Subchorioninė hematoma (SCH) yra būklė, kai nėštumo metu kraujas kaupiasi tarp gimdos sienelės ir placentos. Ši būklė būdinga ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir gali būti įvairaus dydžio. Nors tai gali atrodyti nerimą kelianti, daugelis moterų, sergančių SCH, turi sveiką nėštumą. Subchorioninė hematoma yra gana dažna, pasitaikanti iki 25% nėštumų. Dažniausiai tai diagnozuojama pirmąjį trimestrą, bet kartais gali pasireikšti vėliau. Subchorioninė hematoma yra dažna būklė, kuri dažnai praeina nepakenkiant motinai ar kūdikiui.
Subchorioninė hematoma atsiranda, kai kraujas kaupiasi tarp choriono (išorinės membranos, supančios embrioną) ir gimdos sienelės. Hematoma (kitaip - subchorioninė hematoma, subchorioninis kraujavimas) - tai tarp gemalo dangalų atsiradusi kraujosruva. Chorioninė membrana yra atokiausias sluoksnis, skiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienelės. Kraujagyslės dažnai yra pažeidžiamos dėl įvairių traumų ar operacijų, ir kraujo ištekėjimas į aplinkinius audinius gali lemti hematomos susiformavimą. Hematoma - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Pažeista kraujagyslė gali būti arterija, vena arba kapiliaras, o pats kraujavimas nuo labai mažo (petechijų) iki didelio, galinčio sukelti gyvybei grėsmingą nukraujavimą. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos. Net stiprus čiaudėjimas ar kosėjimas gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti nedidelius pakraujavimus. Kraujas kraujagyslėse teka nuolatos nesustodamas, dėl to jis nesikoaguliuoja ir nekreša. Kai kraujas išteka iš kraujotakos sistemos ir susidaro jo sąstovis, jis iš karto sukręša, nebent yra vartojami vaistai nuo koaguliacijos (tokie kaip aspirinas, varfarinas, klopidogrelis, dipiridamolis). Šie vaistai padidina spontaninio kraujavimo riziką ir leidžia hematomoms didėti, nes organizmas neturi pakankamai resursų atstatyti pažeistas kraujagysles, todėl kraujas ir toliau išteka į pažeistas vietas. Taip pat kraujavimo tikimybę padidina įvairios autoimuninės ligos ar bakterinės infekcijos, kai sumažėja trombocitų kiekis.
Dažniausiai pasitaikantis hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmoje nėštumo pusėje. Makšties kraujavimas: Tai yra labiausiai paplitęs simptomas. Kraujavimas gali būti labai lengvas (vadinamasis tepliojimas), tačiau nėščioji gali kraujuoti ir gausiai, su krešuliais. Hematomos simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos, dydžio ir ar greta atsiranda patinimas, edema ar gretimų struktūrų (kraujagyslių ar nervų) spaudimas. Hematomos sukelia audinių sudirginimą ir uždegimą. Simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos ir dydžio, bei gretimų struktūrų pažeidimo. Dažniausi uždegimo simptomai yra paraudimas, skausmas ir patinimas.
Subchorioninės hematomos paprastai diagnozuojamos ultragarsu. Procedūra padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui įvertinti dydį, vietą ir galimą riziką, susijusią su hematoma. Daugelis hematomų gali būti įvertintos ir saugiai gydomos be jokių laboratorinių ar radiologinių tyrimų. Dažnai gydytojas gali surinkti anamnezę ir po objektyvios apžiūros nuspręsti, kad joks tolimesnis ištyrimas nereikalingas. Tačiau priklausomai nuo pažeidimo ar jo pasireiškimo, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, nustatant eritrocitų kiekį kraujyje, ir krešumo tyrimai, tokie kaip TNS (tarptautinis normalizuotas santykis) ir ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas). Priklausomai nuo pažeidimo vietos ar gretutinių faktorių, gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus. Kompiuterinės tomografijos testas atliekamas ieškant kraujavimo smegenyse ar pilvo ertmėje. Ultragarsas naudojamas kraujuojančioms nėščiosioms tirti.
Subchorioninės hematomos gydymas labai priklauso nuo hematomos dydžio, jos vietos ir nėštumo stadijos. Jeigu hematoma aptinka pirmojoje nėštumo pusėje, gydytojas rekomenduos kuo mažiau judėti, apriboti bet kokias keliones, nekelti sunkių daiktų ir pan. Jei turite subchorioninę hematomą, paprastai rekomenduojama vengti sunkios veiklos ir fizinio krūvio, dėl kurio gimda gali būti papildomai apkrauta. Daugelis hematomų, atsiradusių dėl įvairių sutrenkimų, gali būti gydomos ambulatoriškai. Skiriamas poilsis, ledo aplikacijos, pažeistos vietos kompresija ir galūnės pakėlimas (RICE metodika). Hematomos palaipsniui rezorbuojasi pačios. Imobilizacija gali keliomis dienomis paspartinti gijimą, bet reikia išlaikyti balansą tarp gijimo ir pažeistos kūno dalies judrumo išlaikymo.
