Vėjaraupiai - tai ūminė, itin užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (VZV). Nors dažniausiai ši liga laikoma vaikystės negalavimu, ji gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač tam tikroms rizikos grupėms, įskaitant kūdikius. Šaltuoju metų laiku sergančiųjų vėjaraupiais padaugėja, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti ligos požymius ir kaip apsisaugoti.
Kas sukelia vėjaraupius ir kaip jais užsikrečiama?
Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas (VZV). Tai labai užkrečiamas virusas, kuris patogeniškas tik žmonėms. Jis plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantysis kosti, čiaudi ar kalba, taip pat tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus. Virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą. Užsikrėsti galima net neatsiradus bėrimams, nes užkrečiamasis laikotarpis prasideda 1-2 dienas prieš išbėrimą ir tęsiasi, kol pūslelės pavirsta šašais.
Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių virusas gali plisti ir nuo sergančiųjų juostine pūsleline, jei liečiamas jų bėrimas. Nors liga dažniausiai plinta tarp 2-8 metų vaikų, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei anksčiau nesirgo ar nebuvo paskiepytas.
Vėjaraupių simptomai ir eiga
Inkubacinis periodas, t. y. laikas nuo virusų patekimo iki ligos simptomų pasireiškimo, vidutiniškai trunka 10-21 dieną, dažniausiai apie dvi savaites. Liga prasideda bendrais simptomais: karščiavimu (iki 38-39 °C), bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu. Netrukus, dažniausiai per 1-2 dienas po pirmųjų simptomų, atsiranda būdingiausias požymis - pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos rausvos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais. Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas 1-2 dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali atsirasti ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, taip pat gleivinėse - burnos, akių, lytinių organų. Ant delnų ir padų spuogų paprastai nebūna.
Išbertas vietas labai stipriai niežti, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Beria 3-4, kartais iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Kadangi vaikas kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus lieka randelių.
Ar vėjaraupiai pavojingi 2 mėnesių kūdikiui?
Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti pavojingas komplikacijas, tokias kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Nors vėjaraupiai vaikams dažniausiai pasireiškia nesunkiai, kūdikiams liga gali būti sunki. Kūdikiai, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, sunkiau serga ir yra didesnė rizika susirgti sunkesnėmis ligos formomis bei patirti komplikacijų.
Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma su vidaus organų pažeidimu, galinčia baigtis mirtimi. Jei nėštumo pradžioje susergama, gresia persileidimas. Nėštumo metu (ypač 5-24 savaitę) vėjaraupiai gali sukelti įgimtą vėjaraupių sindromą, kuris pasireiškia rimtais vystymosi sutrikimais.
Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai taip pat yra pavojingesni nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika didesnė. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Gydymas ir profilaktika
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Gydymas daugiausia skirtas simptomams palengvinti. Rekomenduojama vartoti daug skysčių, palaikyti tausojantį gulimą režimą, užtikrinti tinkamą higieną. Niežuliui malšinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą. Esant stipriam niežuliui, gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų. Karščiuojant (38,5 °C ir aukštesnė temperatūra) rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus, tačiau būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį.
Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė - vakcina. Lietuvoje vakcina nuo vėjaraupių neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, todėl ja galima pasiskiepyti savo lėšomis. Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių (kai kuriais atvejais nuo 9 mėn.) ir suaugusiems. Dažniausiai skiepijama dviem dozėmis. Vakcinacija rekomenduojama, kai nusilpusi vaiko imuninė sistema, norint išvengti ligos plitimo ugdymo įstaigose, taip pat skiepijami suaugusieji, slaugantys ligonius ir nėra persirgę vėjaraupiais, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose, ar planuojantys nėštumą.
Vėjaraupiai: kodėl verta skiepytis?
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad vaiką ar kūdikį išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos. Jei liga pasireiškia sunkiais simptomais, ar kyla įtarimas dėl komplikacijų, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Vėjaraupiai yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (VZV). Liga gali sukelti komplikacijų, ypač kūdikiams, nėščiosioms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.
Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Nors dauguma perserga lengva forma, komplikacijos gali būti sunkios, ypač suaugusiems ir kūdikiams.
