Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, stadionų klausimas yra nuolat aktualus. Šalia svarbių miesto objektų, tokių kaip gimdymo namai, mokyklos, gyvenamieji namai ir kapinės, esantys stadionai sukuria savitą aplinką. Aptarsime, kokia yra situacija su stadionais Vilniuje, kokie planai numatomi ateityje ir kaip tai veikia miesto gyventojus.
Istorijos vingiai: nuo nacionalinio stadiono idėjos iki šiandienos realijų
Amžina tema Vilniuje - nacionalinis stadionas ir jo statybos. Prieš 30 metų vieta ta pati, problemos tos pačios. 1988 metais pradėtas statyti objektas buvo užkonservuotas. Buvo tikimasi rasti ir privatų investuotoją, tačiau pateiktos paraiškos tuo metu neatitiko reikalavimų. Tuo metu nuogąstauta, jog Vilniuje yra tik vienas didelis stadionas, tačiau jau tada „Žalgirio“ stadionas buvo laikytas pasenusiu, nebeatitinkančiu reikalavimų. Naujas stadionas turėjo talpinti 30 tūkst. žmonių, 1994 metais jo statyboms jau buvo panaudota 20 mln. Tiesa, tokių nebaigtų objektų Vilniuje buvo ir daugiau - mokykla Fabijoniškėse, ligoninė Lazdynuose ir gimdymo namai Pilaitėje. Stadionui užbaigti trūko maždaug 70 mln. Išeities iš susidariusios situacijos rasti nepavyko, o statybos buvo pratęstos tik 2007 metais.
1994 metais Vilniuje buvo nemažai užkonservuotų statybų, panašių į nacionalinį stadioną Šeškinėje. Tai mokykla Fabijoniškėse, gimdymo namai Pilaitėje, Greitosios pagalbos ligoninės II-ojo korpuso statyba Lazdynuose. Visoms šioms statyboms trūko lėšų.
Ši informacija leidžia suprasti, kad stadiono statybos istorija yra ilga ir paini, susijusi su įvairiomis politinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis. Nepaisant to, idėja turėti modernų stadioną Vilniuje išlieka aktuali ir svarbi.
Naujo stadiono planai Vilniuje
Iniciatyvinėje grupėje yra Vilniaus „Ryto“ atstovai, pakviesti ir Vilniaus „Žalgirio“ atstovai. Taip pat turime atstovus, kurie supranta renginių organizavimą. Dabar yra tokia darbo grupė ir mes deriname interesus bei funkcijas, kas ką gali padaryti. Taip pat sprendžiame organizacinius klausimus - kiek dalių turės „Rytas“ ir kiek dalių turės „Žalgiris“. Mūsų tikslas yra, kad tiek „Rytas“, tiek „Žalgiris“ gautų dalį uždirbto pelno šiame komplekse. Anot „Hanner“ vadovo, šiuo metu yra aktyviai tobulinamas projektas, bandoma atliepti įvairių šalių, kurios naudosis Vilniaus daugiafunkcio komplekso infrastruktūra, poreikius. Mes dabar tobuliname projektą ir kiekvieną savaitę turime susitikimus su Lietuvos futbolo federacija (LFF), kviečiame ir Vilniaus „Žalgirio“ atstovus bei norime, kad jie teiktų savo siūlymus, pageidavimus ir bandome į juos atsižvelgti. Norime, kad tai būtų jų stadionas - padarysime taip, kad jiems čia būtų gera. Tiesa, anksčiau dėl Nacionalinio stadiono projekto operavimo buvo kalbamasi su bendrove „Kauno arena“, kuri yra koncesijos dalyvė, tačiau derybos nutrūko po kilusio pasipiktinimo, kad iš Vilniuje esančio objekto pelnysis kitas miestas. Mes kartu su „Kauno arena“ bei „Icor“ kompanija esame komplekso koncesijos dalyviai. Taip yra nuo senų laikų. Mes dabar padidinome įstatinį kapitalą ir jų dalis koncesijoje dabar pasidarė mikroskopinė, tačiau galimybių jų išmesti nėra net teorinių. Tad jie ten yra, buvo ir bus, su „Kauno arena“ todėl tarėmės dėl operavimo.
Prieš kelis mėnesius Vilniaus sporto bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą ir nepasitenkinimą, kad Kaunas valdys šitą kompleksą. Buvo išreikšti pagrįsti argumentai, kad Kaunas čia uždirbs pinigus ir kur juos dės? Atgal į Kauną. Mes išgirdome argumentus (...) ir pradėjome dirbti su kitais. Noriu, kad šis stadionas būtų vilniečių. Vilniaus meras Valdas Benkunskas taip pat teigė, kad Vilniaus klubai sostinėje esančioje arenoje ir stadione turėtų jaustis ne kaip nuomininkai, bet kaip šeimininkai. Aišku, yra daug niuansų iš finansinių įsipareigojimų, nes reikia nemažai įdėti finansinių resursų į tai, kad galėtum čia būti kaip šeimininkas, pats objektas yra sudėtingas administravimo prasme, (…) tam, kad uždirbtum pelno, reikia tam tikrų kompetencijų.
