Algirdas Utkus. Anot jo, seniau kai kurioms ligoms gydyti buvo naudojami maži kiekiai alkoholio, nes medicina nebuvo tiek pažengusi, kiek yra dabar. Mūsų laikais alkoholiu gydytis nebereikia, nes yra veiksmingesnių priemonių.

Pati nėščioji ir jos artimoji aplinka, taip pat ir medikai turi suprasti ir palaikyti mintį, kad nėštumas ir alkoholis yra tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai. Anksčiau medikai net rekomenduodavo nėščioms moterims, esant tam tikroms situacijoms, vartoti mažus kiekius alkoholio, tačiau tai jau atgyvenę. Tik visiškas alkoholio atsisakymas prilygsta nulinei rizikai, o tokios sąvokos, kaip saugus ar tinkamas alkoholio kiekis išvis negali būti, ypač nėštumo metu.

Alkoholis toksiškai veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką ir turi įtakos naujagimio svoriui bei ūgiui gimimo metu. Pavojingiausias laikas - intensyvios organogenezės laikotarpis, kai formuojasi gyvybiškai svarbios embriono sistemos ir organai. Tai laikotarpis nuo trečios iki dešimtos savaitės po pastojimo. Tačiau net ir mažesniais kiekiais ar vėlesniu nėštumo laikotarpiu vartojamas alkoholis vis tiek veikia besiformuojančias smegenis. Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu, ne tik kritiniu laikotarpiu iki 10 savaitės.

Pavojingiausia yra tai, kad alkoholis ir jo metabolitai veikia besivystančias embriono smegenis. Kartais tyrimai nerodo ryškių struktūrinių embriono smegenų ar kitų organų pakitimų, tačiau alkoholis gali paveikti normalią smegenų raidą negrįžtamai ir gimęs vaikas turės įvairių sveikatos problemų. Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas.

Alkoholis yra viena dažniausių protinio atsilikimo priežasčių, o svarbiausia, kad tai yra ta priežastis, kurios mes 100% galėtume išvengti. Sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimą - vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS). Kasmet pasaulyje su sunkiuoju vaisiaus alkoholiniu sindromu gimsta vidutiniškai 1-3 vaikai iš 1000. Ypač dažnas ir ryškus būna srities tarp nosies ir viršutinės lūpos pažeidimas. Vaikams su vaisiaus alkoholiniu sindromu dažnai nustatoma ir širdies yda (širdies skilvelių arba prieširdžių pertvarų defektai), kurie yra pagydomi operacijos būdu. Nesuaugęs gomurys taip pat nekelia problemų - sutvarkoma. Sutrikusio elgesio ir smegenų pažeidimo problemas galima tik sušvelninti tokius vaikus nuolat lavinant ir mokant, ypač mažame amžiuje.

Kūdikių namuose apie 40% vaikų turi vaisiaus alkoholinio sindromą. Jie išsiskiria specifiniu elgesiu, kuris apibūdinamas kaip „drugelio“ elgesys. Jiems viskas yra įdomu, bet jie negali susikaupti ties viena veikla.

Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“. Alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia nėščiosios sveikatą: sąlygoja nepakankamą mitybą, kepenų ar širdies pažeidimus. Abstinencija nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą, kraujospūdžio pakilimą ar širdies ritmo sutrikimus.

Alkoholis greitai (per 30-60 min.) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Jis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Iki 90% viso alkoholio yra skaidoma kepenyse. Alkoholio skilimui turi įtakos aplinkos ir genetiniai veiksniai.

Nuolatinis alkoholio vartojimas ženkliai padidina nėštumo komplikacijų tikimybę. Gali būti, kad ir gana saikingai alkoholį vartojanti nėščioji susilauks iš pažiūros sveiko naujagimio. Tačiau net 1 SAV (10 g gryno alkoholio) per dieną gali padidinti vaisiaus žuvimo riziką ar sukelti priešlaikinį gimdymą. Laikoma, jog savaiminio persileidimo rizika padidėja, kai nėščioji išgeria daugiau nei 3 SAV (30 g gryno alkoholio) per savaitę.

Alkoholis trikdo vaisiaus augimą. Labiausiai vaisiaus augimą lėtina alkoholio sukeltas aminorūgščių ir gliukozės transporto per placentą blokavimas. Be to, vaisius, veikiamas alkoholio, kenčia ir nuo vitaminų (ypač B6) bei cinko trūkumo, sutrinka folinės rūgšties, gliukozės, retinoidų metabolizmas bei baltymų sintezė. Alkoholio poveikyje atsiranda vaisiaus skydliaukės hormono trūkumas, dėl to pažeidžiama augimo hormono gamyba ir išsiskyrimas. Vaisiaus augimą lėtina suaktyvėję prostaglandinai, sukeliantys placentos ir vaisiaus kraujagyslių spazmus bei audinių hipoksiją. Vaisiaus augimo slopinimas tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio.

