Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena, kurios metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, siekiant užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymąsi ir pasiruošti gimdymui bei kūdikio maitinimui. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.
Tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Infekcijos ir jų poveikis vaisiui
Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, kurios gali turėti rimtų pasekmių vaisiaus vystymuisi. Kai kurios dažniausios ir pavojingiausios infekcijos:
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)
Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.
Raudonukė
Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija
Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Pirminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.
Hepatitas B
Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtin infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
Gonorėja ir Chlamidiozė
Gonorėja - tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties. Chlamidiozė, kurios sukėlėjas Chlamydia trachomatis, yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS)
Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma
Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus. Mycoplasma hominis ir Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
Sifilis ir ŽIV
RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį. Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be specifinių infekcijų tyrimų, nėštumo metu svarbu atlikti ir kitus kraujo bei organizmo funkcijų tyrimus:
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Kraujo grupė ir Rh faktorius
Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų. Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
Bendras kraujo tyrimas
Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys
Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje. Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis)
ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Makšties tepinėlis
Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
PRISCA I arba II
Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimim riziką.
Skydliaukės funkcijos tyrimai
Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimui. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė. Šiandien pagalba nėščiosioms Lietuvoje yra pakankamai aukšto lygio.
Kūno pokyčiai nėštumo metu ir galimi nepatogumai
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairius nepatogumus. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Nugaros skausmai
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis. Skausmai gali prasidėti jau pirmuoju nėštumo trimestru, tačiau paprastai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms jis užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo. Skausmą provokuoja namų ruošos darbai, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas, asimetrinis daiktų nešimas, o kartais net vertimasis lovoje. Tarp skausmo priepuolių moteris jaučiasi gerai. Skausmas gali netikėtai paaštrėti atliekant staigų liemens sukimo ar blogai koordinuotą judesį.
Kaip nėštumo metu išvengti nugaros skausmų
- Mankštos: Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas. Reikia pasitarti su specialistu. Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų joga, kalanetika, pilatesas, plaukiojimas, mankšta baseine. Pagrindinis pratimų tikslas - koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis.
- Tinkami batai: Rekomenduojama rinktis patogius batus, jei trūksta komforto - naudoti įdėklus. Ortopediniai vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį pėdoms ir apsaugo aukščiau esančius sąnarius. Ir, žinoma, profilaktiškai atlikti pėdų mankštą. Batai turėtų nespausti kojos pirštų (aukštakulniai - antipavyzdys, ko tikrai nereikia nėštukei) ir būti patogūs ties vidiniu pado skliautu.
- Miego metu: Nėščia moteris turi stengtis „nukrauti“ nugarą (sumažinti įtampą joje, visiškai atpalaiduoti), galbūt tam prireiks papildomų pagalvėlių. Galvos pagalvė turėtų būti tokio aukščio, koks yra peties svertas. Kai moteris guli ant šono, galva turėtų būti neutralioje padėtyje, o ne užlaužta į viršų ar nukarusi žemyn. Čiužinys neturėtų būti per minkštas, kad moteris neįkristų kaip į pūkų krūvą.
- Pilvo diržai, korsetai: Tomoms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti specialius diržus, korsetus. Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan. Jų nešiojimas padeda pilvo sienos raumenims išlaikyti gimdos svorį.
Rėmuo ir pykinimas
Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę. Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį. Auganti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir pakeičia apatinio sfinkterio (raumeninio rauko) vietą. Vaisiui augant rėmuo aštrėja, atsirūgimai dažnėja ir kiek palengvėja nėštumo pabaigoje, vaisiui nusileidus į mažąjį dubenį. Naktį turinys gali patekti į viršutinius kvėpavimo takus bei bronchus, tai gali sukelti bronchų spazmus, aspiracines pneumonijas, naktinį kosulį, rytinį balso užkimimą.
Patarimai dėl rėmens ir pykinimo
- Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
- Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.
- Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
- Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų.
- Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
- Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
- Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
- Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
- Miegoti pakėlus galvūgalį apie 15-20 cm, valgyti lėtai, nedidelėmis porcijomis, vengti gazuotų gėrimų, šokolado, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą, po valgio nedirbti ir nesilankstyti, negulti 1-2 val. po valgio, o geriau pasivaikščioti. Taip pat galima išgerti imbiero, ramunėlių, rozmarino ar melisų arbatos.