Plečiant vietų skaičių, projektas „Hanner“ kainuos brangiau. Nacionalinio stadiono vietų skaičių planuojant išplėsti 1 tūkst. vietų - iki 19 tūkst., o arenos - iki 8 tūkst. (dabar suplanuotos 5 tūkst. vietų), Vilniaus meras kartoja, kad šie pokyčiai miesto biudžetui nekainuos, taryboje reikės atlikti tik formalius sutarties pakeitimus. Pakeitimai sutarties turės būti daromi, bet jie (...) bus formalūs, grynai patikslinant specifikacijas, leidžiant koncesininkui savo sąskaita įrengti daugiau vietų stadione. Finansiniai įsipareigojimai iš savivaldybės ir valstybės pusės niekaip nebus keičiami. Anot jo, pokyčiai reikalingi, nes esamas projekto techninis projektas buvo parengtas prieš dešimtmetį, kai kurios jo specifikacijos yra pasenusios. „Hanner“ vadovo teigimu, bus ieškoma papildomų projekto investuotojų, jų neradus, išlaidas plečiant vietų skaičių finansuos pati stadiono generalinė rangovė. Mes neturime jokios teisės prašyti daugiau (savivaldybės - ELTA) pinigų, mes ieškome, kas galėtų prisidėti, kas galėtų paremti - jei nerasime, pats prisidėsiu ir padarysime, kad tas stadionas būtų didesnis.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat planuoja įsigyti ketvirtos kategorijos stadioną, kuris talpintų 8 000 žiūrovų ir kainuotų iki 80 mln. litų. Savivaldybė siekia, kad šią sumą skirtų privatus investuotojas, o savivaldybė už stadioną išsimokėtų per 10-15 metų. Vilniaus mero patarėjas Benas Renatas Baltusis mano, kad naujasis stadionas galėtų tapti nuolatiniais nacionalinės futbolo rinktinės namais. Vis dėlto, B. R. Baltusio manymu, dar vienas stadionas Vilniuje yra labai reikalingas: „Vilniaus mieste yra daugiau nei 70 turnyruose dalyvaujančių ekipų. Kiek Vilniuje stadionų, jums turbūt nereikia pasakoti - juos galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais." Dėl antro stadiono reikalingumo nesiginčija ir LFF generalinis direktorius E. Eimontas. Jeigu Vilniuje atsiras du modernūs, nors ir nedideli, stadionai, nacionalinio stadiono statybos greičiausiai bus galutinai užmirštos. Tačiau tai būtų didelė prabanga - skaičiuojama, kad pabaigti senos kartos stadioną reikėtų 350 mln. litų.
Esama Stadionų Padėtis Vilniuje
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas taikliai apibūdino situaciją: „Šalia yra gimdymo namai, mokykla, gyvenamieji namai, biurai ir kapinės - žmogus gimsta, eina į mokyklą, gyvena, dirba ir miršta. Ir viso šito centre yra futbolo stadionas.“
Buvęs „Vėtros“ stadionas, tapęs LFF nuosavybe, yra rekonstruojamas siekiant atitikti FIFA reikalavimus. Planuojama įrengti dirbtinę aikštę, uždengti pagrindinę tribūną stogu ir pagerinti žurnalistų darbo sąlygas. Tačiau dėl saugumo reikalavimų vietų skaičius sumažėjo iki maždaug 4 tūkstančių, vėliau planuojama padidinti iki 8 tūkstančių. Palyginimui, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas talpina daugiau nei 9 tūkst. žiūrovų. Vis dėlto, didžiausias šalyje stadionas neatitinka ir trečiosios kategorijos reikalavimų, kurie keliami nacionalinių rinktinių varžyboms.