Daugeliu atvejų mažos subchorioninės hematomos išnyks savaime. Stebėjimas: Daugeliu atvejų mažos subchorioninės hematomos išnyks savaime. Hematomos dažniausiai pačios rezorbuojasi per tam tikrą laiką. Pradžioje tvirtos sandaros kraujo trombas palaipsniui tampa klampesnis ir minkštesnis, nes fibrinolitinė sistema jį bando lizuoti. Dėl skysčio drenavimosi keičiasi hematomos forma ir ji plokštėja. Spalva keičiasi nuo rausvai melsvai violetinės iki geltonos ir rudos, kadangi kraujo pigmentai palaipsniui pasišalina ir hematoma išsiskaido. Priklausomai nuo hematomos lokalizacijos, kintanti spalva gali keliauti per skirtingas audinių plokštumas dėl gravitacijos. Pavyzdžiui kaktos hematoma gali būti mėlynės po akimi priežastis ir atrodo, kad laikui bėgant ir jai gyjant ji keliauja į kaklą. Dauguma hematomų rezorbuojasi per kelias savaites ir tolimesnis pacientų sekimas nereikalingas. Kadangi kraujas yra terpė pilna maistinių medžiagų, kai kurios hematomos gali infekuotis. Pacientai turėtų stebėti, ar nestiprėja skausmas, ar hematomos vieta nesidaro raudonesnė ir karštesnė. Gali būti sunku diferencijuoti šiuos simptomus tarp infekcijos ir pačios hematomos uždegimo. Tačiau infekcija dažniausiai būna susijusi su karščiavimu, taip pat gali pasirodyti pūliai ir ryškėjantis ar besiplečiantis raudonas hematomos apvadas, kas gali rodyti, kad hematoma infekavosi.
Subchorioninis kraujavimas nėštumo metu. Viskas, ką reikia žinoti
1. Daugeliu atvejų subchorioninės hematomos tiesiogiai nekenkia kūdikiui. Tačiau didelės ar nuolatinės hematomos gali padidinti komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar mažas gimimo svoris, riziką. Nors su subchorionine hematoma yra persileidimo rizika, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, daugumai moterų, sergančių šia liga, nėštumas tęsiasi sėkmingai. Daugelis moterų, kurioms diagnozuota subchorioninė hematoma, vaisių sėkmingai išnešioja ir pagimdo. Viena svarbiausių ir sunkiausių hematomų komplikacijų yra kompartmento sindromas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai yra užspaudžiami nervai, kraujagyslės ir raumuo tam tikroje uždaroje kūno vietoje (kompartmente). Jei spaudimas trunka ilgai, audiniai pradeda žūti dėl deguonies stokos, nes užspaudus pažeistos kūno dalies kraujagysles kraujas neatiteka į audinius ir negali aprūpinti jų deguonimi. Dažniausiai kompartmento sindromas pasireiškia dilbyje arba blauzdoje. Kompartmento sindromą galima atpažinti iš šių simptomų - labai stiprus nuolatinis skausmas, parestezija, užspaustos vietos pabalimas, paralyžius ir pulso nebuvimas. Kartais gali pasireikšti ir poikilotermija (sutrikusi termoreguliacija). Tik du pirmieji simptomai yra patikimi kompartmento sindromo diagnostikoje, nes visi kiti simptomai jau yra vėlyvieji. Labai svarbu šią komplikaciją atpažinti laiku ir suteikti reikiamą chirurginę pagalbą.
Subchorioninės hematomos gijimo laikas skiriasi priklausomai nuo jos dydžio ir vietos. Daugeliu atvejų mažos hematomos išnyksta per kelias savaites, o didesnės gali užtrukti ilgiau. Viena iš efektyvių gydymo būdų yra heparininiai vietinio naudojimo tepalai, kurie turi antikoaguliacinį, priešuždegiminį, mikrocirkuliaciją gerinantį veikimą ir tokiu būdu reikšmingai paspartina hematomų gijimą. Iš medikamentinių priemonių hematomų gydymui plačiai vartojamas heparininis tepalas Lioton 1000. Jis ypač tinkamas gydyti hematomas po daugybinių flebotomijų, traumines hematomas bei išplitusias hematomas. Rekomenduojama vaistą tepti du-tris kartus per dieną ant pažeistos vietos. Yra ištirta, kad vietinis gydymas heparininiais tepalais nekeičia protrombino laiko ar dalinio tromboplastino laiko (DTL), reikšmingai pagreitina hematomų rezorbciją, sumažina paviršinių venų trombozių riziką. Lioton 1000 naudojamas ir tromboflebito gydymui. Kliniškai reikšmingas yra ir priešuždegiminis bei mikrocirkuliaciją gerinantis heparino poveikis, kas taip pat prisideda prie greitesnės hematomų rezorbcijos. Skausmo ir uždegimo mažinimui gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip acetaminofenas, nimesulidas, deksketoprofenas. Skiriant NVNU reikėtų atkreipti dėmesį į rizikos grupes, pavyzdžiui pacientai, vartojantis kraują skystinančius vaistus, turėtų atsargiai vartoti šios grupės vaistus, nes padidėja kraujavimo rizika. Chirurginis hematomų gydymas indikuotinas tada, kai paciento būklė yra nestabili, stebimi šoko požymiai ar pažeidimas yra grėsmingas gyvybei.
Su tinkama medicinine priežiūra, stebėjimu ir poilsiu daugelis šią ligą turinčių moterų gali pastoti sveikai.
