Liguistas noras tuštintis, dar vadinamas tenesmu, yra būklė, kai žmogus nuolat jaučia poreikį tuštintis, nors iš tikrųjų jo žarnynas gali būti tuščias. Ši problema gali sukelti didelį diskomfortą ir paveikti žmogaus gyvenimo kokybę.
Normalaus tuštinimosi požymiai ir sutrikimai
Normalu, jei žmogus tuštinasi nuo 2 kartų per dieną iki 1 karto per dvi dienas. Tačiau išmatos turi būti suformuotos ir minkštos konsistencijos. Suprantama, jei tuštinamasi 1 kartą per savaitę - tai jau didžiulė problema. Jei tuštinamasi kasdien ar net kelis kartus per dieną, bet išmatos bus labai kietos, jų kiekis labai mažas, po tuštinimosi nepalengvėja, tai rodo, jog didžiausia dalis išmatų pastoviai užsilaiko žarnyne. Toks tuštinimasis gali būti lydimas ne tik skausmų, bet ir išangės įplyšimų. Savaime suprantama, kad bet koks ilgesnis išmatų užsilaikymas žarnyne skatina rūgimo ir puvimo bakterijų veiklą, organizmas intoksikuojamas rūgimo ir puvimo produktais.
Vadinasi, reikia radikaliai keisti mūsų civilizacijos sugadintą gyvenimo būdą (daugiau fizinio aktyvumo), kardinaliai koreguoti mitybą - gausus skaidulų maistas, rūpi ruginė duona, džiovintos slyvos, skysčių iki 2 litrų per parą. Vaistinėje galite paprašyti senos lapų miltelių, bisakodilio, regulakso ar panašių preparatų. Bandykite suformuoti naujus tuštinimosi stereotipus. Turint omenyje, kad storosios žarnos aktyvumas didžiausias iš ryto, būtina tuo pačiu laiku kasdien tuštintis, masažuojant pilvą.
Kada kreiptis į medikus dėl tuštinimosi problemų?
Būtina kuo greičiau kreiptis pas šeimos gydytoją, jei viduriuoti pradedama naktį, jei jaučiamas pastovus pilvo skausmas, kuris nesumažėja po pasituštinimo ar dujų išėjimo, atsirado nepaaiškinamas vėmimas, atsirado kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pradėjo savaime kristi svoris, atsirado anemijos požymiai (silpnumas, pablyškimas, galvos svaigimai, padažnėjo pulsas).
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - tai funkcinis žarnyno veiklos sutrikimas. Dėl padidėjusio gleivinės nervinių galūnėlių jautrumo mūsų žarnynas neproporcingai reaguoja į įvairius dirgiklius, į kuriuos sveikų asmenų organizme nebūtų jokios reakcijos. Beje, DŽS atveju tiriant nerandama jokių morfologinių žarnyno gleivinės pakitimų, kaip ir kol kas dar lieka neaiški šio susirgimo priežastis.
Susirgimas gali tęstis kelias dienas, savaites, mėnesius, pranykti, po to vėl kartotis ir t. t. Pagrindiniai simptomai: pilvo putimai ir skausmai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimai (būna rečiau), gleivės išmatose. Dažnai po viduriavimo jaučiamas nepilno žarnyno išsituštinimo pojūtis. Kadangi reflektoriškai žarnynas susijęs su šlapimo pūsle, kai kurie asmenys atžymi, kad yra jausmas, jog ir šlapimo pūslė nepilnai išsituštinusi. Kaip matome, gali būti skirtingos DŽS formos, kada vyrauja arba viduriavimas, arba vidurių užkietėjimai, arba mišri forma, kai viduriavimai kaitaliojasi su vidurių užkietėjimais.
DŽS diagnozė nustatoma tada, kad atmetamos kitos ligos, kurios gali turėti panašius simptomus (įvairios uždegiminės, autoimuninės žarnyno ligos, onkologinės, skydliaukės ligos ir t.t.).
Kas gali išprovokuoti DŽS atsiradimą?
Kadangi tikslios DŽS priežastys nežinomos, galima kalbėti tik apie veiksnius, kurie gali turėti įtakos DŽS atsiradimui, eigos pasunkėjimui. Tai ir žarnyno mikrofloros pokyčiai, kai santykinai sumažėja „gerųjų“ žarnyno bakterijų, tai ir virusiniai bei bakteriniai gastroenteritai, laktazinis nepakankamumas, sutrikęs, galimai, dėl kai kurių medikamentų poveikio koordinacinis nervinis ryšys tarp centrinės nervų sistemos ir žarnyno, sustiprėjusi žarnyno kontraktilinė funkcija ir pan.
Beje, pastebėta, kad moterys DŽS serga ne tik dvigubai dažniau už vyrus, bet ypač tada, kai taikoma estrogenų terapija prieš menopauzę arba po jos. Neatmetami ir genetiniai faktoriai. Pastebėtos šeimos, kurių atstovai pastoviai serga DŽS. Psichosomatinės ligos taip pat dažnai asocijuojasi su dažnesniais DŽS atvejais. Kaip matome, DŽS gali būti išprovokuotas bet kurios ligos, nors jis nėra vieno ar kito susirgimo komplikacija. Kaip savarankiškas susirgimas tarptautinėje ligų klasifikacijoje išskiriamas DŽS su viduriavimu ir be viduriavimo.
Ką patartumėte, jei žmogų kankina DŽS?
