Nėštumas yra ypatingas metas moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių fizinių iššūkių. Viena iš dažniausiai pasitaikančių, bet ne visada viešai aptariamų problemų yra vidurių užkietėjimas nėštumo metu. Ši būklė gali smarkiai paveikti moters savijautą, sukelti diskomfortą ir stresą. Laikoma, kad viduriai užkietėję tada, kai tuštinimasis retesnis nei 3 kartai per savaitę. Išmatos, esant vidurių užkietėjimui, yra sausos, kietos kaip akmenukai, sunkiai pasišalinančios. Be to, vargina nemalonūs jutimai pilvo apačioje, skausmas defekacijos metu, nevisiško pasituštinimo jausmas po defekacijos.
Neretai nėščiąsias vargina vidurių užkietėjimas. Tai nėra liga, o greičiau funkcinių sutrikimų, nulemtų nėštumo fiziologijos, simptomas. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogus privalo tuštintis kasdien. Iš tiesų žmonės tuštinasi įvairiai. Yra duomenų, kad net 50 proc. nėščiųjų užkietėja viduriai. Vienoms tai atsitinka pirmojo nėštumo trečdalio metu, kitoms - nėštumo pabaigoje, o dar kitoms viduriai kietesni tik nėštumo pradžioje ir pabaigoje. Viduriai kietėja ir toms nėščiosioms, kurioms iki nėštumo niekada nebūdavo šio negalavimo.
Dauguma moterų po gimdymo palengvėja nuo nėštumo sukelto vidurių užkietėjimo, nes hormonų lygis normalizuojasi ir fiziniai pokyčiai išnyksta. Ankstyva diagnozė ir gydymo planų laikymasis gali gerokai pagerinti rezultatus. Nėščiųjų vidurių užkietėjimas - tai nėščiųjų patiriamas tuštinimosi sutrikimas arba retas tuštinimasis. Jam būdingos kietos, sausos išmatos, kurias sunku tuštintis, dažnai lydimos nevisiško išsituštinimo jausmo.
Kodėl nėštumo metu dažnai užkietėja viduriai?
Vidurių užkietėjimą nėštumo metu nulemia keli veiksniai, susiję su fiziologiniais pokyčiais nėščiosios organizme. Nėštumo metu, veikiamas hormonų, persitvarko visas moters organizmas. Šie pokyčiai lemia ir dažną nėščiųjų negalavimą - vidurių užkietėjimą. Tai nėra liga, o labiau nėštumo fiziologijos nulemtas simptomas. Nėštumo metu virškinimo sistema veikiama ne tik fiziškai (gimda spaudžia žarnyną), bet ir chemiškai - dėl hormoninių pokyčių, kurie lėtina žarnyno judesius. Tai normalus procesas, bet jis gali sukelti nemalonių pasekmių, jei moteris negauna pakankamai skysčių, ląstelienos ar neturi reguliarios fizinės veiklos.
Pagrindinis „kaltininkas“ - hormonas progesteronas, kurio kiekis nėštumo metu stipriai padidėja. Šis hormonas atsakingas už gimdos raumenų atsipalaidavimą, kad išvengtume priešlaikinio gimdymo. Tačiau jis veikia ir visus kitus lygiuosius raumenis - įskaitant žarnyno sieneles. Dėl to žarnyno peristaltika - natūralūs raumenų susitraukimai, stumiantys turinį - sulėtėja, maistas juda lėčiau, daugiau vandens įsigeria į žarnyno sieneles, o išmatos tampa sausesnės. Rezultatas - retesnis ir sunkesnis tuštinimasis.