„Vilnius Football Academy“ iniciatyva
„Vilnius Football Academy“ iniciatyva statomo stadiono pagrindiniais investuotojais tapo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą sieks apie 2,5 mln. eurų. „Modernus futbolo stadionas jauniesiems futbolininkams buvo viena iš mano svajonių. Dėkoju įmonei „Hanner“, kuri patikėjo mumis ir noriai prisidėjo prie Lietuvos futbolo vystymosi. Tikiuosi, kad šis projektas taps mūsų ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia“, - sako Darvydas Šernas, naujojo stadiono iniciatorius ir „Vilnius Football Academy“ vadovas. Pasak jo, „Hanner-VFA“ vardą gavęs stadionas taps oficialiais „Vilnius Football Academy“ namais, čia visus metus bus organizuojamos treniruotės, varžybos, turnyrai ir kiti futbolo bendruomenės renginiai. Stadionu galės naudotis ir kitos vaikų futbolo akademijos, profesionalūs klubai, kiti norintieji. „Būti greta talentingų žmonių ir padėti jiems augti bei tobulėti yra „Hanner“ misijos dalis. Todėl nusprendėme prisidėti prie prasmingos D.Šerno idėjos išpildymo, kad jaunieji šalies talentai dar šiemet turėtų tarptautinius standartus atitinkančią erdvę. Tikimės, kad šiame sporto komplekse užaugę jaunieji sportininkai prisidės prie Lietuvos futbolo pasiekimų ir įvaizdžio gerinimo“, - kalba „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Naujajame futbolo stadione bus įrengta dirbtinė danga, 300 žiūrovų talpinančios tribūnos bus dengtos stogu. Šalia iškils ir naujas modulinis pastatas, kuriame bus įrengtos rūbinės, dušai, sporto salė, administracinės patalpos. Taip pat numatyta statyti modulinį pastatą, kuriame įsikurs kavinė. Darbų metu bus įrengtas stadiono apšvietimas, pasirūpinta patogiu privažiavimu bei parkavimo vietomis. Pasak D.Šerno, stadiono infrastruktūra, apšvietimas, danga, tribūnos atitiks aukščiausius standartus ir, esant poreikiui, bus galima jame organizuoti ir tarptautines varžybas. Visus įrengimo darbus numatoma baigti jau šių metų trečiąjį ketvirtį.
Darvydas Šernas, idėjos sumanytojas, 20 metų profesionaliai žaidė futbolą, 10 metų atstovavo Lietuvos rinktinei, 2010 m. buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. „Lietuvoje tiek futbolo situacija, tiek sportui reikalinga infrastruktūra nėra pati geriausia, todėl vos baigęs profesionalaus futbolininko karjerą turėjau svajonę įrengti futbolo stadioną vaikams ir akademijai“, - prisimena sportininkas. Jis džiaugiasi, kad „Vilnius Football Academy“ taps pirmąja futbolo akademija Lietuvoje, kuri turės nuosavą futbolo bazę - aikštę, administracines patalpas, treniruoklių salę ir visą reikalingą infrastruktūrą.
Sportinio gyvenimo atspindžiai ir aplinkinių objektų svarba
Straipsnyje minimos SFL (Sekmadienio futbolo lygos) rungtynės atspindi vietos sportinio gyvenimo pulsą. Komandų pavadinimai (Pressas, Grija, Euforija, Šaltupys, Valčiūnai, Reaktyvas, Renne, Žaibai, Olandai, Vėtra, AFK, TERA) byloja apie įvairių bendruomenių susidomėjimą futbolu ir norą dalyvauti varžybose. Rungtynių rezultatai ir aprašymai atskleidžia aistras, kurios verda aikštėje, bei kurioziškas situacijas, nutinkančias už jos ribų.
Pavyzdžiui, aprašomas atvejis, kai Euforija neatvyko į rungtynes su Grija dėl sudėties trūkumo, primena apie iššūkius, su kuriais susiduria mėgėjų komandos. Be to, straipsnyje užsimenama apie "Makabi" stadioną, kuris prieš 100 metų buvo atidarytas Jonavos gatvėje. Šis faktas rodo, kad stadionai ir sporto aikštelės turi gilias istorines šaknis ir yra svarbi miesto kultūros dalis.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas taikliai apibūdino situaciją: „Šalia yra gimdymo namai, mokykla, gyvenamieji namai, biurai ir kapinės - žmogus gimsta, eina į mokyklą, gyvena, dirba ir miršta. Ir viso šito centre yra futbolo stadionas.“
Šešių Liepkalnio gatvės namų gyventojai parašė bendrą skundą, kuriame teigiama, kad visiškai šalia jų namų, taip pat - ant „Vilniaus energijos“ šilumos trasų, vandentiekio linijos, plečiasi kapinės. Prie pat šių kapinių - Vilniaus gimdymo namai Tyzenhauzų gatvėje. „Rudenį, kai nukris medžių lapai, gimdyvės pro palatų langus galės stebėti laidotuves. Kažin ar mažylius sūpuojančioms motinoms tokie vaizdai prie širdies“, - abejojo kita Liepkalnio gatvės gyventoja Vida Apanavičienė. Vilniaus savivaldybė jokių pažeidimų čia neįžvelgia. Kaip informavo savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Inga Simanonytė, žemės sklypas kapinių plėtimui skirtas 2004 m. Projektuojant kapines buvo laikomasi svarbiausių reikalavimų ir planavimo principų, apibrėžtų detaliajame plane bei tuo metu galiojančiose 2006 m vasario 13 d. „Kapinių tvarkymo taisyklėse“ Nr. Savivaldybė suteikė teisę Vilniaus stačiatikių šv. Eufrosinijos parapijai ir Vilniaus sentikių religinei bendruomenei 52 085 kv. m plotą kapinėms Liepkalnio gatvėje praplėsti, įrengti ir eksploatuoti. Darbai vyksta vadovaujantis 2007 m. parengtu ir suderintu projektu. Kapinių teritorijoje yra šiluminė trasa, vandentiekio linija, dujotiekis ir elektros tinklai. Tačiau valdininkai ramina - nuo visų šių tinklų iki laidojimo vietų yra 5 metrų apsauginės zonos.
