Nėštumo nutraukimas, mediciniškai vadinamas abortu, yra sudėtingas procesas, turintis įtakos ne tik moters fizinei, bet ir psichologinei sveikatai, o taip pat atsiliepiantis į visuomenės požiūrį ir socialinius aspektus. Nėštumo nutraukimo pasekmės moteriai gali būti tiek fiziologinės, tiek psichologinės. Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei.
Moters reprodukcinė sistema apima gimdą, kiaušides, kiaušintakius ir makštį. Įprasto nėštumo atveju apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos gleivinės, tačiau negimdinio nėštumo atveju apvaisintas kiaušinėlis gali prisitvirtinti kiaušintakyje arba kitur, kas gali sukelti rimtų komplikacijų. Aborto, negimdinio nėštumo ir nėštumo su išvisa komplikacijos yra rimtos medicininės būklės, turinčios didelę įtaką moters sveikatai. Negimdinis nėštumas yra pavojingas, nes gali sukelti vidaus kraujavimą ir reikalauti skubios medicininės intervencijos.
Pagrindinės aborto, negimdinio nėštumo ir nėštumo su išvisa komplikacijos priežastys gali būti įvairios. Negimdinio nėštumo atveju, galimos priežastys apima kiaušintakių pažeidimus, infekcijas, hormonų disbalansą ar anksčiau atliktas operacijas. Abortas gali įvykti dėl genetinių anomalijų, moters sveikatos problemų, hormonų sutrikimų ar net psichologinių veiksnių.
Diagnostika apima klinikinį įvertinimą, ultragarsinį tyrimą ir kraujo tyrimus. Ultragarsas yra svarbus įrankis, leidžiantis nustatyti nėštumo vietą (įprastą arba negimdinį) ir įvertinti galimas komplikacijas.
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir pobūdžio. Negimdinio nėštumo atveju, gali prireikti chirurginės intervencijos arba vaistų, tokių kaip metotreksatas, kuris padeda sustabdyti nėštumą. Abortui gali būti taikomas medicininis gydymas (vaistai) arba chirurginis (kuretacija). Nuo 2023 m. sausio 1 d. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. nėštumą.
Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Viešoji įstaiga „KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS“ įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo. Organizacija siekia rūpintis psichine moterų sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, o taip pat vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje.
Atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys nutraukia nėštumą, - finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir vaiko tėvo ar artimųjų noras. Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys: nesuderinamumas su karjera ir darbu, negebėjimas išlaikyti vaiko, nenoras gadinti santykių su vaiko tėvu, tiksliai nustatytas norimų turėti vaikų skaičius (Europoje dažniausiai du), vėlesnis pirmojo gimdymo amžius (daugiau nei 30 metų).
Nėštumo nutraukimas, kaip ir kiti reikšmingi ar mažiau reikšmingi sprendimai, gali sukelti įvairius jausmus. Asmenininiame lygmenyje moters reakcija į nepageidaujamą nėštumą ir abortą gali skirtis atsižvelgiant į moters amžių, turimų vaikų skaičių, savivertę, įveikos strategijas, asmenybės ypatumus, ligas, religinius įsitikinimus, finansinę situaciją, darbo aplinkybes ir t.t. Tarpasmeniniame lygmenyje moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo, santykių su partneriu kokybės ir medicinos personalo reagavimo. Nėštumą nutraukusios moterys gali jaustis vienišos, išgyventi gėdą ne tiek dėl pačio aborto fakto, o dėl netinkamo artimiausios aplinkos reagavimo, smerkimo, žeminimo, atstūmimo. Visuomenės lygmeniu moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo visuomenėje paplitusių nuostatų aborto atžvilgiu, įstatymų, apibrėžiančių aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimo visuomenėje.
