Ignacas Lojola, tikruoju vardu Iñigo López de Loyola, gimė 1491 m. spalio 23 d. Lojolos pilyje, Baskų krašte, Šiaurės Ispanijoje. Jis buvo kilęs iš kilmingos baskų didikų giminės ir buvo paskutinė iš 13 vaikų. Jo tėvai anksti mirė, o jaunas Iñigo buvo auklėjamas pagal to meto kilmingo jaunuolio papročius: mokėsi skaityti, rašyti, šokti, kautis dvikovoje ir dailiai elgtis dvare. Romantiškos širdies jaunuolis dažnai svajojo apie karinius žygdarbius ir merginų simpatijas. Jo jaunystę formavo riterių ir nuotykių romanai, ypač „Amadís de Gaula“.
Ignacas, kaip ir kiti to meto jaunuoliai, daug skaitė. Pasak jo autobiografijos, jo galva buvo pilna „Amadžio“ nuotykių. Kaip tikras riteris, jis turėjo ir „savo širdies damą“, kuri, anot jo, nebuvo „vulgarinės kilmės“, o tai reiškia, kad ji turėjo būti karališkos kilmės. Ši meilė, kaip vėliau parodė jo gyvenimo įvykiai, buvo stipri - kai jo sužeista koja prastai gijo, jis sutiko, kad jam būtų sulaužytas kaulas be anestezijos.
Likimas pasisuko netikėta linkme, kai Ignacui buvo apie trisdešimt metų. Ginant Pamplonos pilį 1521 m. gegužės 20 d., jį sužeidė pabūklo sviedinys, sutraiškęs dešinę koją. Ilgai ir skausmingai sveikdamas savo tėviškėje, Lojolos pilyje, Ignacas patyrė gilų dvasinį atsivertimą. Jo atsivertimas metams bėgant vis gilėjo.
Po šio įvykio jis pradėjo skaityti religinio turinio knygas - „Šventųjų Gyvenimus“ (Flos Sanctorum), parašytus Jacobo de Varazze, ir „Vita Christi“ (Kristaus Gyvenimas), parašytą Ludolfo De Sajonia. Šios knygos turėjo lemiančios reikšmės jo gyvenime. Jis susipažino su tokių didžių šventųjų kaip šv. Benediktas, šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Domininkas gyvenimais. Skaitydamas šventųjų gyvenimų aprašymus, Ignacas nusprendė radikaliai keisti savo gyvenimą. Tai buvo jo gyvenimo kryžkelė, kur jam nelengva buvo palikti savo praeitį, karišką gyvenimą ir meilę.
Kai tik sustiprėjo po ligos, atsivertęs Ignacas negalėjo nustygti vietoje ir susiruošė piligrimystėn į Šventąją Žemę. Pakeliui sustojo Manrezoje, nediduke miestelyje netoli Barselonos. Čia jis praleido maždaug metus melsdamasis, pasninkaudamas, stengdamasis su žmonėmis kalbėti apie „Dievo dalykus“. Čia jis pradėjo užsirašinėti tai, kas dedasi jo sieloje, ir tai, ko išmokdavo iš žmonių. Tai buvo „Dvasinių pratybų“ pradmenys. Pratybas Ignacas vis tobulino bene dvidešimt metų.
Dar studijų metais Barselonoje, o vėliau Alkaloje, Salamankoje ir galiausiai Paryžiaus Sorbonos universitete, Ignacas siekė įgyti teologinį ir humanistinis išsimokslinimą, kurio jam kone trūko apaštalavimui. Apie 1525 m. Barselonoje baigė lotynišką mokyklą, o 1534 m. gavo Paryžiaus Sorbonos universiteto daktaro laipsnį. Studijų metais jis evangelizuodavo jaunuolius, vesdavo jiems Pratybas.
1534 m. rugpjūčio 15 d., kartu su draugais (Pranciškumi Ksaveru, Fabro, Lainez ir kitais) Paryžiuje, Monmartre, Ignacas ir jo bendražygiai davė tris įžadus: nekaltybės, neturto ir klusnumo. Tai buvo užuomazgos Jėzaus Draugijos, kuri ryškiau ims išsiskirti po kelerių metų, kai visi seni draugai susitiks Romoje. 1540 m. patvirtinti „Jėzaus Draugijos“ - Jėzuitų - įstatai, o pirmuoju generolu paskirtas Lojola, vienuolystėje žinomas tėvo Ignaco (Ignato) vardu. Jis sukūrė Jėzaus Draugijos konstitucijas ir vadovavo jai iki savo mirties.
