Labai dažnai dar nėštumo metu būsimos mamos įsivaizduoja, kad mokytis žindyti nereikia, žindymas yra natūralus dalykas, viskas labai lengva ir paprasta, todėl tam visai nereikia kažkaip ruoštis ir plačiai domėtis. Deja, bet pirmąkart tapus mama dažnai susiduriama su problemomis ir žinių stoka. Žinoma, sveiki, išnešioti kūdikiai, iš karto po gimdymo uždėti ant mamos krūtinės, sugeba patys susirasti krūtį, apžioti ją ir pradėti žįsti. Tačiau ir čia gali kilti sunkumų, jei gimdymas buvo ilgas, pavargę po jo ir mama, ir kūdikėlis, medikalizuotas ar baigėsi cezario pjūvio operacija. Dažnai tam, kad žindymas įsivažiuotų, reikia laiko ir praktikavimosi tiek mamai, tiek kūdikėliui - juk tai abiejų nauja patirtis! Mokantis žindyti taip pat labai svarbus aplinkinių palaikymas - tiek medikų, dar būnant gimdymo namuose, tiek artimųjų, grįžus namuose. Ir nekaltinkite savęs, jei jums nesiseka, skauda, vaikelis neramus, tenka papildomai primaitinti ir pan. - ieškokite pagalbos!

Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai [1, 7]. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos [7]. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu [1, 6].

Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia) [5]. Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.

Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių [4]. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti papildomą maitinimą kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti papildomą maitinimą, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus. Ankstyvas papildomo maitinimo įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais) [7]. Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių.

Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas [2], skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams [5]. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites) [5]. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams.

Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto [3, 7]. Pavėluotas papildomo maitinimo įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas papildomo maitinimo įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką [3]. Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.

Mokslininkai sako, kad būdinga, jog dauguma kūdikių pradedami primaitinti mėnesiu anksčiau, nei tuo metu rekomenduojamas laikas. Pvz., kai rekomenduojamas primaitinimas nuo 4 mėnesių, dauguma kūdikių pradedami primaitinti nuo 3 mėnesių. Įdomu, tiesa? Tenka išgirsti iš mamų, kad šeimos gydytojai neretai rekomenduoja pradėti pratinti prie kito maisto nuo 5 mėnesių, kad sulaukus 6 mėnesių jau valgytų pilnas porcijas. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja PRADĖTI primaitinimą nuo 6 mėnesių, t.y. Taip pat kito maisto davimas kūdikiui dar nesulaukus 4 mėnesių susijęs su nujunkymu iki 6 mėnesių, o kito maisto davimas nesulaukus 6 mėnesių - su ankstyvesniu nujunkymu. Ankstesnis nei 6 mėnesiai primaitinimas taip pat nėra rekomenduojamas dėl alergijų prevencijos. Šiuo metu atlikti tyrimai rodo, kad TIK vaikams su labai stipriu dermatitu galėtų būti naudinga paragauti TIK žemės riešutų penktojo mėnesio eigoje, ir tai pageudautina ne namuose, o medicinos įstaigoje, kur jam bus galima suteikti pagalbą, jeigu prireiktų.

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite motinos pieną. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).

Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.

Daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai turėtų būti pagrindas. Nors ne visi papildomai maitinami produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį [3]. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.

Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.

7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.

Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio. Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.

10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai motinos pieno mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Nemažai porų susilaukia antrojo kūdikio, kai pirmagimiui yra suėję vos vieneri arba dveji. Taigi, pirmagimis dažnai dar būna nenujunkytas. Tačiau yra ir kita išeitis - žindyti iškart abu vaikus: vyresnėlį ir naujagimį. Šis procesas vadinamas tandeminiu žindymu. Tandeminis žindymas, arba žindymas tandemu - tai daugiau nei vieno vaiko žindymas tuo pačiu metu. Žindyti galima iškart abu vaikus arba iš pradžių tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, po 15 min.) vieną, o po to - ir kitą. Tačiau didžioji dalis mamų žindo pagal aplinkybes (naujagimis žinda labai dažnai, kas ~3 val., o vyresnėlis - tik prieš miegą).

Anksčiau buvo tvirtinama, kad nėščiosioms, vis dar žindančioms anksčiau gimusį vaiką, reikėtų nustoti maitinti krūtimi dėl savo ir (arba) netrukus gimsiančio kūdikio sveikatos. Tačiau jei nėštumas sklandus, mama neturi sveikatos problemų, žindyti galima ir nėštumo metu - tai asmeninis kiekvienos šeimos sprendimas. Įprastai kuo didesnis pieno poreikis, kuo dažniau stimuliuojamos krūtys, tuo daugiau pieno pagaminama. Žindančioms naujagimius mamoms dažnai nepavyksta išvengti mastito - pieno sąstovio sukeltos ligos. Šiuo atveju žindyti abu vaikus - kur kas palankiau, nes vyresnėliui galima paduoti krūtį, kurioje prisigamino daug pieno. Žindymas nėštumo metu ir pagimdžius gali padėti užtikrinti sklandžią vyresnėlio psichologinę adaptaciją. Vyresnėliui netenka kovoti dėl mamos dėmesio ir artumo: prisiglaudus prie jos krūtinės visiškai patenkinami vaiko psichologiniai poreikiai.

Žindymas nėštumo metu ir po gimdymo yra sudėtingas ir fiziškai. Žindant vyresnėlį nėštumo metu, o pagimdžius - abu vaikus iškart, organizmui reikės daug kilokalorijų ir skysčių. Tandeminį žindymą propaguojančioms mamoms patartina valgyti daug viso grūdo dalių produktų, vaisių, daržovių, baltyminių maisto bei sveikųjų riebalų, nepakenks ir maisto papildai. Jau nuo nėštumo vidurio mamos pieno skonis pakis, jo sumažės, o pirmąsias kelias dienas po gimdymo krūtyse bus gaminamas priešpienis - naudingas naujagimiui skystis, kuriame yra antikūnų. Taigi pirmiausia žįsti turėtų naujagimis. Net jei vyresnėlis viso nėštumo metu per dieną žindo vieną ar du kartus, galite pastebėti, kad gimus kūdikiui jis taip pat norės žįsti kaskart, kai tik prie krūties priglausite mažylį. Ši patirtis - ne iš lengvųjų, ypač pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, kai vargina hormonų kaita ir reikia atsigauti. Tandeminis žindymas - ne tik daugybės fizinių, bet ir emocinių jėgų reikalaujantis procesas. Jei norite žindyti tandemu, drąsiai žindykite, tačiau atsižvelkite ir į savo poreikius. Būtina rasti laiko miegui ir visavertei mitybai. Mamos gerovė vaikams svarbesnė už jos pieną, o tandeminiam žindymui ryžtasi tikrai ne visos mamos.

Mes negimstame mokėdamos žindyti. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir šimtai klausimų kyla. Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį.

Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzduž gamtos. Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.

Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.

Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.

Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.

Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės. Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų.

tags: #primaitinimas #ir #zindymas

• Staliukas su skėčiu mažyliams
• Istorija Raseinių globos namų
• Muzikinės Pasakos Vaikams
• Nėštumo tikimybė
• Ką daryti, kai vaikui kraujuoja iš nosies