Mes valgome maistą, bet mūsų organizmas pasisavina ne patį maistą, o jame esančias maistingąsias medžiagas. Kad šios medžiagos būtų įsisavinamos, maistas turi būti suskaidytas į sudėtines dalis: amino rūgštis (iš baltymų), riebalų rūgštis ir cholesterolį (iš riebalų), gliukozę (iš angliavandenių), taip pat vitaminus, mineralus ir kitus svarbius junginius. Už šį skaidymo procesą atsakingi virškinimo fermentai, kuriuos gamina kasa, plonoji žarna, skrandis ir net seilių liaukos. Be jų maistas lieka nesuvirškintas, todėl organizmas negali tinkamai pasisavinti net pačių geriausių maisto produktų.

Virškinimo sutrikimas, kai išmatose pastebimi nesuvirškinto maisto likučiai, yra akivaizdus signalas, kad organizmas nesugeba tinkamai apdoroti ir įsisavinti maistinių medžiagų. Tai gali reikšti, kad virškinimo sistema yra nualinta ir ją dirgina kone visi maisto produktai.

Kaip veikia virškinimo sistema?

Kai mes valgome ir gerai nesukramtome maisto, jis (taip pat ir gėrimai) keliauja stemple žemyn į skrandį, čia susimaišo su skrandžio sultimis ir mažomis dozėmis slenka plonąja žarna žemyn. Likęs nesuvirškintas maistas, ypač augalinės skaidulos, susimaišiusios su virškinimo sultimis iš plonosios žarnos kasos ir tulžies, keliauja į storąją žarną. Plonosios žarnos skystas turinys pirma keliauja į kylančiąją storosios žarnos pusę ir ten pasilieka iki 2 dienų. Per šį laikotarpį iš jos organizmas pasisavina vandenį ir mineralines medžiagas. Vėliau, dažniausiai pavalgius, besiformuojančios išmatos iš kylančios storosios žarnos dalies stumiamos į skersinę bei nusileidžiančiąją ir ten toliau tęsiasi išmatų formavimosi procesas. Vandenį ir kitas reikalingas druskas organizmas pasiima iš maisto. Maistas užsilaiko, organizmas pasisavina per didelį kiekį vandens, sukietėja išmatos ir sunkiai slenka iki išangės.

Kodėl gali trūkti virškinimo fermentų?

Virškinimo fermentų trūkumas gali būti tiek rimtų ligų, tiek kasdienio gyvenimo būdo pasekmė. Štai pagrindinės priežastys:

Ligos ir medicininės būklės

• Kasos sutrikimai, tokie kaip cistinė fibrozė, pankreatitas ar kasos vėžys, tiesiogiai mažina fermentų gamybą.
• Plonosios žarnos gaurelių pažeidimai, ypač sergant celiakija ar Krono liga.
• Disbiozė ir kiti žarnyno mikrobiotos disbalansai.

Neakivaizdūs, bet svarbūs veiksniai

• Virškinamojo trakto sutrikimai dėl maisto netoleravimo, žarnyno pralaidumo, parazitų ar infekcijų.
• Senėjimas, kuris dažnai susijęs su sumažėjusia skrandžio rūgšties gamyba ir bendru fermentų aktyvumu.
• Lėtinis stresas, kuris paveikia visą virškinimo sistemą - nuo fermentų gamybos iki žarnyno judrumo.

Malabsorbcija yra medicininė būklė, paveikianti organizmo gebėjimą įsisavinti maistines medžiagas iš maisto. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant nepakankamą mitybą, svorio kritimą ir būtinų vitaminų bei mineralų trūkumą. Suprasti malabsorbciją yra labai svarbu, nes ji gali labai paveikti bendrą žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę. Malabsorbcija reiškia sutrikusį maistinių medžiagų įsisavinimą iš virškinamojo trakto į kraują. Ši būklė gali paveikti angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų įsisavinimą, todėl gali kilti įvairių sveikatos problemų.

