Didžiojoje Britanijoje gimdymas visada sulaukia ypatingo dėmesio, o kai kalbama apie karališkąją šeimą, šis įvykis tampa svarbia nacionaline ir tarptautine naujiena. Princo Williamo ir Kembridžo kunigaikštienės Kate pirmagimio laukimas buvo lydimas didelio susidomėjimo, o paties gimdymo procesas - daugybės spekuliacijų ir diskusijų. Tai suteikia puikią progą prisiminti ir aptarti karališkųjų kūdikių gimimo tradicijas, kurios šimtmečius buvo puoselėjamos, ir kaip jos keičiasi šiuolaikiniame pasaulyje.
Tradicijos ir pokyčiai
Istoriškai karališkųjų asmenų gimdymai vykdavo namuose. Karalienė Elžbieta II gimė privačiame name Londone, o jos sūnūs gimė Bakingamo rūmuose. Tokia praktika buvo įprasta ir kitose Europos šalyse. Tačiau 9-ajame dešimtmetyje princesė Diana sulaužė šią seną tradiciją ir pasirinko gimdymui ligoninę. Šv. Marijos ligoninės privatus "Lindo Wing" sparnas tapo vieta, kur pasaulį išvydo princai Williamas ir Harry, o vėliau ir Kembridžo hercogienė Catherine - jų vaikai.
Kita svarbi tradicija buvo liudininko dalyvavimas gimdyme. Iki 1948-ųjų metų karališkojo kūdikio gimimą turėjo paliudyti tam paskirtas vyriausybės atstovas, siekiant užtikrinti, kad kūdikis tikrai priklauso karališkajai šeimai ir nebuvo slapta pakeistas. Ši tradicija, siekianti dar XVI amžiaus "šildyklės sąmokslo" laikus, buvo panaikinta, suteikiant daugiau privatumo.
Taip pat reikšmingi pokyčiai įvyko tėvų dalyvavimo gimdyme klausimu. Princas Charlesas, būdamas šalia princesės Dianos, jautėsi "labai pakiliai" ir "giliai pasinėręs į gimdymo procesą". Princas Williamas pareiškė esantis "visai pasiruošęs" būti kartu su žmona gimdymo metu, kas yra įprasta daugeliui šiuolaikinių tėvų, tačiau karališkosios šeimos istorijoje tai yra naujovė.
Anksčiau karališkųjų šeimos vaikams buvo taikomi griežti taisyklės dėl išsilavinimo - jie mokydavosi namuose. Karalienė Elžbieta II niekada nelankė mokyklos. Tačiau šiandien vaikai lanko privačias mokyklas, o princesė Diana buvo pirmoji, išleidusi savo atžalą į valstybinę mokyklą.
Dar viena svarbi tradicija, kuri keičiasi - tai karališkojo kūdikio gimimo paskelbimas. Anksčiau tai būdavo oficialus raštas, pakabinamas prie Bakingamo rūmų. Šiandien, informacinių technologijų dėka, žinia pirmiausiai paskelbiama internetu - per socialinius tinklus ir el. paštą.
Karališkosios poros gimdymas: laukimas ir realybė
Pasaulis su dideliu susidomėjimu laukė karališkosios poros pirmagimio gimimo. Nors gimdymo data nebuvo oficialiai skelbiama, žiniasklaida spėliojo įvairias datas, tačiau jos praėjo, o kūdikis vis dar saugiai augo mamos pilve. Tai parodo, kad net ir planuojant, gamta turi savo planus.
Pora iš ligoninės su naujagimiu ant rankų pasirodė po gimdymo praėjus vos septynioms valandoms. Tai nustebino daugelį, ypač lyginant su tradiciniu ilgesniu buvimu ligoninėje. Vis dėlto, kaip teigia specialistai, gimdyvės ir naujagimio išrašymas iš ligoninės priklauso nuo abiejų sveikatos, gimdyvės požiūrio bei sveikatos nėštumo metu bei po gimdymo. Jeigu pati moteris yra pozityviai nusiteikusi, nori grįžti į visuomeninį gyvenimą ir savą aplinką, o jos nėštumas bei gimdymas buvo natūralus, tai toks sprendimas yra natūralus.
