Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairius negalavimus, tarp jų ir skausmą. Nugaros skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Nėštumo metu kūnas keičiasi: auga svoris, kinta laikysena, todėl atsiranda skausmas nugaroje, juosmenyje ir dubens srityje. Nugaros skausmas nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių pakitimų moters kūne. Kadangi kūnas prisitaiko prie augančio vaisiaus, keičiasi hormonų pusiausvyra, laikysena, raumenų apkrova. Šie procesai yra natūralūs, tačiau būtent jie gali sukelti skausmus dubens ir juosmens srityse. Nėštumo metu moters kūno svorio centras pasislenka į priekį. Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Nėštumo metu išsiskiria hormonas relaksinas, kuris atpalaiduoja sąnarius ir raiščius. Jis ruošia moters kūną gimdymui, dėl to dubens sąnariai tampa laisvesni, stuburas praranda stabilumą. Didėjanti gimda gali spausti kraujagysles ir nervus apatinėje nugaros dalyje. Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse.

Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvai­rios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pa­bloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšin­ti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar prie­mones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik mo­tinai, bet ir vaisiui.

Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skaus­mas ir dubens bei pilvo skausmas.

Dažniausios skausmo priežastys nėštumo metu

Apatinės nugaros dalies skausmas

Toks skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu. Apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai iš­sivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu. Skaus­mo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas, todėl toliau aptarsime dažniausias patologijas juosmens srityje ir efektyvius įro­dymais pagrįstus gydymo metodus.

Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai poky­čiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje at­siranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių lais­vumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Įdo­mu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų). Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsi­vysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai. Stuburo skausmas gali išsivystyti dėl sumažėjusio raiščių gebėjimo išlaikyti normalioje anatominėje padėtyje kryžmens ir klubų sąnarius. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju at­lieka relaksinas - geltonkūnio išskiriamas hormonas, geban­tis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius.

Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydyto­jams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėš­tumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.

Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo ira­diacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Tei­giamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą.

Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryž­mens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lo­kalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, grei­čiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.

Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magneti­nio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigia­mo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.

Pilvo ir dubens skausmas

Nėštumo metu auganti gimda gali spausti kraujagysles ir nervus apatinėje nugaros dalyje, sukeldama skausmą.

Daugeliui moterų nėštumas yra vienas gražiausių gyvenimo laikotarpių, tačiau ši nuostabi patirtis sukelia daug nepatogumų. Dažnai vienas iš jų yra rėmuo arba deginimo pojūtis krūtinėje, kurį gali lydėti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ir viduriavimas. Daugelis moterų rėmens simptomus pirmą kartą patiria nėštumo metu - šis nemalonus jausmas vargina net trečdalį būsimų mamyčių, ypač nėštumo pradžioje ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Nors rėmuo nėštumo metu yra dažnas ir paprastai nesukelia rimtų pasekmių, jis gali būti labai nemalonus ir neigiamai paveikti moters nėštumo eigą bei gyvenimo kokybę.

Nėštumo metu didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.

Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis gali atpalaiduoti sutraukiamąjį raumenį skrandžio ertmėje (raumenų barjerą). Tuomet raumuo neužsiveria taip, kaip turėtų, todėl rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę - tai vadinama rūgšties refliuksu. Didžiausią įtaką turi hormonas progesteronas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raumenis, kad būtų lengviau įsisavinti maisto medžiagas, keliaujančias į placentą ir palaikančias sveiką kūdikio vystymąsi. Tačiau progesteronas taip pat gali atpalaiduoti raumenų barjerą, todėl rūgštis iš skrandžio keliauja atgal į stemplę.

Rėmeniui nėštumo metu, ypač šio gražaus laikotarpio pabaigoje, įtakos turi ne tik hormonai, bet ir fiziniai moters kūno pokyčiai. Gimda vis labiau plečiasi, palikdama mažai vietos kitiems organams. Šie spaudžia skrandį, todėl didesnė tikimybė, kad iš jo ištekės skrandžio rūgštis.