Malabsorbciją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant žarnyno ligas, kasos nepakankamumą ir tam tikras infekcijas. Keletas infekcinių veiksnių gali sukelti malabsorbciją. Pavyzdžiui, parazitinės infekcijos, tokios kaip giardiazė, kurią sukelia parazitas Giardia lamblia, gali pažeisti žarnyno gleivinę ir sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą. Bakterijų per didelis dauginimasis plonojoje žarnoje taip pat gali sutrikdyti normalų virškinimo ir absorbcijos procesą. Genetinis polinkis ir autoimuninės ligos gali atlikti svarbų vaidmenį malabsorbcijai. Celiakija, autoimuninė liga, kurią sukelia glitimas, sukelia plonosios žarnos uždegimą ir pažeidimą, dėl to sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas. Mitybos pasirinkimai ir gyvenimo būdo įpročiai gali reikšmingai paveikti malabsorbcijos riziką. Mažai skaidulų turinti dieta, daug perdirbtų maisto produktų arba būtinų maistinių medžiagų trūkumas gali prisidėti prie virškinimo problemų. Be to, per didelis alkoholio vartojimas gali pažeisti žarnyno gleivinę ir sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą.

Simptomai ir diagnozė

Pagrindiniai ligos simptomai yra pilvo skausmai ir sutrikusi žarnyno motorinė funkcija. Skausmas gali būti ir labai stiprus, primenantis ūminį pilvo susirgimą, dalis pacientų net be reikalo išoperuojama. Be to, sergantys šia liga pacientai dažnai būna patyrę trumpalaikių ar ilgalaikių psichologinių stresų. Tuo tarpu funkciniam vidurių užkietėjimui aiškus skausmas nebūdingas. Pacientai dažniausiai jaučia tik diskomfortą pilvo pūtimą, pilnumo pojūtį. Sutrikusi žarnyno motorinė funkcija gali pasireikšti viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar besikaitaliojančiomis šiomis būklėmis. Viduriavimas dažniausiai būna ryte arba pavalgius. Prieš viduriavimą būna labai staigus noras tuštintis, lydimas nevisiško išsituštinimo jausmo. Kartu gali būti gleivingų išskyrų. Naktinis viduriavimas Dirgliosios žarnos sindromui nebūdingas.

Malabsorbcijos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant mitybos įpročius, ligos istoriją ir simptomų atsiradimą. Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali įvertinti maistinių medžiagų, tokių kaip geležis, vitaminas B12 ir folatai, kiekį.

Dažniausi fermentų trūkumo simptomai: Pilvo pūtimas, dujos po valgio; Sunkumo jausmas skrandyje; Greitas sotumo jausmas po kelių kąsnių; Matomi maisto gabalėliai išmatose.

Kaip atstatyti virškinimo fermentų pusiausvyrą?

Virškinimo fermentų veikla gali būti atstatyta ar bent jau ženkliai pagerinta kompleksiškai:

Mitybos keitimas

Daugeliui padeda natūrali ir priešuždegiminė mityba - pavyzdžiui, Paleo tipo dieta. Ji gali: sumažinti uždegimus, padėti atkurti mikrobiotos balansą, pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą.

Sąmoningas valgymas

Maisto virškinimas prasideda ne skrandyje, o galvoje. Todėl: valgykite neskubėdami, ramioje aplinkoje, gerai sukramtykite maistą, venkite valgymo streso būsenoje („bėgdamas nuo tigro“ režime virškinimas sustoja).

Streso valdymas

Kadangi lėtinis stresas smarkiai slopina virškinimo fermentų gamybą, svarbu: praktikuoti atsipalaidavimo technikas, reguliariai ilsėtis, gerai miegoti.