Ignacas Lojola mirė 1556 m. liepos 31 d. Romoje. Jo įkurta Jėzaus Draugija paliko gilų pėdsaką Bažnyčios istorijoje. Ji ir šiandien tebėra viena didžiausių vienuolijų. Liepos 31-ąją švenčiamo liturginio minėjimo pagrindinės iškilmės kasmet vyksta dviejose pasaulio vietose - Lojoloje, Ispanijos Baskų krašte, ir Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje, kurioje jis palaidotas.
Jo amžininkai buvo tokie garsūs savo laiką pranokę žmonės kaip Mikelandželas, šventoji Teresė Avilietė, Martynas Liuteris, karalius Henrikas VIII. Ignacas dažnai apibūdinamas kaip „kareivis šventasis“, bet jis per savo gyvenimą tekariavo tik kelis mėnesius. Jis dažnai vadinamas „reformuotoju“, bet retai kada prabildavo apie būtinybę Bažnyčiai keistis. Tačiau Ignacas iš prigimimo buvo vadovas, ganytojas ir lankstus tų laikų žmogus.
Ignaco Lojolos gyvenimo etapai
- Jaunystė ir karinė tarnyba: Gimė 1491 m. Lojolos pilyje, baskų didikų šeimoje. Mokėsi pagal kilmingo jaunuolio papročius, svajojo apie karinius žygdarbius. Tarnavo karininku Karolio V armijoje.
- Sužeidimas ir atsivertimas: 1521 m. Pamplonos mūšyje sunkiai sužeistas. Ilgo gijimo metu patyrė gilų dvasinį atsivertimą, pradėjo skaityti religines knygas ir apsisprendė tarnauti Dievui.
- Dvasinės pratybos ir studijos: Po atsivertimo atliko piligriminę kelionę į Monseratą, vėliau praleido metus Manrezoje, kur pradėjo formuoti „Dvasinių pratybų“ metodą. Studijavo Barselonoje, Salamankoje, vėliau - Paryžiaus Sorbonos universitete.
- Jėzuitų ordino įkūrimas: 1534 m. su bendražygiais Paryžiuje davė įžadus. 1540 m. popiežius Paulius III patvirtino Jėzuitų ordino įstatus, o Ignacas Lojola tapo pirmuoju generolu.
- Vadovavimas ir palikimas: Vadovavo Jėzuitų ordinui iki savo mirties 1556 m. Romoje. Parašė ordino konstitucijas ir garsiąsias „Dvasines pratybas“, kurios tebėra svarbus dvasinio ugdymo vadovas.
Ignaco Lojolos dvasingumo esmė glūdi jo gebėjime derinti praktinę išmintį su religiniu uolumu ir nuolatine kova su savimi. Jo šūkis „Veik taip, tarsi viskas priklausytų nuo Tavęs; melskis taip, tarsi viskas priklausytų nuo Dievo“ atspindi šį balansą. Jis mokė, kad Dievą galima sutikti savo kasdienybėje, ir kvietė žmones gyventi atsiliepiant į Dievo valią, tarnaujant Jam ir šlovinant Jį.
Jėzuitų ordinas, įkurtas 1540 m., 1569 m. pirmieji jėzuitai atvyko į Lietuvą. 1579 m. jie įkūrė akademiją, kuri greitai tapo Vilniaus universitetu. Nors carinės Rusijos valdžia vėliau uždraudė Jėzuitų Draugijos veiklą Lietuvoje, po Pirmojo pasaulinio karo ji vėl atgijo. Sovietmečiu jėzuitai veikė neoficialiai, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atkūrė savo gimnazijas.
Šv. Ignacas Lojola yra ne tik Jėzuitų ordino įkūrėjas, bet ir svarbi figūra Katalikų Bažnyčios istorijoje. Jo gyvenimas, prasidėjęs kaip kilmingo ispano, kario svajonės, virto nuostabia kelione link dvasinio tobulumo ir pasiaukojimo tarnystei. Jo „Dvasinės pratybos“ ir šiandien padeda tūkstančiams žmonių atrasti Dievą ir gilinti savo tikėjimą.