Antrąjį ir trečiąjį trimestrą gimda gerokai padidėja ir pradeda spausti gretimus organus - tarp jų ir gaubtinę žarną. Kai žarnynas fiziškai suspaustas, jo judėjimas dar labiau sulėtėja. Ypač tai pasireiškia paskutiniais mėnesiais, kai kūdikio padėtis lemia, kuri žarnyno dalis spaudžiama labiausiai. Jeigu moteris papildomai juda mažiau, guli daug lovoje arba vengia aktyvumo dėl diskomforto - žarnyno veikla dar labiau „tingi“, o užkietėjimas gali užsitęsti net kelias dienas ar savaites.
Dauguma nėščiųjų vartoja geležies papildus, ypač jei nustatytas hemoglobino kritimas ar gresia mažakraujystė. Nors geležis būtina vaisiaus vystymuisi ir deguonies pernešimui, ji turi vieną svarbų šalutinį poveikį - gali sukelti ar sustiprinti vidurių užkietėjimą. Tai nutinka dėl to, kad organizmas nepasisavina visos geležies - nepanaudota jos dalis kaupiasi žarnyne, kietina išmatas ir lėtina peristaltiką. Kai kurie papildai (pvz., ferrous sulfate) dirgina žarnyną labiau nei kiti. Todėl svarbu nevartoti papildų savarankiškai, o pasirinkti tuos, kurie tinka konkrečiai nėščiajai - kai kada gydytojai keičia tabletę į skystą formą ar sumažina dozę.
Kitas veiksnys - pasikeitusi mityba. Nėščiosios dažnai ima vengti kai kurių produktų, keičia įpročius, mažiau valgo daržovių, grūdų, perdirba mitybą į „lengvesnę“ - tai gali sumažinti ląstelienos kiekį. Jei sumažėja ir skysčių vartojimas (ypač jei pykina), tuštinimasis tampa dar sunkesnis.
Vidurių užkietėjimą provokuoja geležies preparatai, kai kurie vaistai nuo skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, antacidiniai vaistai, kalcio preparatai ir t.t. Neretai atkaklios obstipacijos priežastis būna moters skydliaukės funkcijos nepakankamumas (hipotirozė), kuri nėštumo metu gali pasunkėti. Neretai baimė patirti skausmą dar labiau sulaiko tuštinimosi refleksą.
Nėštumo metu užkietėjusį vidurių užkietėjimą pirmiausia sukelia hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs progesterono kiekis, kuris sulėtina virškinimo procesą. Nėštumo metu užkietėjusį vidurių užkietėjimą pirmiausia sukelia hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs progesterono kiekis, kuris sulėtina virškinimo procesą. Nėštumo metu virškinimo sistema veikiama ne tik fiziškai (gimda spaudžia žarnyną), bet ir chemiškai - dėl hormoninių pokyčių, kurie lėtina žarnyno judesius. Tai normalus procesas, bet jis gali sukelti nemalonių pasekmių, jei moteris negauna pakankamai skysčių, ląstelienos ar neturi reguliarios fizinės veiklos.
Kokie simptomai rodo, kad užkietėjo viduriai?
Nėštumo metu tuštinimosi įpročiai gali natūraliai pasikeisti - tačiau yra aiški riba tarp „normalaus sulėtėjimo“ ir tikro vidurių užkietėjimo, kuriam jau reikia dėmesio. Dažniausiai tuštinamasi 1-2 kartus per dieną arba kas antrą dieną, tačiau jei tuštinimasis vyksta rečiau nei 3 kartus per savaitę ir kartu jaučiami šie požymiai - tai jau rodo funkcinį vidurių užkietėjimą.
Dažniausi simptomai: ilgai trunkantis tuštinimosi procesas, reikalaujantis stanginimosi; sausos, kietos ar granuliuotos išmatos; jausmas, kad žarnynas visiškai neištuštėjo; pilvo pūtimas, spaudimas ar net skausmas pilvo apačioje; diskomfortas po valgio ar jausmas, kad „viskas sustojo“. Nėštumo metu tokie pojūčiai gali pasirodyti net ir be klasikinio užkietėjimo, todėl labai svarbu stebėti ne tik reguliarumą, bet ir išmatų konsistenciją, pojūčius po tuštinimosi, bei tai, ar tuštinimasis tampa nemaloniu iššūkiu. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, tai nebėra tik laikinas nepatogumas - tai ženklas, kad organizmas jaučia krūvį ir reikalauja pagalbos.
