Graži šypsena - daugelio svajonė, to savo vaikams linki visi tėvai. Vis dėlto kartais būtent jų aplaidumas ar žinių trūkumas gali padaryti žalos ne tik vaiko šypsenai, bet ir sveikatai. Dantys yra kaip žmonės: dauguma niekada nesės troleibuse prie nepažįstamo žmogaus, jeigu yra laisvos vietos. Dantys irgi dygsta ten, kur jiems patogiau. Apatiniai kandžiai, pvz., dygsta liežuvio pusėje - jiems taip patogiau. O kadangi tos vietos yra mažokai, jie dažniausiai dygsta šiek tiek pasisukę.
Kada pradeda dygti pirmieji dantukai?
Dantukų dygimas kūdikiams paprastai prasideda apie 6 mėnesį, tačiau kai kurie kūdikiai gali pradėti šį procesą anksčiau arba vėliau - kai kuriems mažyliams pirmieji dantukai išdygsta net ir 4 mėnesių amžiaus. Pirmieji išdygsta apatiniai priekiniai dantukai, o vėliau seka viršutiniai. Visų pieninių dantų atsiradimas užtrunka iki maždaug 3 metų amžiaus, tačiau šis procesas vyksta palaipsniui.
Vidutiniškai dantys dygsta šia tvarka:
- 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn. - iltiniai dantys
- 23-33 mėn. - antrieji krūminiai
Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Pirmieji kūdikio dantukai: ką reikėtų žinoti? Pagaliau, po kelių savaičių suintensyvėjusio pirštukų čiulpimo ir neaiškaus irzlumo, kūdikio burnytėje pamatėte pro dantenas prasikalusią mažytę balzganą pirmojo dantuko viršūnėlę! Maždaug per dvejus ateinančius metus jūsų mažylio bedantė šypsena pasikeis į dviem mažučių baltų dantukų eilėmis šviečiančią burnytę. Dažniausiai dantukai pradeda dygti 4-7 mėnesį. Pirmieji pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, tačiau tiek amžius, tiek dantukų dygimo tvarka gali skirtis. Visi dantukai išdygsta maždaug per dvejus metus.
Dantų dygimo simptomai - kaip atpažinti?
Dantukų dygimo simptomai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo vaiko, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Patinusios ir paraudusios dantenos - Vienas iš pirmųjų požymių, kad dantukai pradeda dygti, yra dantenų patinimas ir paraudimas. Dantenos tampa jautresnės ir gali būti skausmingos, kai dantys pradeda prasiveržti pro jas.
- Dirglumas ir neramumas - Kūdikiams dažnai būna sunku susikaupti, jie tampa irzlūs, nes skausmas gali būti gana stiprus. Dažnai jie yra nepatenkinti ir nori būti laikomi, o kartais gali atsirasti net ir verksmas.
- Padidėjęs seilėtekis - Vienas iš labiausiai pastebimų simptomų yra seilių padidėjimas. Kūdikiams dygstant dantukams, seilės pradeda išsiskirti gausiau, nes organizmas bando apsaugoti dantenas ir sušvelninti skausmą.
- Noras kramtyti daiktus - Kūdikiai dažnai pradeda kramtyti įvairius daiktus, nes tai padeda mažinti dantenų skausmą ir niežėjimą. Kramtymas taip pat padeda kūdikiui išlaikyti savo dėmesį ir nuraminti diskomfortą.
- Miego sutrikimai - Dantų dygimas gali sutrikdyti kūdikio miegą. Dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali keltis viduryje nakties, būti neramus ir prastai miegoti.
- Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - Dažnas, bet ne visada.
- Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo).
- Apetito sumažėjimas.
- Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada.
Svarbu: aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją!
Kaip atrodo dantenos, kai dygsta dantukai?
Dantenos tampa:
- Raudonos ir patinusios
- Blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis
- Po dantena matosi baltas dantuko kraštelis
Kaip palengvinti dantukų dygimo skausmą?