Daugelyje mokslinių tyrimų, kuriuose tiriamos nėštumo nutraukimo pasekmės, dažniausiai aprašomos medicininės aborto pasekmės - kraujavimas, infekcija, komplikacijos, susijusios su anestezija. Atliktame tyrime respondentai dažniau nurodė psichologines nėštumo nutraukimo pasekmes - kaltės jausmą ir emocinę krizę. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų. Nėštumo nutraukimas pats savaime nedidina nerimo, depresijos ar potrauminio streso sutrikimo rizikos. Psichinių sutrikimų rizika nutraukus nėštumą pirmajame trimestre yra ne didesnė nei vaisių išnešiojus iki galo.
Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:
- infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis
- nevaisingumas;
- krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje;
- priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu.
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%. Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusiu su patirtu abortu.
Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:
- Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio
- Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą
- Neatleidimą
- Gėdą dėl tokio poelgio
- Santykių griūtį
- Vienišumo jausmą
- Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo
- Nemigą ir košmarus
- Nerimą
- Depresiją
- Valgymo sutrikimus
- Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis
- Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai
- Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių
- Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu
- Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais
- Pasikartojančius aborto išgyvenimus
- Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą
- Gali kilti mintys apie savižudybę
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
Paradoksalu, bet neretai moterys abortui ryžtasi, siekdamos išsaugoti santykius su mylimu žmogumi, tačiau santykiai po aborto ne tik kad nepagerėja, bet dažnai net pablogėja ar visiškai nutrūksta. Abortas ne sutvirtina poros tarpusavio santykius, bet iškelia nelengvą uždavinį - konstruktyviu būdu išgyventi netektį. Ir šis uždavinys yra įveikiamas ne visiems. Pastebima, kad kai kurios moterys, pasidariusios abortą, ilgainiui sunkiau užmezga tvirtus santykius su vyrais, mažiau jais pasitiki, taip pat gali turėti seksualinių sunkumų. Apsisprendimas abortui neretai rodo, kad santykiai tarp vyro ir moters nebuvo iš tiesų geri. Būna atvejų, kai motiną ištinka hormoninis šokas dėl staiga nutraukto natūralaus fiziologinio proceso (nėštumo), po kurio gali prasidėti nuolatinė depresija. Ji nebeįstengia vyrui būti tokia partnere kaip buvo anksčiau.
Neretai manoma, jog abortas emociškai paveikia tik moteris, o kitų šeimos narių nepaliečia. Tačiau aborto išgyvenimas atsiliepia visos šeimos gyvenimui, tiek esamiems, tiek būsimiems jos nariams. Abortas, vienaip ar kitaip, paliečia kiekvieną, kuris prie jo prisidėjo bei moters santykius su jais. Užsitęsęs gedėjimas ir poabortinio/potrauminio sindromo pasekmės gali sutrikdyti šiltus ir prieraišius motinos bei gimusio kūdikio santykius, o vėliau tai prisideda prie vaiko emocinių bei elgesio problemų atsiradimo.
Nuo balandžio 15 d. kviečiame abortą patyrusias moteris į psichologės moderuojamą nedidelę savitarpio paramos grupę. Vyks 10 nuotolinių (Zoom platformoje) kassavaitinių susitikimų antradienio vakarais nuo 18 val. Lietuvoje veikiantis Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti išgyvenančioms krizinį nėštumą, kenčiančioms po kūdikio netekties dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, aborto, išgyvenančioms pogimdyminę depresiją. Šiauliuose nemokamas psichologų paslaugas teikiame ir mes.
Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutrakimas dažniausia yra pigesnis. Kai kurių klinikų kainoraščiuose nurodyta, kad kuo didesnio gestacinio amžiaus nėštumas, tuo brangiau operacija kainuos (pavyzdžiui, 5 sav. nėštumo nutraukimas kainuoja 250 Eur, o 10 sav. - jau 500 Eur).
Nors moterų reakcijos į abortą skiriasi, nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“. Šio termino patariama nevartoti, tokios diagnozės nėra nei vienoje ligų klasifikacijoje. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Sveikatos priežiūra užtikrinanti žmogaus teises reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius.
Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.