Užsilaikius išmatoms žarnyne, jos kietėja, džiūsta, susidaro dideli kamščiai, trukdantys išmatų evakuacijai ir dujų pasišalinimui. Užsitęsus vidurių užkietėjimui, pablogėja apetitas, atsiranda šleikštulys. Užsitęsus vidurių užkietėjimui nėštumo metu, gali atsirasti keletas nemalonių komplikacijų: plečiasi hemoroidiniai mazgai išeinamosios ir tiesiosios žarnos srityje, atsiranda skausmingų išeinamosios angos įplėšų, fizūrų.
Ką daryti esant vidurių užkietėjimui nėštumo metu?
Nors nėštumo metu kai kurie vaistai ar papildai yra ribojami, dauguma vidurių užkietėjimo atvejų gali būti suvaldyti natūraliais, saugiais būdais, pritaikius keletą paprastų įpročių. Svarbiausia - veikti anksti, nelaukiant, kol problema taps nuolatine.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda
Pirmas žingsnis - vanduo ir judėjimas. Daugumai moterų padeda paprasčiausia padidintas vandens kiekis - ne mažiau kaip 2 litrai per parą (nebent gydytojas rekomenduoja kitaip). Skysčiai minkština išmatas ir palengvina jų pasišalinimą. Kartu būtinas bent minimalus fizinis aktyvumas - trumpi pasivaikščiojimai, lengvas tempimas ar gimnastika padeda suaktyvinti žarnyno judesius. Būtina sportuoti, rytais daryti lengvą mankštą, plaukioti, vaikščioti, judėti - tai sveika ne tik dėl bendros būklės, bet ir žarnyno veiklai stimuliuoti.
Tuštinimosi režimas taip pat svarbus. Rekomenduojama eiti į tualetą tuo pačiu metu (dažnai rytais), neskubėti, nesistengti spausti ir sėdėti patogioje, šiek tiek pasilenkusioje padėtyje - tai skatina natūralią peristaltiką. Jei jaučiate norą tuštintis, eikite į tualetą tuoj pat.
Mityba ir produktų pasirinkimas
Valgant daugiau ląstelienos turinčių produktų (avižos, grikiai, lęšiai, vaisiai, daržovės su žievele) palaikoma žarnyno sveikata ir reguliari peristaltika. Ypač naudingi: džiovintos slyvos arba slyvų tyrė, kiviai, obuoliai, kriaušės, sėlenos (avižų ar kviečių, jei neturi jautrumo glitimui), pilno grūdo duona, rudieji ryžiai. Svarbu per dieną išgerti pakankamą kiekį skysčių (bent 1,5 litro). Taip pat svarbu pakankamai judėti. Ypač svarbi augalinė ląsteliena (maistinės skaidulos), esanti daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje, praturtintoje saulėgrąžomis, sėlenomis. Rekomenduojama dienos norma yra apie 20 g, tačiau tokį kiekį maiste reikia pasiekti palaipsniui, per 2 savaites. Labai svarbu vartoti daug skysčių, nes be vandens augalinė ląsteliena neturi laisvinamojo poveikio ir gali sukelti žarnų užsikimšimą.
Svarbu ne tik pridėti ląstelienos, bet ir vengti vidurius stabdančių produktų - baltos duonos, ryžių, bananų (žalių), stiprios juodos arbatos ar šokolado dideliais kiekiais. Jeigu įtariate, kad problemą sukelia būtent jie, pasikonsultuokite su gydytoju dėl jų vartojimo ir įsitikinkite, kad juos vartojate teisingai.