Dantukų dygimo metu tėvai gali pasitelkti įvairias priemones, kurios padės sumažinti kūdikio skausmą ir diskomfortą. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Šaldyti kramtukai - Kramtukai, ypač šaldyti, yra viena iš geriausių priemonių palengvinti dantų dygimo skausmą. Šaltis padeda sumažinti dantenų patinimą ir nuraminti diskomfortą. Svarbu rinktis kramtukus, pagamintus iš natūralių, saugių medžiagų, kad kūdikis galėtų juos kramtyti be jokių rizikų.
- Dantenų masažas - Švelnus dantenų masažas su švariu pirštu arba specialiu masažo įrankiu taip pat gali padėti palengvinti skausmą.
- Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems).
- Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino.
- Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju.
- Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms.
Kramtukai - būtina pagalba dantukų dygimo metu. Kramtymas padeda mažyliams atsikratyti diskomforto, o taip pat skatina jų motorinių įgūdžių vystymąsi. Pasirinkdami kramtukus, būtinai rinkitės tuos, kurie pagaminti iš natūralių ir ekologiškų medžiagų.
Kada kreiptis į vaikų odontologą?
Pirmas vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų. Į vaikų odontologą kreiptis reikėtų, jei 8-erių metų vaikui dar neišdygo apatiniai kandžiai arba neišdygo nei vienas dantukas. Reikia daryti panoraminę nuotrauką, ieškoti priežasčių, kodėl nevyksta natūralus fiziologinis procesas. Jeigu matosi, kad yra visos nuolatinių dantų užuomazgos, visa kita irgi gerai - galima laukti tiek, kiek reikia, t. y., kol nuolatiniai dantys pradės dygti savaime.
Į šias „raudonas vėliavėles“ dėmesį atkreipę tėvai turėtų nedelsdami konsultuotis su vaiką prižiūrinčiu gydytoju odontologu dėl galimų sprendimų ir sąkandžio korekcijų. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ortodontines anomalijas ir paskirti tinkamą gydymą.
Jei matome, kad vaikas kvėpuoja per burną, galima įtarti, kad taip, anksčiau ar vėliau problemų bus, dantims vietos trūks ir tada reikia konsultuotis anksčiau. Kai vaikas nekvėpuoja nosimi, tada kvėpuoja burna, nes jam taip patogiau. Aišku, būna, kad priežastys - ligos, pvz., adenoidai trukdo. Bet yra tokių, kuriems niekas netrukdo, jie galėtų kvėpuoti per nosį, bet jie nekvėpuoja. Viskas prasideda nuo galvos.
Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija.
Kodėl dantys dygsta kreivi?
Netaisyklingai suaugę žandikauliai yra pagrindinė kreivų dantų priežastis. Galima išskirti, kad netaisyklingos dantų padėties ir sąkandžio formavimuisi įtaką daro:
- Genetika (per mažas arba per didelis dantų skaičius žandikaulyje, platus viršutinis žandikaulis ir kitos žandikaulių anomalijos).
- Ilgas čiulptuko naudojimas.
- Piršto čiulpimas.
- Lūpos prikandimas.
- Kvėpavimas per burną.
- Netaisyklinga liežuvio padėtis.
- Rijimas.
- Galvos padėtis miego metu ar netaisyklinga laikysena.
- Per anksti netenkama pieninių dantų.
Kiti veiksniai, lemiantys dantų susigrūdimą ir kreivumą:
- Kvėpavimas per burną. Kvėpuojant per burną tam tikri veido raumenys (liežuvis, lūpos, skruostai ir kt.) funkcionuoja netaisyklingai, todėl atsiranda raumenų disbalansas, kuris lemia netaisyklingą žandikaulių vystymąsi.
- Netinkama liežuvio padėtis. Norint, kad žandikauliai formuotųsi taisyklingai - liežuvis turi būti nuolat priglaustas prie gomurio (išskyrus kabant ir valgant).
