Nėštumas visada yra šiek tiek rizikingas, tačiau susilaukti vaiko - labai džiugus ir laimingas įvykis. Tinklalapio „Bight Side“ komanda aptarė įvairius nėštumo vyresniame amžiuje aspektus, atskleidžiant tiek privalumus, tiek galimus pavojus.
Privalumai
Moterys, kurios nusprendžia susilaukti vaikų vėlesniame amžiuje, gali džiaugtis ne tik brandesniu požiūriu į motinystę, bet ir kitais privalumais:
1. Ilgaamžiškumo potencialas
Vieno tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterys, pagimdžiusios paskutinį vaiką būdamos jaunesnės negu 29-erių, du kartus rečiau sulaukdavo 95-erių. Tačiau gali būti, kad taip nutiko dėl genetinių priežasčių. Jei sulaukus vyresnio amžiaus moters reprodukcinė sistema vis dar gerai veikia, gali būti, kad kiti su senėjimu siejami procesai ją taip pat veikia silpniau. Tačiau ši koreliacija tarp gimdymo vėliau ir ilgaamžiškumo dažniausiai pasireiškė tris ar daugiau vaikų turinčioms moterims.
Moterys, kurios pirmą vaiką pagimdo būdamos vyresnės nei 25 m., turi 11 proc. didesnę tikimybę sulaukti 90-ies metų, nei moterys, kurios vaikų susilaukia iki 25 m. O moterų, kurios vaikų susilaukia po 33 m., šansai gyventi iki 90 metų 50 proc. didesni nei moterų, kurios vaikus pagimdo iki 30 m. Tai 2016 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 28 tūkst. moterų, rezultatai. Tačiau kaip ir vaikų ūgio bei akademinių pasiekimų tyrimų atveju, ir šio tyrimo rezultatai nebuvo kruopščiai sukontroliuoti, todėl sunku nuspręsti, kodėl moterys, vaikų susilaukusios vyresniame amžiuje, gyvena ilgiau. Vienas iš galimų paaiškinimų gali būti tai, kad sveikesnės moterys dažnai ilgiau išlieka vaisingos nei kitos moterys.
2. Geresni kognityviniai gebėjimai
Kitame tyrime pastebėta, kad kai kurios vėlesniame amžiuje vaikų susilaukusios moterys po menopauzės pasižymi geresniais kognityviniais įgūdžiais. Tokios išvados padarytos atlikus kelias testų, kuriuose vertinti įvairūs smegenų veiklos aspektai, serijas. Ypač ryški tendencija, kad po 35-erių pagimdžiusios moterys pasižymi geresne verbaline atmintimi. Galima šio reiškinio priežastis - smegenis veikiantys hormonai, konkretžiau - estrogenas ir progesteronas: estrogenas atsakingas už smegenų veiklą, o progesteronas - už smegenų audinio vystymąsi.
3. Išmintis ir patirtis
Metams bėgant sukaupiame daug žinių ir patirties. Pagalvokite, kokia buvote būdama 20-ies ar 30-ies. O dabar pagalvokite, kas būtų nutikę, jei tokio amžiaus būtumėte auginusi vaikus. Virš 40-ies sulaukusios moterys dažnai būna kantresnės ir vaikus augina išmintingiau. Paprastai tokio amžiaus sulaukusios moterys nepastoja netyčia - šį žingsnį būna gerai apgalvojusios ir jam pasiruošusios. Dėl to jos emociškai ir psichologiškai stabilesnės, be to, pasiruošusios pokyčiams, kurių neišvengiamai atsiranda pastojus ir susilaukus vaiko.
Brandesnio amžiaus moterys, turinčios gyvenimiškos patirties, dažnai auklėja vaikus kitaip, nes su patirtimi ateina didesnis supratimas, kaip geriausiai atskleisti meilę savo vaikui.
4. Finansinis stabilumas
Sulaukusios 40-ies dauguma moterų jau būna padariusios karjerą. Jos nebando dirbti skirtingose srityse, retai keičia darbą ir gauna pastovų atlyginimą. Vėliau pagimdžiusios moterys dažniau pasiruošusios darbą nustumti į antrąją vietą ir daugiau dėmesio skirti vaikui. Dabar greičiausiai turite savo būstą ir santaupų, todėl gimus kūdikiui patirsite mažiau streso. Be to, jums nereikia jaudintis dėl karjeros ir dirbti nuo aušros lig sutemos, kad gautumėte papildomų lėšų, todėl vaikui galite skirti daugiau laiko.