Virškinimo fermentų daugiausia gauname iš daržovių ir vaisių, kai jie yra nekaitinti. Jei pakaitiname maistą, fermentai žūva. Todėl gamindami šiltus troškinius, kurių taip norisi žemą, nepamirškime ant viršaus uždėti dar kažko žalio, pavyzdžiui, gražgarsčių.

Virškinimo sistemai naudingiausios tos daržovės, kurios yra bent kiek karčios, pavyzdžiui, kiaulpienės lapai, cikorija, gražgarstės, krapai, taip pat garstyčios, krienai, ciberžolė. Iš vaisių asortimento dėl savo fermentinių savybių labiausiai žinoma yra papaja, kurioje yra papaino, ir ananasas, turintis bromelaino. Beje, ir mangas turi amilazės - natūralaus virškinimo fermento, skaidančio angliavandenius į cukrų.

Mitybos specialistės teigimu, svarbiausia rinktis kuo įvairesnę mitybą, kurioje būtų gausu tikro maisto. Valgyti reikėtų kuo mažiau pusfabrikačių, perdirbto maisto. Vengti produktų, kuriuose gausu cukraus, alkoholio.

Mūsų gyvenimo būdas taip pat turi didžiulę įtaką virškinimo sistemos veiklai: „Pirmas dalykas - užkandžiavimas. Dauguma esame susigadinę virškinimo sistemą būtent dėl to, kad nuolat valgome. Pavalgius pusryčius reikėtų palaukti bent kokias 4 val. Vertėtų atsisakyti ir skysčių vartojimo valgio metu. Jeigu maistą praskiedžiame vandeniu, virškinimas nebūna toks efektyvus. Bendros rekomendacijos - nieko negerti apie 30 min. iki valgio ir apie 45 min. po valgio. Žinoma, tai priklauso ir nuo pasirenkamo maisto. Jeigu valgote lengvesnį maistą, pavyzdžiui, salotas, gerti galite ir anksčiau.“

Dar vienas įprotis, kurio reikėtų vengti - greitas valgymas. „Labai visur skubame, valgome nekramtydami maisto ir pamirštame, kad mūsų virškinimo sistema prasideda jau burnoje, kur išskiriame amilazę.

Kadangi ši tema nėra ta, apie kurią žmonės noriai ima kalbėti su aplinkiniais, ne retai patarimo ar paaiškinimo ieško internete. Dėl neįprastos konsistencijos, skystumo, kvapo ar spalvos daugiau mažiau viskas yra aišku - su žarnyno infekcija bent kartą gyvenime esame susidūrę visi, todėl čia nekyla daugybės klausimų. Tačiau nesuvirškintas maistas išmatose dažnam žmogui pirmiausia sukelia nuostabą. Kodėl taip atsitinka? Skubame paaiškinti, jog nesuvirškintas maistas ne visuomet rodo blogą žarnyno darbą ar paslėptą ligą. Tiesiog kai kurie produktai ar jų sudėtinės dalys negali būti lengvai suvirškinti žmogaus žarnyno sistemoje ir dėl to patenka į išmatas. Čia reikia suprasti, kad maistinės skaidulos būna dviejų tipų ir tik vienas šių tipų yra vandenyje tirpi medžiaga. Kito tipo - netirpiosios skaidulos yra šiek tiek sudėtingesnės šiuo atvžilgiu ir druskos rūgštis jų taip smarkiai nepaveikia. Netirpios skaidulos sudaro įvairias daržovių bei vaisių dalis, jų gausu stiebeliuose, žievėje (paprikos, obuolio), pilno grūdo produktuose, sėlenose, pupelėse, kopūstuose. Be to, mūsų virškinimo sistemą sudaro daugybė komponentų iš kurių vienas svarbiausių - fermentai. Be fermentų virškinimas nevyktų. Vidaus organai gamina bei išskiria šiuos fermentus, tačiau egzistuoja tam tikros organizmo pajėgumo ribos. Čia svarbu atskirti du reiškinius - persivalgymą ir nepakankamą fermentų gamybą.