Natūralios priemonės, padedančios nėštumo metu
Kai kurioms moterims pakanka paprastų, bet reguliarių veiksmų, kad žarnynas pradėtų veikti aktyviau. Štai keli natūralūs sprendimai, dažnai naudojami saugiai: šilto vandens stiklinė tuščiu skrandžiu ryte - suaktyvina virškinimo sistemą ir paruošia žarnyną dienai. Džiovintos slyvos arba slyvų sultys - veikia kaip natūralus lengvas laisvinamasis, dažnai užtenka 3-4 slyvų per dieną. Chia ar linų sėklos - užmerkus per naktį šaukštelį sėklų vandenyje ir išgeriant ryte, galima paskatinti tuštinimąsi. Šiltas maistas - šiltos sriubos, troškiniai padeda žarnynui dirbti švelniau nei šalti produktai. Šios priemonės ne tik saugios, bet ir palaiko bendrą skysčių ir skaidulų balansą.
Vienos pačių efektyviausių - smiltyninio gysločio skaidulos, kurių poveikis itin švelnus. Be to, jos sugeria daugiau vandens nei bet kurios kitos - net 20 - 25 kartus daugiau nei sveria pačios. Dar viena išskirtinė smiltyninio gysločio skaidulų savybė, kad jose nėra fitatų, kurių gausu kviečiuose esančiose skaidulose. Dar viena skaidulų rūšis, kuri veikia skirtingai nei smiltyninis gyslotis, tačiau taip pat naudinga užkietėjus viduriams - inulinas. Jo daugiausia šakniavaisiuose - svogūnuose, cikorijose, artišokuose, poruose.
Patogus, saugus ir lengvai prieinamas sprendimas yra maisto papildas LEPICOL milteliai. Šių miltelių sudėtyje yra visi minėti komponentai, o LEPICOL PLUS dar papildytas ir virškinimą gerinančiomis augalinėmis medžiagomis.
Kada galima vartoti vaistus ar žvakutes?
Jei nei mityba, nei gyvenimo būdas nepadeda, o užkietėjimas trunka kelias dienas ar tampa skausmingas, gydytojas gali rekomenduoti specialius preparatus. Dažniausiai saugiais laikomi: glicerino žvakutės - padeda švelniai sužadinti tuštinimosi refleksą, nesukeliant sisteminio poveikio; laktuliozės sirupas (pvz., Duphalac) - veikia švelniai, didina žarnyno turinio tūrį, bet nesukelia dirginimo. Svarbu vengti stiprių, dirginančių vidurius laisvinančių vaistų (pvz., senos preparatų ar magnio sulfato), nebent juos paskyrė gydytojas. Savigyda - ne vieta nėštumo metu.
Mikroklizmutės Microlax veikia vietiškai ir nesukelia pavojaus nėštumui. Jos suminkština išmatas ir patepa žarnų sieneles. Tai saugi ir efektyvi priemonė. Jos veikliosios medžiagos skatina vandens patekimą į žarnyną, sulaiko skysčius sukietėjusiame žarnyno turinyje, todėl susidaręs kamštis suminkštėja ir lengvai pasišalina. Tuo pačiu metu padidėja žarnyno turinio apimtis, jis suskystėja, ir atsiranda noras tuštintis. Veikliosios medžiagos nepraeina pro žarnyno sienelę ir toliau į organizmą nepatenka. Jos nepakitusios pasišalina iš organizmo kartu su išmatomis. Dėl šių priežasčių ir dėl švelnaus poveikio Microlax ir rekomenduojamas nėščiosioms.
Sudėtingesniais atvejais ir jeigu nepadeda kitos priemonės, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku dėl vidurius laisvinančių preparatų vartojimo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl vidurių užkietėjimo?