Štai keletas dažniausių nėščiųjų rėmens simptomų: deginimo pojūtis krūtinėje iškart už krūtinkaulio, atsirandantis po valgio ir trunkantis nuo kelių minučių iki kelių valandų; deginimo pojūtis gerklėje arba aštraus, rūgštaus ar sūraus skysčio skonis gerklės gale; krūtinės skausmas, ypač pasilenkus, atsigulus ar suvalgius didelį kiekį maisto; lėtinis kosulys; raugėjimas; užkimimas; vėmimas; sotumo jausmas; pilvo pūtimas; švokštimas kvėpuojant ar kiti į astmą panašūs simptomai; bendras negalavimas ar energijos stoka.

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Kojų skausmai

Kojas nėštumo metu gali skaudėti, mausti, deginti, niežėti dėl nuovargio, venų varikozės, mėšlungio, neramių kojų sindromo ir kt.

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.

Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

Galvos skausmas

Migrena yra lėtinis genetiškai apspręstas neurologinis susirgimas, pasireiškiantis priepuoliais, kurių pagrindinis simptomas yra galvos skausmas, lydimas migreninių reiškinių, ir stiprėjantis įprastinio fizinio aktyvumo metu. Negydytas arba blogai gydomas migreninis galvos skausmas paprastai būna ilgas, gali tęstis iki 3 parų. Jo intensyvumas apibūdinamas kaip stiprus, labai stiprus ar net nepakeliamas, dažniausiai skauda kuri nors galvos pusė, ypač dažnai skauda kaktą, smilkinius, akiduobes. Migrenai diagnozuoti yra būtini migreniniai skausmą lydintys reiškiniai: jautrumas garsui, šviesai ir/arba pykinimas, vėmimas. Priepuolio metu neretai vargina jautrumas kvapams, svaigulys. Išskirtinė migreninio skausmo savybė - stiprėjimas atliekant įprastinį fizinį veiklą, tokią kaip lipimas laiptais, pasilenkimas, pirkinių nešimas.

Kadangi genų apspręstą migrenos išraišką lemia daug vidinių veiksnių, iš kurių bene pats svarbiausias yra lytiniai hormonai, jau nuo seno yra pastebėta, kad migrena apskritai net 3 kartus dažniau serga vaisingo amžiaus moterys, o skirtingi moters gyvenimo etapai, kurie skiriasi hormoniniu aktyvumu, gali skirtis migrenos sunkumu. Kadangi nėštumo metu išnyksta cikliniai estrogenų koncentracijos svyravimai, net 80 % nėščiųjų nurodo žymų migrenos pagerėjimą ar net visišką priepuolių išnykimą nėštumo metu. Tačiau šis teiginys reikalauja kelių patikslinimų. Pirmiausia, daliai nėščiųjų akivaizdus migrenos pagerėjimas gali įvykti ne nuo nėštumo pradžios, bet nuo 12 sav., tai siejama su pilnai pradėjusia funkcionuoti placenta. Antra, padidėjusi ir stabili estrogenų koncentracija teigiamai veikia migreną be auros, bet migrena su aura gali nepakisti, ir net priešingai - nėštumo metu gali įvykti pirmasis migrenos su aura priepuolis. Likusioms nėščiosioms migrena išlieka nepakitusi ir tik nedidelei daliai migrena blogėja.

Nėščiosioms dažnai kyla klausimas, ar galima vaistais gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu? Atsakymas - taip, galima, ir net reikia. Deja, sunkiam migrenos priepuoliui nutraukti nėra tyrimais patvirtintų veiksmingų nemedikamentinių priemonių. Žinoma, yra rekomenduojama ramybė, poilsis, miegas, gali padėti lokalus šaltis, lengvas masažas ar pan. Tačiau šių priemonių veiksmingumas yra ribotas. Jas rekomenduojama išbandyti, bet jei skausmas nemažėja per valandą - reikalingi vaistai. Pavėluotas vaistų vartojimas dažniausiai būna mažai veiksmingas, skausmas tampa ilgas, labai stiprus, lydimas pykinimo ir vėmimo.

