Skydliaukė - tai maža, kaklo priekyje esanti drugelio formos endokrininė liauka, gaminanti hormonus. Šie hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai, net ir širdies darbui. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą ir nervų sistemos procesus, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje. Jeigu skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, ląstelės gauna signalą nurimti ir atidėti energijos apykaitą vėlesniam laikui. Tai padeda užtikrinti, kad organizmo funkcijos veiktų vienodu greičiu. Jeigu skydliaukės veikia tinkamai, be sutrikimų veikia visas organizmas.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėčiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Hormonų kiekį kraujyje pastojus padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“. Maždaug 12 savaitę vaisiaus skydliaukė pradeda kaupti jodą, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Skydliaukės funkcijos sutrikimai

Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų.

Hipotiroidizmas (neaktyvi skydliaukė)

Hipotiroidizmas (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotiroidizmas yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu. Hipotiroidizmas gali atsirasti po kai kurių skydliaukės operacijų ar kitų ligų, spindulinės terapijos, jodo trūkumo, kartais hipotiroidizmas pasireiškia po gimdymo, tačiau jis dažnu atveju būna laikinas. Visgi hipotiroidizmas gali būti ir įgimtas, todėl tėveliai ir gydytojai pirmaisiais mėnesiais neretai stebi ar mažyliui nesustoja augti svoris, taip pat ar nekinta širdies ritmas, nepasireiškia pernelyg didelis nervingumas. Hipotirozė organizme išsivysto dėl per mažo jodo kiekio. Suaugusiems žmonėms jodo RPN - 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė.

Hipertiroidizmas (tirotoksikozė)

Štai hipertiroidizmas gali pasireikšti, kada skydliaukė gamina per daug tiroksino hormono. Dažniausiai diagnozuojama su šiuo sutrikimu susijusi autoimuninė liga - Greivso liga. Per didelį gaminamų hormonų kiekį gali lemti ir šeimos ligos istorija, hipofizės sutrikimai, atsiradusios adenomos ar skydliaukės mazgai, kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas. Charakteringi požymiai: stiprus širdies plakimas, padidėjęs pulsas, aukšta temperatūra, vandens praradimas, baimės jausmas, nerimas, pykinimas, paleisti viduriai, raumenų silpnumas.

Tiroiditas po gimdymo

Tiroiditas po gimdymo yra liga, susijusi su skydliaukės funkcija, kuri yra endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje. Šios ligos metu skydliaukė gali būti uždegta, o tai gali paveikti hormonų gamybą, sukelti hipotiroidizmą arba hipertireozę. Tiroiditas po gimdymo yra autoimuninė liga, kuri dažniausiai pasireiškia moterims po gimdymo. Ši liga gali sukelti skydliaukės uždegimą, dėl kurio gali sumažėti arba padidėti hormonų gamyba. Pogimdyminis tiroiditas gali pereiti į hipotirozę. Nuo jos kenčia 5-9 proc. Moterys nuo skydliaukės uždegimo kenčia kur kas dažniau, nei vyrai, dažniausiai suserga 30-50 metų asmenys. Po gimdymo organizme vyksta dideli hormonų svyravimai, kurie gali sukelti skydliaukės uždegimą. Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus, depresiją ir nerimą. Įprastai po kūdikio gimimo skydliaukės funkcija normalizuojasi. Kartais, jei moteris planuoja pastoti, gydytojas gali rekomenduoti tęsti gydymą ir vartoti skydliaukės hormonus. Kūdikiui gimus, reikia tartis su gydytoju, koks gydymo būdas būtų efektyviausias.

Simptomai ir diagnozė

Priklausomai nuo to, kokia yra bendra skydliaukės ir organizmo būklė, taip pat kiek ji yra pažengusi, gali varijuoti skirtingi simptomai. Tai, kad reikėtų apsilankyti šeimos gydytojo kabinete indikuoja šie organizmo ženklai: neaiškios priežasties svorio pokyčiai, nuovargis, troškulys, pasikeitęs širdies ritmas, odos būklės pokyčiai, virškinamojo trakto sutrikimai, padidėjęs nerimastingumas, jaudulys, irzlumas, miego sutrikimai, temperatūrų svyravimo netoleravimas, pavyzdžiui, jaučiamas didelis prakaitavimas ir karštis net nesant itin šiltoms oro sąlygoms.

Visgi, daugelis minėtų simptomų iš tiesų gali asocijuotis su skirtingomis būklėmis ar sveikatos sutrikimais. Pavyzdžiui, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis, svorio pokyčiai gali būti priskiriami ir depresijai ar kitiems nuotaikos sutrikimams, o kūno temperatūrų svyravimai, jaudulys, miego sutrikimai, pasikeitęs širdies ritmas gali būti siejami ir su menopauze, taip pat ir virškinimo sutrikimai gali būti lemiami visai kitokių priežasčių. Todėl pajutus vieną ar keletą simptomų, nereikėtų pulti sau diagnozuoti skydliaukės sutrikimų. Pastaruosius gali įvardinti tik gydytojas endokrinologas, atlikęs specialius kraujo, hormonų bei fizinės apžiūros tyrimus.

Jei įtariate, kad turite su skydliauke susijusių problemų arba ligų, tačiau nesate tuo tikri, paprašykite gydytojo atlikti kraujo tyrimus skydliaukės hormonų lygiui nustatyti. Turėtų būti nustatyti TSH, laisvieji T4, laisvieji T3 ir skydliaukės antikūniai TPO. Turint įtarimų, būtina pasitikrinti, nes negydomos skydliaukės ligos gali sukelti rimtus negalavimus ar net mirtį. Kad būtų laiku skirtas gydymas, šeimos gydytojai skydliaukės testus TPO, T3, T4, THS, TG galėtų įtraukti į ankstyvojo ligų diagnozavimo kasmetinį patikrinimą. Dėmesį reikėtų atkreipti net ir tada, jeigu visi skydliaukės tyrimų rezultatai yra normos ribose, nes vis tiek galite turėti su skydliauke susijusių problemų. Net ir esant normaliems tyrimų rezultatams, daug žmonių, dažniausiai moterys, jaučia lengvus virusinio hipotiroidito požymius. Kartais skydliaukės ligų inkubacinis laikotarpis trunka mėnesius ar net metus, kol laboratoriniai tyrimai parodo skydliaukės veiklos sutrikimus.

Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą. Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.

Ligos valdymas ir gydymas

Didžioji dalis su skydliauke susijusių ligų yra sėkmingai valdoma ir gydoma. Vieniems sutrikimams taikoma hormonų terapija, kitiems pacientams prireikia chirurginės intervencijos, dar kitiems - skiriami specialūs vaistai, kurie sumažina skydliaukės sutrikimų iššaukiamus šalutinius reiškinius.

Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti visuotinės nėščiųjų atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta. Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūniai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.

Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites, levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min.

Subalansuota mityba ir tokių mikroelementų kaip jodas, selenas, geležis bei cinkas, tinkamo kiekio organizme užtikrinimas turi įtakos normaliai skydliaukės funkcijai. Siekiant prisidėti prie skydliaukės bei bendros organizmo sveikatos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti pieno produktų, kiaušinių, riešutų, žuvies, mėsos, vaisių bei daržovių.

tags: #po #gimdymo #issiderine #skydliauke #hormonai

• Rizika ir nauda nėštumo metu
• Vasaros džiaugsmas su vaikiškais baseinais
• Kaip padėti vaikui darželyje
• Žmogaus chorioninis gonadotropinas
• mintys vaikams