Investicijos į aplinkinę infrastruktūrą
Jau skelbta, kad Vilniaus savivaldybė ieško būdų plėsti susisiekimą su stadionu mikromobilumo priemonėmis - paspirtukais, dviračiais, taip pat viešuoju transportu, tam šiuo metu vystomas „Mamutų parko“ judumo projektas. Anot mero, investicijos į aplinkinę infrastruktūrą sieks apie 20 mln. eurų, šios lėšos numatytos savivaldybės biudžete. „Jau esame pasirašę rangos sutartis, darbai prasidės pavasarį. (…) Čia yra savivaldybės biudžeto lėšos, kurias mes įsitraukiame į kitų metų biudžetą ir finansuosime darbus iš savivaldybės biudžeto“, - žurnalistams kalbėjo V. Benkunskas. Stadionas Vilniuje statomas Šeškinės mikrorajone, Ozo gatvėje - savivaldybė ketina gatvę platinti, didinti sankryžų pralaidumą, įrengti pėsčiųjų viaduką. V. Benkunskas taip pat teigė, kad dėl papildomos infrastruktūros, parkavimo vietų skaičiaus yra kalbamasi su šalia esančiu prekybos centru „Akropolis“, tačiau prioritetas žiūrovų atvykimui į stadioną vis tiek išliks kitomis transporto priemonėmis, ne automobiliais. „Jokių pakeitimų dėl parkingo nuo projekto pradžios nėra, kažkas mėgsta paspekuliuoti dėl to parkavimo, bet niekur pasaulyje nėra stadiono, kuris atitiktų sėdimų vietų skaičių vienam automobiliui“, - sakė meras.
Transporto Infrastruktūra ir Prekybos Centrai
Šalia Stadiono gatvės taip pat yra patogus susisiekimas viešuoju transportu: Pelesos st. (autobusai: 58) Stadionas (autobusai: 2, 12, 16, 19, 61, 82).
Netoliese galima rasti šiuos prekybos centrus: Aibė (Naujininkų g. 3) MAXIMA XPelesos g. 35 LIDL (Rasų g.) MAXIMA XBazilijonų g. 3 IKISodų g. 22.
Objektai Šalia Stadiono Gatvėje
Šalia Stadiono gatvėje esančių namų yra įvairių objektų, įskaitant: Lopšelis-darželis "Klevelis" LFF stadionas Vilniaus gimdymo namai Vilniaus universitetinė slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninė Delikata (prekybos centras) Vilniaus 30 - asis paštas Fortuna Hostel Rasų miško parkas (miškas).
Ši infrastruktūra rodo, kaip glaudžiai susiję įvairūs miesto objektai ir kaip svarbu planuojant naujus projektus atsižvelgti į jų poveikį aplinkai ir gyventojams.
Statomas Nacionalinis stadionas didėja, vadinasi, brangsta – kas mokės?
Viešojo transporto maršrutai su stotelėmis arčiausiai Vilniaus gimdymo namai (VGN) apima autobusus ir troleibusus. Artimiausios autobusų stotelės yra Stadionas ir Pelesos St., o artimiausia troleibusų stotelė - Stotis.
Moovit padeda lengvai rasti geriausią kelią iki Vilniaus gimdymo namai (VGN) su išsamiais nurodymais iš artimiausios viešojo transporto stotelės. Programėlė suteikia nemokamus žemėlapius ir kelio nurodymus realiu laiku, kas padeda keliauti po miestą. Peržiūrėkite tvarkaraščius, maršrutus, grafikus ir sužinokite, kiek užtrunka kelionė iki Vilniaus gimdymo namai (VGN) realiu laiku.