Su alkoholiu susiję vaisiaus nervų sistemos pažeidimai yra dažnesni nei vaisiaus alkoholinis sindromas. Tai jau augančiam vaikui pasireiškiantys įvairūs atminties, dėmesio sutrikimai, socialinės adaptacijos problemos, kalbos ir matematinių sugebėjimų specifiniai pokyčiai, hiperkinetinės ir kitos elgesio problemos, prastesni mokymosi rezultatai. Pastebėtas vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimo ryšys su alkoholio vartojimu dažnai ir nedideliais kiekiais nėštumo pradžioje.

Alkoholis per nėštumą gali lemti labai įvairius vaisiaus pažeidimų atsiradimą: augimo atsilikimą, centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijų sutrikimus, veido srities ir galvos anomalijas, griaučių ir kitų sistemų anomalijas. Tai apima ir su alkoholiu susijusius gimimo defektus (šlapimą išskiriančių, širdies ir kaulų sistemų apsigimimai, įvairūs regėjimo ir klausos defektai).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos autoritetingos asociacijos laikosi aiškios pozicijos: nėra nustatyta, koks alkoholio kiekis nėštumo metu yra saugus. Tačiau jei pačioje nėštumo pradžioje, apie jį dar nežinodamos, išgėrėte kelias taures, nebūtinai reiškia, kad pakenkėte vaisiaus sveikatai. Viena pagrindinių rizikų nagrinėjant alkoholio vartojimą nėštumo metu - vaisiaus alkoholio spektro sutrikimai (VASS). Ne kiekvienas kūdikis, kurio mama nėštumo metu vartojo alkoholį, turės vaisiaus alkoholinį sindromą. Kai kurie žmonės turi tam tikrų genų, sumažinančių alkoholio vaisiui daromą žalą, ir atvirkščiai: dalis žmonių kaip tik gali turėti genų, padidinančių VAS riziką. Šiai kategorijai priklauso ir vyresnio amžiaus moterys. Kitas svarbus veiksnys - kiek ir kaip dažnai vartojama alkoholio.

Nors iki pastojimo alkoholį vartoja apie 90% moterų, geriausias būdas sumažinti neigiamus alkoholio padarinius vaisiui - nustoti vartoti alkoholį dar prieš pradedant planuoti nėštumą (geriausia - abiem partneriams). Medikai planuojantiems turėti vaikų bent 3 mėn. rekomenduoja visiškai atsisakyti alkoholio: vidutinis lytinių ląstelių brendimo laikas - 64-72 d., o dar beveik 2 sav. Idealiu atveju prieš planuojant nėštumą abiem partneriams reikėtų atlikti svarbiausius tyrimus, vartoti folio rūgšties maisto papildus, atsisakyti alkoholio ir mesti rūkyti.

Alkoholis daro neigiamą įtaką ne tik vyro potencijai, bet ir reprodukcinėms funkcijoms. Per didelis suvartoto alkoholio kiekis (180 ml stipraus alkoholio 5 d. per savaitę ir daugiau) lemia prastą spermos kokybę, tačiau pakitimai - laikini. Lėtinis alkoholio vartojimas gali lemti vyro nevaisingumo problemas ir epigenetinius pokyčius. Tai reiškia, kad paties geno struktūra nepakinta, bet gali pakisti jo funkcija ir ta pakitusi geno funkcija gali būti perduota palikuoniui.

Ilgą laiką nebuvo įmanoma gauti tikslios alkoholio vartojimo nėštumo laikotarpiu statistikos, nes atliekant besilaukiančių moterų apklausas apie alkoholio vartojimą nėštumo metu tyrimo rezultatais visiškai pasikliauti negalima. Todėl šiuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus, kurių rezultatai turėtų parodyti tikrą šios problemos mastą Lietuvoje. Naujagimių sauso kraujo mėginiuose tiriama fosfatidiletanolio koncentracija leidžia nustatyti alkoholio vartojimo paskutinį nėštumo mėnesį rodiklį. Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių patikra, kuria siekiama kuo anksčiau nustatyti keturias genetines ligas. Antrą dieną po kūdikio gimimo į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centrą atsiunčiamas sausas kraujo lašo iš kūdikio kulniuko mėginys. Iš jo nustatomos kai kurios retos ir sunkios genetinės ligos, taip pat galima nustatyti ir fosfatidiletanolio koncentraciją, kuri atspindi alkoholio vartojimą paskutinį nėštumo mėnesį. Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2-7 proc. moterų visame pasaulyje. Lietuva šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų šalių - alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. lietuvaičių.

Politikai ir medikai ragina didinti informacines kampanijas ES ir pasauliniu lygiu apie alkoholio žalą kūdikių vystymuisi. Kaip viena iš galimų priemonių, jau pasiteisinusi Prancūzijoje, siūloma naudoti logotipą ant alkoholio taros, draudžiantį vartoti alkoholį nėščiajai.

tags: #nestumo #planavimas #ir #alkoholis

• Istorijos apie gimdymą
• Auklėtojos vaidmuo darželyje
• pokalbis apie augintinio mirtį
• Aktualijos ikimokyklinio ugdymo specialistams
• Pagalbinio apvaisinimo poveikis krūtinei