Moterys, kurios vaikus gimdo vėliau, turi daugiau galimybių uždirbti didesnes pajamas. Danijoje atliktos gimdymų statistikos duomenimis, moterų, kurios pirmų vaikų susilaukė iki 25 m., pajamos per visą gyvenimą buvo mažiausios, o moterys, kurios vaikų susilaukė po 31 m., džiaugėsi didžiausiomis pajamomis.
5. Gyvenimo patirties bagažas
Vakarėlių ir nuolatinės veiklos laikai jau praėjo, tad atėjo metas pasinerti į šeimyninį gyvenimą. Sulaukusi 40-ies jau turite daug smagių atsiminimų, pakankamai daug laiko praleidote su draugais, ir, svarbiausia, pagyvenote sau. Keliavote, tyrinėjote pasaulį ir savo pačios ribas. Taigi, kai gims vaikas, mažesnė tikimybė, kad jausitės nepatenkinta, jog nebegalite skirti laiko sau ir mieliau laiką skirsite jam.
Nesupranta nei dėl karjeros, nei dėl neišgertų vyno taurių, nei dėl praleistų vakarėlių ar bendravimo su draugais trūkumo. Be galo vertina tai, ką turi, įskaitant ir puikų vyrą.
Pavojai ir iššūkiai
Nėštumas vyresniame amžiuje, nors ir turi daug privalumų, taip pat susijęs su tam tikrais pavojais ir iššūkiais:
1. Sunkiau pastoti
Bėgant metams, moterims pastoti tampa sunkiau. Sulaukus 32-ejų, vaisingumas ima smarkiai silpti. Sumažėja kiaušialąsčių, todėl jas sunkiau apvaisinti. Kartais kiaušidės ima netinkamai gaminti kiaušialąstes, be to, padidėja tikimybė, kad atsiras nesveikų kiaušialąsčių. Tačiau nesijaudinkite - šiais laikais turite galimybę kiaušialąsčių gauti iš donorų, be to, kiaušialąstes jaunesnės moterys gali užšaldyti arba galima pasinaudoti surogatinės motinos paslaugomis.
Nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Bandant pastoti dar vėliau, ūgteli genetinių ligų tikimybė, o ir sveikatos problemų gydymas gali užtrukti, ypač gimdant pirmą sykį.
Kiekvienos mergaitės organizme genetiškai nulemtas tam tikras kiekis kiaušinėlių. Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos šių lieka apie 300 tūkst. Iš šių per vaisingąjį moters laikotarpį (iki menopauzės) produktyvūs būna tik apie 300-500. Kiti - sunyksta. Tai visiškai nepriklauso nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontraceptinių priemonių. Žymiai mažesnis kiekis kiaušinėlių lieka keturiasdešimtmetėms. Be to, kiaušinėliai - silpnesni.
2. Didesnė persileidimo tikimybė
Senstant didėja persileidimo tikimybė - sulaukus daugiau kaip 45-erių, ji pasiekia 50 proc. Žinoma, persileidimus sukelia ne tik amžius. Tačiau senėjimo procesai keičia organizmą, silpnina hormonų ir gimdos veiklą, be to, atsiranda kitų persileidimą sukelti galinčių veiksnių.
Kuo moteris vyresnė, tuo jos sukauptas ligų „bagažas“ didesnis, ji yra patyrusi daugiau įtampos, suvartojusi daugiau vaistų, įvairių kitų cheminių medžiagų. Visa tai turi įtakos kiaušidėms, jų genetinei informacijai.
Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti. Jeigu būsimajai mamai - 35 m., įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. 1 iš 20.
3. Didesnė tikimybė susirgti tam tikromis ligomis
Vėliau gimdančioms moterims padidėja tikimybė senatvėje susirgti osteoporoze. Pasak vieno tyrimo, po 35-erių pagimdžiusios moterys šia liga sirgo dvigubai dažniau. Kad išvengtumėte rizikos senatvėje susirgti, nėštumo metu daug dėmesio reikėtų skirti savo kaulams.
Medikai sutinka, kad vyresnio amžiaus motinos dažniau linkusios į nėštumo komplikacijas, tokias kaip placentos pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas, vaisiaus žūtis, nėščiųjų diabetas, hipertenzija ir Cezario pjūvio operacijos poreikis gimdymo metu.