Prevencinės priemonės ir gydymo būdai

Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali pa­dėti išvengti nugaros skausmo, o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus.

Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija

Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasi­renkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Rei­kėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti infor­macijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai su­mažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti reko­menduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laiky­ti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo da­lies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir lai­kysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros da­lies skausmą.

Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pa­siekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda su­mažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėli­mo ir Kegelio pratimai.

Kiti nemedikamentiniai gydymo būdai

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skaus­mo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabili­zavimas diržais, joga ir kt.

Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioi­dų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nu­statyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.

Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažin­ti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai mo­teris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandeny­je. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.

Masažas atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, mažina skausmą. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti švelnų, specialiai pritaikytą nėščiųjų masažą.

Šilta vonia ar kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.

Svorio kontrolė padeda išvengti per didelės stuburo apkrovos nėštumo metu.

Kad raumenys galėtų visiškai atsipalaiduoti, būtinas pakankamas poilsis ir miegas. Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialia pagalvę.

Judėkite. Daugelį nėštumo metu kylančių negalavimų padeda išspręsti judėjimas. Bet nepersistenkite. Kita vertus, svarbu klausyti kūno siunčiamų signalų ir leisti sau pailsėti, prigulti bent kelioms minutėms. Nepriklausomai nuo to, ką skauda - nugarą, pilvą ar kelius, niekas nepadeda geriau nei trumpas poilsis gulint ant kairiojo šono, pakišus po pilvu megztinį, rankšluostį ar pagalvėlę.

Kaitaliokite sėdėjimo ir gulėjimo pozas. Nėštumui einant į pabaigą pajusite, kad ilgesnis buvimas toje pačioje padėtyje labai vargina, kelia skausmą.

Atramai naudokite pagalves. Pagalves panaudokite kūrybiškiau: ne tik lovoje, bet ir sėdėdama ant sofos, automobilyje ir net darbo kėdėje.

Imkitės malonios veiklos. Jums mieli hobiai ar kiti laiko leidimo būdai prablaško, atitolina mintis nuo negalavimų, pagerina psichologinę būklę.

Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).

Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.

Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.

Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.

Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.

Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.

Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių. Šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Šiame straipsnyje, kartu su „Drops Clinic“ gydytojais aptarsime, kokie gydymo būdai ir prevencinės priemonės yra tinkamos peršalimo metu, kad būtų užtikrintas saugus nėštumas ir mamos bei būsimo vaikelio gerovė.

Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių. Tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai. Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti. Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C. Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu. Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga.

Gerkite daug skysčių. Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais. Taip pat gali padėti ir karštas dušas. Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus. Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju. Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti. Pakankami ilsėkitės. Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą. Laikykitės subalansuotos mitybos. Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai. Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę. Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.

Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.

Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus. Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus. Kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui. Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų. Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.

Peršalimo nėštumo metu dažniausiai pasekmės nėra tiesiogiai pavojingas vaisiui, bet gali sukelti nepatogumų. Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų.

Skausmo malšinimas medikamentais

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepagei­daujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta nu­malšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vais­tiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandi­nų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsar­giai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyri­mų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandi­nų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vai­siaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitrau­kimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pa­sižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vais­tai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina pareste­zijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai ne­daug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugu­mas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duo­menų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsi­jos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defek­tų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsi­vystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai anal­getikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki mi­nimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuria­me būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.

Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervenci­nis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėš­čiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vai­siui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injek­cijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonan­so tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasi­naudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Prognozė

Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gim­dymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. mo­terų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau.

tags: #nestumo #metu #sprando #skausmas

• Knygos mažiesiems lietuvių kalba
• Gripo vakcinacija Lietuvoje
• Kaip planuoti nėštumą sergant TTH
• Veiklos "Veronėlėje": Vaiko Gerovės Komisija
• Šventinės Pasakos Darželyje