Norint teikti kompleksinę pagalbą moterims, kurios planuoja daryti abortą, reikėtų gerai suprasti priežastis, dėl ko jos priima tokį sprendimą. Lietuvoje nereglamentuojamas privalomas ir platesnis moters konsultavimas socialiniais, psichologiniais ir teisiniais aspektais, kai gali būti gilinamasi į jos sprendimo priežastis ir aptariamos įvairios alternatyvos siekiant išsaugoti moters nėštumą. Krizinio nėštumo konsultavimas galėtų būti ne tik psichologų, bet ir specialiai apmokytų socialinių darbuotojų veiklos sritis, kaip tai įtvirtinta užsienio praktikoje.
Svarbu, kad moterys gautų psichologinę paramą ir konsultacijas po aborto, kad padėtų joms susidoroti su emocinėmis pasekmėmis. Naujų terapijų galimybės nuolat tobulinamos, siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti moterų sveikatą.
Krizinio nėštumo situacijoje svarbu ryžtis ieškoti profesionalios pagalbos. Krizinio nėštumo centras siūlo kompetetingų specialistų konsultacijas.
Apie nėštumo nutraukimą
Nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Tačiau kai kuriose valstybinėse poliklinikose abortai atliekami. Dėl didesnio operatyvumo moterys dažniau renkasi privačias klinikas, kuriose nėštumo nutraukimo kainos labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutraukimas dažniausia yra pigesnis, o kuo didesnis nėštumo amžius, tuo brangesnė operacija.
Dažniausiai medicinos įstaigoje atliktas abortas apsieina be didelių komplikacijų ir neturi neigiamos įtakos moters sveikatai, nesutrikdo jos reprodukcinių funkcijų. Tačiau pasitaiko komplikacijų, tokių kaip ne visiškai atliktas abortas (apie 2 proc.), infekcijos (mažiau nei 1 proc.), nesėkmingai atliktas abortas (apie 0,2 proc.), gimdos sienelės perforacija, kraujavimas iki 3 mėn. po operacijos.
Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 m. toks sutikimas nėra būtinas.
Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 sav. rekomenduojama neturėti lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėn.
Nėštumo nutraukimo pasekmės moteriai gali būti ne tik fizinės, bet ir psichologinės. Psichologinė reakcija į abortą yra labai individuali. Depresija ir nerimas - gali atsirasti dėl hormonų pokyčių arba dėl vidinio išgyvenimo. Kaltės jausmas ir emocinė krizė - dažnai minimos psichologinės pasekmės. Tačiau svarbu paminėti, kad „postabortinis sindromas“ nėra oficiali diagnozė.
Lietuvoje, 1994 m. parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, kuris galioja iki šiol. Jame numatyta, kad moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti: Vokietijoje - trys, Nyderlanduose - penkios, Belgijoje - šešios, o Albanijoje - septynios dienos.
Nereikia skirti privalomų psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijų, kurių metu būtų detaliai nagrinėjamos moters nėštumo nutraukimo priežastys. Moteris neprivalo niekam aiškintis ar atsiskaityti, dėl kokių priežasčių nori nutraukti nėštumą. Jai reikia galimybės gauti specialią kvalifikaciją įgijusios psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje moteris galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą. Tokia neprivaloma konsultacija galėtų padėti geriau suprasti galimus pasirinkimus, gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, esant poreikiui, tyrinėti priežastis, dėl kurių ji nori nutraukti nėštumą. Psichologo konsultacijos negali būti privalomos.
Rūpinantis moterų, pasirinkusių nutraukti nėštumą, sveikata, svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Galiausiai tiek neplanuotai pastojusiai, tiek nepastojusiai moteriai reikia realios lyčių lygybės. O tai reiškia socialinius ir politinius pokyčius, kurie suteiktų moteriai daugiau sprendimo priėmimo galios tiek visuomenėje, tiek heteroseksualiuose santykiuose, mažintų moterų priespaudą ir subordinaciją.
tags: #nestumo #nutraukimo #pasekmes