Fotografams ir poros laukusiems žurnalistams Kate negailėjo šypsenų. Ji atrodė stulbinančiai - buvo pasipuošusi raudona suknele, avėjo kūno spalvos aukštakulnius, o pirštą, tradiciškai, puošė žiedas su mėlyna akute. Medikai pastebi, kad aukštakulniai greičiausiai buvo pasirinkti tik kelionei namo, nes po gimdymo kojos gali būti patinusios, ir juos avėti gali būti fiziškai sunku.
Dėmesys naujagimiui ir karališkosios taisyklės
Nors karališkosios poros greitas grįžimas namo rodo pasitikėjimą savo jėgomis, svarbu nepamiršti ir naujagimio poreikių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, svarbu atlikti privalomuosius skiepus ir tyrimus. Pirmąją parą naujagimiui atliekami du privalomieji skiepai nuo hepatito B ir tuberkuliozės, o praėjus 48 valandoms po pirmojo žindymo, imamas tirti kūdikio kraujas dėl metabolinių ligų. Nors karališkoji šeima gali turėti tam tikrų privilegijų, Lietuvoje tokie organizaciniai dalykai būtų gerokai sudėtingesni.
Karališkosios šeimos vaikams taikoma daugybė taisyklių, kurios formuoja jų gyvenimą nuo pat gimimo. Tarp jų yra:
- Dovanų priėmimas: Karališkosios šeimos vaikai gauna daug dovanų, tačiau ne visas gali pasilikti. Taisyklės griežtai apibrėžia, kokias dovanas galima pasilikti, o kokių negalima, siekiant išvengti įsipareigojimų dovanotojui.
- Užsienio kalbų mokymasis: Nors nėra oficialios taisyklės, istorija rodo, kad kalbų mokymasis yra būtinas. Karalienė Elžbieta II puikiai kalba prancūziškai, o ir kiti karališkosios šeimos nariai mokosi užsienio kalbų.
- Oficialusis pasisveikinimas: Sulaukę penkerių metų amžiaus, karališkosios šeimos vaikai turi išmokti padaryti reveransą arba nusilenkti karalienei.
- Drabužių pasirinkimas: Berniukams iki tam tikro amžiaus leidžiama dėvėti tik trumpas kelnes, o ilgos kelnės laikomos viduriniosios klasės ženklu.
- Krikštynos: Krikštynos karališkojoje šeimoje išlieka labai svarbios ir vyksta Anglikonų Bažnyčioje.
- Kelionės: Anksčiau karališkosios šeimos nariams buvo draudžiama keliauti drauge, kad išvengtų visų paveldėtojų žūties vienoje nelaimėje. Ši taisyklė šiandien yra išimtis.
- Etiketo mokymai: Karališkosios šeimos vaikai nuo mažumės mokosi oficialių pietų etiketo, kaip elgtis per oficialius renginius.
- Vaikiški pasai: Visi karališkosios šeimos nariai, net ir patys mažiausieji, privalo turėti pasus keliaudami.
- Maistas: Karališkosios šeimos vaikams maistas ruošiamas virtuvėje, o ne perkamas pakuotėse.
Istoriniai gimdymo aspektai LDK
Istorikė Monika Ramonaitė paskaitoje "Viena koja karste: nėštumas ir gimdymas XVI-XVIII amžiuje LDK visuomenėje" atskleidė, kad LDK visuomenėje nėštumas ir gimdymas buvo suprantami visai kitaip nei šiandien. Tuo metu neturėta pakankamai žinių apie apvaisinimą ir vaisiaus vystymąsi, o bevaikystė buvo laikoma didele nelaime ir net luošumu. Moterys dažnai rizikuodavo gyvybe, o mirties tikimybė gimdant buvo didelė dėl prastų higienos sąlygų ir medicinos žinių trūkumo.
Gimdydavo moterys namuose, o procesą lydėdavo giminaitės, kaimynės ir pribuvėjos. Didelę įtaką turėjo ir religiniai tikėjimai, o nevaisingumas dažnai buvo siejamas su piktomis magiškomis jėgomis ar Dievo bausme. Moterys naudojo įvairias priemones vaisingumui skatinti, nuo vaistažolių iki amuletų, o kai kuriais atvejais netgi buvo tikima, kad gimda yra "neišsivysčiusi vyro varpa". Šie istoriniai aspektai parodo, kaip toli pažengusi medicina ir visuomenės požiūris į gimdymą.