Svarbu tinkamai įvertinti savo būklė ir reikalui esant kreiptis į gydytoją, kadangi nesuvirškintas maistas išmatose gali rodyti įvairias ligas nuo lėtinio skrandžio uždegimo iki kasos ligų ar net pankreatito. Pagal nesuvirškintų maistinių medžiagų mėginį gydytojai gali nustatyti preliminarią diagnozę ir paskirti tolimesnius tyrimus.

Fermentų pakaitinė terapija gali būti skiriama esant tokioms būklėms kaip kasos nepakankamumas. Labai svarbu subalansuota mityba, kurioje gausu maistinių medžiagų. Asmenų, sergančių malabsorbcija, prognozė skiriasi priklausomai nuo pagrindinės priežasties ir gydymo veiksmingumo.

Dietistė Laura Pušinskienė sako, kad vienas akivaizdžiausių sutrikusios žarnyno veiklos požymių - nuolatinės virškinimo problemos. „Tai apima tokius simptomus, kaip pilvo pūtimas, dujos, pilvo spazmai, vidurių užkietėjimas ir (arba) viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, nesuvirškintas maistas išmatose. Atsiradęs maisto produktų, kuriuos anksčiau valgėte be problemų, netoleravimas, pvz., pieno produktų, kiaušinių, riešutų ir pan., alergijos yra aiškus žarnyno sutrikimo požymis“, - sako dietistė. Specialistės teigimu, tokie žarnyno veiklos sutrikimai gali atsirasti dėl padidėjusio žarnyno pralaidumo. „Kai žarnyno barjeras pažeistas, nesuvirškintos maisto dalelės gali patekti į kraujotaką ir potencialiai sukelti imunines reakcijas ar uždegimą. Pašalinus dirgiklius ir atstačius žarnyno barjerą, atkuriama tolerancija.

Norint, kad virškinimo sistema veiktų puikiai, svarbu valgyti sveikai ir subalansuotai bei vartoti maisto produktus, kurie yra lengvai virškinami. „Į savo racioną įtraukti daugiau skaidulingo maisto: daržovių, vaisių. Tiesa, pastarųjų nevertėtų padauginti. Fermentuoti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, yra turtingi probiotikais, kurie padeda palaikyti sveiką žarnyno florą ir gerina virškinimą. Virškinimo procesui labai svarbūs ir baltymai, tokiuose produktuose kaip mėsa, žuvis, tofu, pupelės ir riešutai bei sveikieji riebalai, tokiuose produktuose kaip avokadai, sėklos, alyvuogių aliejus“, - sako ji.

Dietistė įspėja, kad derėtų vengti per daug riebaus, aštraus ir konservuoto maisto bei gerti pakankamai vandens, kad išlaikytumėte sveiką virškinimo sistemą. „Taip pat reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti virškinimą ir palaikyti sveiką svorį. Jei turite kokių nors virškinimo problemų, geriausia kreiptis į specialistą, kad būtų galima nustatyti tinkamiausią gydymą ir gyvensenos pasirinkimą. Jei jaučiate bet kokius prastos žarnyno sveikatos požymius, jau šiandien imkitės veiksmų ir atkurkite optimalią virškinimo funkciją. Priešuždegiminė mityba, streso valdymas, papildų vartojimas ir žarnyną gydančių maisto produktų vartojimas - visa tai gali padėti atkurti normalią žarnyno veiklą“, - sako L. Pušinskienė.

Pagrindiniai virškinimo fermentai

tags: #nestumo #metu #sutrinka #virskinimas #ismatose #nesuvirskintas

• Pilvo skausmas nėštumo pradžioje
• Visapusiška pagalba mamoms ir kūdikiams
• Naujagimių skyrius Antakalnyje
• Kūdikių akių problemos
• Kaip palengvinti kūdikio pilvo dieglius