Nors dauguma atvejų gali būti išspręsti namuose, yra situacijų, kai užkietėjimas tampa rimtesniu sutrikimu, kurį turi įvertinti gydytojas. Kai kuriais atvejais užkietėjimas nėra tik virškinimo problema - jis gali būti kitų sveikatos pokyčių pasekmė arba prisidėti prie papildomų komplikacijų.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei: tuštinimasis nevyksta ilgiau nei 4-5 dienas, nepaisant mitybos ir gyvenimo būdo korekcijų; užkietėjimą lydi kraujas išmatose arba kraujavimas iš išangės; jaučiamas stiprus pilvo skausmas, mėšlungis arba spaudimas; atsiranda pykinimas, vėmimas, apetito praradimas; pastebimi itin kieti arba „pieštuko formos“ išmatos; po tuštinimosi lieka jausmas, kad žarnynas neištuštėjo visiškai; kartu su užkietėjimu sumažėja vaisiaus judesiai ar atsiranda kitų nėštumo rizikos ženklų. Šie požymiai gali rodyti ne tik užkietėjimą, bet ir hemorojaus, žarnyno uždegimo ar kitų komplikacijų pradžią. Nėštumo metu svarbu reaguoti laiku - gydytojas įvertins situaciją saugiai ir profesionaliai.
Vidurių užkietėjimas yra dažna, įprastai visiškai nepavojinga ir daugeliu atvejų lengvai išsprendžiama problema. Vidurių užkietėjimas yra dažna nėščių moterų problema. Neretai jis pasireiškia ir toms moterims, kurios prieš nėštumą niekada nesiskundė vidurių užkietėjimu. Taip atsitinka dėl pakitusios hormonų sistemos. Padidėjus moteriškų hormonų kiekiui kraujyje, atsipalaiduoja visi lygieji raumenys. Plečiasi šlapimtakiai, netenka tonuso žarnyno raumenys, sudaryti iš skersinių ir lygiųjų raumenų. Padidėjusi estrogenų ir progesteronų koncentracija organizme ypač slopina storosios žarnos motorinį aktyvumą, lėtina žarnų peristaltiką. Tokiu atveju sulėtėja išmatų tranzitas žarnynu. Užsilaikiusios išmatos žarnyne kietėja, džiūsta, susidaro išmatų kamsčiai, trukdantys išmatų evakuacijai.
Nėščiųjų vidurių užkietėjimas yra dažna būklė, galinti smarkiai paveikti moters gyvenimo kokybę nėštumo metu. Nėščiosioms labai svarbu suprasti jo priežastis, simptomus ir valdymo galimybes. Nėštumo metu užkietėjęs vidurių užkietėjimas pirmiausia susijęs su hormoniniais ir fiziniais pokyčiais, tam tikros infekcijos ar aplinkos veiksniai gali pabloginti būklę. Pavyzdžiui, virškinimo trakto infekcijos gali pakeisti žarnyno veiklą, o tam tikri aplinkos toksinai gali paveikti žarnyno sveikatą. Genetinis polinkis gali turėti įtakos kai kurioms moterims, kenčiančioms nuo vidurių užkietėjimo nėštumo metu. Tokios būklės kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) gali turėti paveldimą komponentą, todėl kai kurios moterys yra jautresnės vidurių užkietėjimui. Mityba ir gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką žarnyno sveikatai. Mažai skaidulų turinti mityba, nepakankamas skysčių vartojimas ir sėslus gyvenimo būdas gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo. Nėščios moterys gali jausti potraukį tam tikriems maisto produktams, kuriuose mažai skaidulų, todėl jų mityba gali būti nesubalansuota.
Nors vidurių užkietėjimas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnę būklę, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nėštumo vidurių užkietėjimo diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant mitybos įpročius, fizinio aktyvumo lygį ir visas ankstesnes virškinimo trakto problemas. Daugeliu atvejų nėštumo vidurių užkietėjimą galima diagnozuoti remiantis simptomais ir klinikiniu įvertinimu.
tags: #viduriu #uzkietejimas #nestumas