4. Didesnė tikimybė pagimdyti anksčiau laiko
Gimdant vyresniame amžiuje padidėja tikimybė, kad kūdikis gims per anksti ir bus per mažo svorio. Vieno tyrimo duomenimis, dėl priešlaikinio gimdymo gali būti kaltas tik amžius, o kitų neigiamų veiksnių įtaka maža.
Pirmalaikis gimdymas yra didžiausias naujagimių mirties rizikos veiksnys. O vyresnės nei 30 m. moterys daug rečiau gimdo neišnešiotus kūdikius, nei jaunesnės mamos, teigiama naujo, „PLOS One“ paskelbto tyrimo išvadose. Tyrėjai išanalizavo 165 tūkst. gimdymų 32 Kanados ligoninėse ir išsiaiškino, kad mažiausia tikimybė pagimdyti neišnešiotą kūdikį gresia 30-34 m. moterims, antroje vietoje - 35-40 m. moterims. Didžiausia pirmalaikio gimdymo rizika gresia 20-30 m. ir vyresnėms nei 40 m. moterims.
5. Nėštuminis (gestacinis) diabetas
Ši diabeto forma laikina, o dažniausiai ją sukelia nepakankamas insulino kiekis nėštumo metu. Pasak vieno tyrimo, virš 40-ies sulaukusioms nėščioms moterims tikimybė susirgti šio tipo diabetu išauga 74 proc. Dėl to svarbu pasitikrinti, ar nesergate, o prireikus paprašyti paskirti gydymą.
Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc.
Rekomendacijos ir prevencija
Nėštumas gali sukelti rūpesčių bet kokio amžiaus moterims. Daug kas priklauso nuo mamos ir jos sveikatos būklės. Jei nuspręsite vaiko susilaukti po 40-ies, žinokite, kad vis dar turite galimybę pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nėštumui tokiame amžiuje reikia skirti ypatingą dėmesį, o iškilus problemų iškart pasitarti su gydytoju.
1. Prieš pastojant
Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.
Jeigu vartojate kontraceptinius hormoninius preparatus, jų rekomenduojama nevartoti 6 mėn. prieš pastojant. Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės, ji apsaugo kūdikius nuo nervinio kanalo defektų. Geležis labai svarbi ir planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms - ji svarbi būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės.
Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija.
2. Nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę (optimalu 12-ą savaitę) labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija.
Nuo pat pastojimo momento iki gimdymo pradžios stengiamasi kuo tiksliau įvertinti, kiek rizikingas konkrečios moters nėštumas, o gimdymui prasidėjus moteris priskiriama atitinkamai kaip mažos ar didelės rizikos gimdyvė, nuo to priklauso ir jos gimdymo priežiūra, pasiruošiant ir numatant galimas komplikacijas.
3. Genetinių tyrimų svarba
Vyresnių moterų nėštumo priežiūra nuo įprastinės beveik niekuo nesiskiria, esminis skirtumas - pagrįstai atsiranda rizika dėl genetinių apsigimimų, bet šiuolaikinio ištyrimo galimybės gerokai ištobulėjo, jau I trimestro pabaigoje galima 99,8 procentų tikslumu paneigti pagrindinius genetinius apsigimimus. Vyresnių nėščių moterys bene labiausiai bijo genetikos klaidų, o toks tikslus, ankstyvas ir patikimas ištyrimas lemia ramesnį gimdymo laukimą.
Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Genetinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Nėščioji į rizikos grupę dėl galimų vaisiaus vystymosi ydų patenka, jeigu ji yra vyresnė nei 35 metų, o vyras vyresnis nei 42 metų. Taip pat prenatalinė diagnostika atliekama, jeigu šeimoje yra vaikas, sergantis chromosomine liga, jeigu vienas iš tėvų yra subalansuotos translokacijos nešiotojas ar nustatytas chromosomų mozaikiškumas, taip pat kai ultragarsinio tyrimo metu aptinkama vaisiaus anomalijų, kitais atvejais.
Nėštumas vyresniame amžiuje - tai naujas gyvenimo etapas, kuris gali būti kupinas džiaugsmo ir brandumo, tačiau reikalaujantis ypatingo dėmesio ir atsakingo požiūrio į savo sveikatą bei vaiko gerovę.
Paskutinės nėštumo savaitės: gydytojo R. Juršėno patarimai ir vežimėlių pasirinkimo iššūkiai
tags: #nestumas #vyresniame #amziuje
