Veiklos vertinimas yra svarbus procesas, užtikrinantis įstaigų ir jų darbuotojų veiklos kokybę bei efektyvumą. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veikla vertinama vadovaujantis atitinkamų ministrų tvirtinamais aprašais.
Biudžetinių įstaigų vadovų vertinimas
Biudžetinės įstaigos vadovo, išskyrus švietimo įstaigos vadovą, veiklos vertinimo tikslas - nustatyta tvarka įvertinti jo kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus) ir pasiektus veiklos rezultatus. Biudžetinės įstaigos vadovo veiklą vertina jį į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Mokyklos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant mokyklos taryboms, švietimo pagalbos įstaigos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigų savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigose savivaldybių institucijų nėra, - darbuotojų atstovams).
Nuo 2026 m. sausio 1 d., pasikeitus Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo ir jam prilyginto vertinimo tvarkos aprašui, pretendentai, turintys iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės švietimo agentūros išduotoje pažymoje dėl kompetencijų įvertinimo balų sumos perskaičiavimo, atskirų kompetencijų įvertinimai balais nėra nurodomi, pateikiama tik kompetencijų įvertinimo balų suma. Dėl pažymų išdavimo kreiptis el. paštu.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų vertinimas
Biudžetinės įstaigos darbuotojų veiklą vertina tiesioginiai jų vadovai. Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir jo veiklos vertinimas baigiamas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu.
2025 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 9) biudžetinės įstaigos darbuotojas (išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą) gali būti perkeliamas į toje pačioje biudžetinėje įstaigoje esančias aukštesnes biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigas, kurios įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje priskirtos aukštesniam pareigybių lygiui (pakopai), jeigu jis atitinka šiai pareigybei keliamus reikalavimus ir jeigu toks perkėlimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui (biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeliamas į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, tik jeigu tai atitinka Vyriausybės tvirtinamame pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše nurodytas sąlygas).
Be to, 2025 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 3) biudžetinės įstaigos vadovas ar darbuotojas gali būti perkeliamas į toje pačioje biudžetinėje įstaigoje esančias žemesnes pareigas, kurios įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje priskirtos žemesniam pareigybių lygiui (pakopai), jeigu tai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui.
2024 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 1) ir 2025 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. 3) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo veiklos gerinimo planas.
Valstybės tarnautojų vertinimas
Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina valstybės tarnautojo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, - šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginiai vadovai.
Vertinami karjeros valstybės tarnautojas ir laikinasis valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginiam vadovui vertinant jų tarnybinę veiklą. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas.
Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo eilinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatytas trumpesnės trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.
Darbuotojų ir valstybės tarnautojų teisių gynimas
Biudžetinės įstaigos darbuotojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantį asmenį prašydamas įvertinti, ar veiklos vertinimas objektyvus ir pagrįstas. Jeigu biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimą.
Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (jo įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.
Vertinimo samprata ir principai
Vertinimas - tai įvairių faktų apie mokymąsi rinkimas, mokymosi rezultatų nustatymas arba matavimas. Tai vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Tai pažinimo procesas, kuriuo nusprendžiama apie vertinamojo objekto vertingumą. Tai procedūra, kurią atliekant stebimas, įvairūs matavimų rezultatai yra lyginami su normomis, kriterijais, standartais. Tikrinimas - tai mokymosi rezultatų apskaita ir šių rezultatų lygio nustatymas. Kontrolė - tai vertinamasis procesas, kurio metu nustatoma, kiek atliktoji veikla atitiko laukiamus rezultatus.
Vertinimas turi būti informatyvus, t.y. suteikti aiškią informaciją apie vertinamąjį objektą. Vertinimas turi būti visapusiškas, t.y. atliekamas įvairiais mokymosi ar studijų etapais ir pasitelkus įvairius vertinimo metodus, kurie teikia išsamią informaciją apie visas studijų (ar kitos veiklos) vertinamasias sritis.
Vertinimas turi būti ekonomiskas, t.y. nešvaistyti laiko ir resursų. Vertinimas turi būti objektyvus. Ši nuostata reikalauja organizuojamo vertinimo nešališkumo. Uždaruose autoritariniuose visuomenėse vyravęs išorinis vertinimas pasižymėjo uždarumu ir neskaidrumu. Demokratinėje visuomenėje švietimo vertinimas reikalingas atsiskaitomumui.
Communication Tips for Performance Reviews: What to Say in Your Performance Review
Vertinimas turi būti siejamas su studijų programos ir dėstomo dalyko tikslais ir turi matuoti mokymosi rezultatus. Taikomi vertinimo metodai turi tapti integruota viso mokymo dalimi ir neturėtų kelti studentams baimės. Patikimumas - gaunama vertinimo informacija ir vertinimo rezultatai neturėtų priklausyti nuo vertintojo pasikeitimo. Veiksmingumas - visos studijų programos ar atskiro dalyko vertinimo programa turi būti veiksminga, suprantama ir vienodai patogi naudoti, tiek vertintojams, tiek ir vertinamiesiems.
Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis - padėti mokiniams mokytis. Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių mokymo ir mokymosi metodų. Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar kitokio pobūdžio atliktis. Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai, ką ir kaip reikėtų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir trūkumus, numatyti tobulinimo būdus.