Kojų tinimas ir venų varikozė
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimai dėl tinimo ir venų varikozės
- Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
- Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
- Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovės (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
- Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
- Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
- Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Kiti dažni nėštumo metu pasireiškiantys simptomai
- Odos pokyčiai: Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Gali atsirasti spuogų, pigmentacijos pokyčiai (pvz., „nėštumo kaukė“), strijos.
- Mėšlungis: Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį.
- Šlapimo takų pokyčiai: Didėjant gimdai, spaudžiamas šlapimo pūslė, todėl padažnėja šlapinimasis.
- Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą.
- Makšties išskyros: Nėštumo metu dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė, todėl gali pasikeisti išskyrų pobūdis.
- Krūtų pokyčiai: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui.
- Nuotaikų kaita: Tai besikeičiančių hormonų įtaka.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Yra keletas situacijų nėštumo metu, kurios gali reikalauti skubios medicinos pagalbos:
- Judesio stoka: Jeigu pastebėsite, kad kurį laiką nejaučiate judesių ar jų skaičius itin sumažėjęs, ramiai atsigulkite, atsipalaiduok, pakutenkite pilvuką, švelniai pabaksnokite, suvalgykite kažką saldaus. Jeigu vis tiek nejaučiate judesių, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.
- Skausmas: Stiprus, nuolatinis, ilgalaikis skausmas pilvo srityje nėra normalu. Nėštumo metu augant gimdai, moterys dažnai jaučia aštrų, kartais buką skausmą pilvo srities šonuose, tačiau šis skausmas trumpalaikis. Suskaudo ir praėjo. Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti.
- Tepimas ar kraujavimas: Nėštumo metu negalima nekreipti dėmesio į kraujavimą. Pastebėjote gausesnį šviesų kraują? Nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
- Makšties išskyros: Normalu, kad nėštumo metu pas moterį yra išskyrų (kaip ir ne nėštumo), tačiau jeigu matote žymų jų pagausėjimą, spalvos pasikeitimą, atsiranda nemalonus kvapas, makšties ar vulvos niežulys, skausmas praneškite gydytojui.
- Priešlaikinio gimdymo požymiai: Jeigu nėštumo trukmė mažesnė nei 37 savaitės ir jaučiate gimdos susitraukimus (nugaros skausmą, pilvo skausmus), daugiau nei 4 kartus per valandą, jeigu jaučiate sunkumą dubens srityje, būtinai pasitarkite su gydytoju.
- Tinimas: Veido, rankų patinimas nėštumo metu yra normalu, tačiau jeigu pastebėjote, kad jums stipriai tinsta kojos ir kulkšnys, rodos, staiga priaugote daugiau svorio, nedelsiant pasitarkite su gydytoju.
- Depresija: Apima didelis nerimas, nusivylimas, liūdesys, užeina panikos priepuoliai, nebegalite susitvarkyti su savo kasdieniais rūpesčiais, kyla mintys apie savęs žalojimą.
Vienas iš mažiau žinomų, bet gana dažnų reiškinių - regėjimo pokyčiai, kuriuos patiria nemaža dalis nėščiųjų. Apie 15-50 % nėščiųjų pastebi tam tikrus regėjimo pokyčius, todėl šis klausimas nėra marginalus ir turėtų sudominti visas būsimas mamas. Gerą žinią nešiojantis faktas - daugumoje atvejų šie regėjimo sutrikimai yra nežymūs ir dažniausiai savaime praeina po gimdymo. Tačiau tam tikrose situacijose regėjimo pokyčiai gali būti signalu apie rimtesnes nėštumo komplikacijas, kurias būtina nedelsiant diagnozuoti ir gydyti. Nėštumo metu moters organizmas patiria didelę transformaciją, skirtą vaisiui suderinti ir pamaitinti. Šie pokyčiai turi tiesioginės įtakos ir regėjimui.
Regėjimo pokyčiai nėštumo metu | Akių gydytojas paaiškina
Nėštumas - tai vienas iš reikšmingiausių moters gyvenimo periodų, kupinas ne tik laukimo ir džiaugsmo, bet ir nemažai iššūkių organizmui. Svarbu žinoti, kad dauguma nėštumo metu patyrtų regėjimo sutrikimų pagerėja po gimdymo. Kai kurios moterys gali pastebėti, kad jų regėjimas grąžintas per kelias dienas po gimdymo, tačiau kai kuriems gali prireikti savaičių ar net kelių mėnesių, kol hormonų lygis visiškai sugrįžta į buvusį iki nėštumo.