- Nečiaupios lūpos.
- Piršto čiulpimas. Piršto čiulpimas gali lemti tarpo tarp dantų atsiradimą (piršto kišimo vietoje nesusikanda dantys), siauro gomurio formavimąsi, priekinių dantukų atsikišimą į priekį. Ypač padidėja rizika netaisyklingo sąkandžio atsiradimui, jei vaikas čiulpia pirštą ilgiau kaip 6 valandas per parą.
- Čiulptukas. Čiulptuko rekomenduojama atsisakyti iki 2,5 metų, ypač jei jis burnytėje būna ilgiau nei 6 valandas per parą.
- Minkšto maisto kramtymas. Viena iš priežasčių, kodėl žandikauliai vystosi netaisyklingai - tai minkšto maisto vartojimas. Kieto maisto kramtymas stimuliuoja žandiklaulio raumenis ir taip inicijuoja žandikaulio vystymąsi (formuojasi didesni, taisyklingesni dantų lankai, todėl mažėja tikimybė susigūsti dantims).
- Pieninių dantų negydymas.
- Genetika. Šios priežasties mes negalime patys tiesiogiai pakeisti, bet pastebėjus netaisyklingo sąkandžio požymius - labai svarbu kreiptis į odontologą ankstyvame amžiuje (ypač jei tėvelių ar senelių sąkandis netaisyklingas).
Nuolatinių dantų dygimas ir sąkandžio korekcija
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą.
Jeigu pasisukimo kampas yra didesnis nei 45 laipsniai, reikėtų rūpintis. Jei pasisukimo laipsnis mažesnis - nieko nedaryti. Dantys po išdygimo maždaug per pusę metų gali pasisukti į tą padėtį, kurioje jie, ko gero, ir bus fiksuoti. Taigi, jeigu dantukas išdygo šiek tiek pasisukęs, ne tragedija. Tačiau, jeigu matome, kad du dantys užima keturių vietą ir jie dar yra kreivi, reikėtų kreiptis į vaikų gydytojus ortodontus - jie, ko gero, turės ką veikti tokioje burnoje.
Plokštelė, breketai ar kapos? Kyla klausimas, kokį ortodontinį gydymo būdą parinkti vaikams - dantų plokštelę, breketus ar dantų tiesinimo kapas. Pasak gydytojos, dantų plokštelės naudojamos 7-12 metų vaikams, kai dar galima koreguoti dantų lanką ir sąkandžio problemas, o breketų sistema - kai jau būna sudygę visi nuolatiniai dantys, apie 12-13 metus. Augantiems vaikams yra specialiai sukurtas 2 etapų gydymas tiesinamosiomis ORDOLINE kapomis.
Kiek laiko trunka ortodontinis gydymas vaikams? | Ortodonto paaiškinimas (2025 m.)
Tiesinant dantis kapomis, pirmuoju etapu plečiamas dantų lankas ir atveriama erdvė dygstantiems nuolatiniams dantims, o antruoju etapu - tiesinami nuolatiniai dantys. Palyginti su įprastais breketais, tiesinamosios kapos turi daug privalumų - jos yra nematomos, tiesinimas neskausmingas, rečiau reikalingas dantų šalinimas gydymo sėkmei užtikrinti, rečiau reikia lankytis kontrolinių vizitų, patogi burnos higiena namuose, nes kapos yra išimamos, be to, galima valgyti bet kokį maistą.
Daug kas priklauso nuo bendros vaiko savijautos. Svarbu įvertinti, kaip vaikas jaučiasi. Jeigu jis yra sveikas, pieniniai dantys buvo sveiki ir, pvz., nebuvo anksčiau ištrauktų dantukų, tada, ko gero, reikėtų laukti visų nuolatinių dantų išdygimo.
Pirmieji (pieninių) dantukų svarba. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.
Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6-10 mėn., o visas procesas trunka iki 3 metų.