Jei vyrauja DŽS su viduriavimu, dieta turi būti visiškai priešinga ankstesnei - vengti pilnagrūdžių produktų, sėklų, riešutų, įvairių gėrimų su saldikliais, alkoholio. Iš vaistinių preparatų tiktų smecta, tanalbinas, loperamidas (imodiumas). Bet kokiu atveju prieš tai geriausia pasikonsultuoti su vaistininku. Suprantama, kadangi nėra iki galo aiški DŽS priežastis, nėra ir etiopatogenetinio gydymo. Gydome tik simptomus.
Asmuo, sergantis DŽS, turi gerai įsisąmoninti, kad tai nėra vėžys, tai nėra jokia kita sunki liga, kuri trumpintų gyvenimą. Suprantama, labai nemalonu, kai išėjęs į miestą, pastoviai galvoji, kur čia galėtų būti artimiausias tualetas. Ne paslaptis, kad lėtiniai vidurių užkietėjimai ar viduriavimai gali skatinti hemoroidalinių mazgų atsiradimą. DŽS (ypač, kada vyrauja viduriavimas) gali sąlygoti depresijos ir nerimo atsiradimą. Nustatyta, kad dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės asmenys, sergantys DŽS, nedirba 3 kartus daugiau dienų, negu tie, kurie neserga DŽS.
Asmeniui, sergančiam DŽS, galima būtų patarti rašyti dienyną, pastoviai fiksuojant, ką ir kiek tą dieną valgė. Maitintis griežtai pagal grafiką, lėtai ir gerai sukramtant maistą. Aišku, maistas turėtų būti gamintas namie iš šviežių produktų. Riboti produktus, kurie blogai virškinami (brokoliai, pupelės, svogūnai ir pan.). Apriboti alkoholinius gėrimus bei kavą ar arbatą iki 3 puodelių. Bent mėnesį galima būtų pabandyti naudoti probiotikus (kai kam tas tikrai padeda). Nustatyta, kad psichoterapijos kursai, specialūs relaksaciniai kūno pratimai tikrai sumažina DŽS epizodų dažnį bei palengvina simptomus.
Dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) visame pasaulyje serga 6-18% žmonių. Paprastai, jūsų žarnynas ir smegenys veikdamos kartu kontroliuoja visą virškinimo procesą. Skausmas dažniausiai pasireiškia pilvo apačioje arba visame pilve. Rečiau lokalizuojasi tik viršutinėje pilvo dalyje. Viduriavimas yra vienas iš trijų pagrindinių DŽS simptomų. Pakitęs smegenų ir žarnyno „bendravimas“ gali pagreitinti arba sulėtinti įprastą žarnų turinio judėjimo laiką. „Funkcinis“ vidurių užkietėjimas yra lėtinis vidurių užkietėjimas, kurio nesąlygoja jokia kita liga. Tai nėra susiję su DŽS ir pasitaiko itin dažnai. Tuo tarpu, vidurių užkietėjimas, kurį sąlygoja DŽS, yra skausmingas. Šis DŽS tipas yra sunkesnis nei kiti, simptomai pasireiškia dažniau ir būna intensyvesni. Dėl DŽS pakitęs virškinimas, lemia didesnę dujų gamybą žarnyne, o tai gali sukelti nemalonų pilvo pūtimą. Tyrime, kuriame dalyvavo 337 DŽS pacientai, 83% skundėsi pilvo pūtimu. Laktozės ir kitų FODMAP maisto produktų vengimas gali padėti sumažinti pilvo pūtimą. Du trečdaliai DŽS sergančių žmonių aktyviai vengia tam tikrų maisto produktų. Kartais šiems asmenims iš maisto raciono tenka pašalinti netgi kelis produktus. Tyrime, kuriame dalyvavo 112 suaugusių žmonių, sergančių šiuo sindromu, 13% pacientų pranešė apie blogą miego kokybę. DŽS vargina žmones ilgą laiką, todėl kiekvienas randa tinkančius metodus sau padėti: mitybos korekcija, tam tikrų produktų atsisakymas, žolelių arbatos ar ekstraktai, žalingų įpročių atsisakymas, sportas. Tačiau verta paminėti, kad tai yra funkcinis sutrikimas ir nustatomas atmetimo būdu atlikus detalius tyrimus ir neradus kitos simptomų (viduriavimo, pilvo skaumo, vidurių užkietėjimo, pilo pūtimo) priežasties.
Storosios žarnos vėžio simptomai
Žmogaus žarnynas skirstomas į dvi dalis - plonąsias ir storąsias žarnas. Plonųjų žarnų vėžys yra itin retas, tačiau storosios žarnos, deja, pasitaiko labai dažnai. Būtent todėl kiekvienam reikalinga žinoti pirmuosius simptomus ir pastebėjus bent vieną iš jų, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Simptomai priklauso nuo to, kurioje žarnos dalyje vėžys yra. Jei vėžys atsiranda tiesiojoje žarnoje - tai yra paskutiniai 15 cm. storosios žarnos, galima išmatų paviršiuje pastebėti kraujo. Taip pat, kadangi dėl vėžio siaurėja tiesiosios žarnos spindis, sumažėja vadinamas išmatų kalibras, jos gali tapti panašios į pieštuką. Jei tiesiojoje žarnoje atsiranda vėžys, jaučiamas nuolatinis noras tuštintis: žmogus dažnai bėga į tualetą, tačiau išlieka nepilno išsituštinimo jausmas, kartais tai gali būti ir skausminga.
Kada vėžys vystosi kylančioje storojoje žarnoje (dešinėje pilvo pusėje), labai ilgai galima nejusti jokių simptomų. Anot gydytojos, kadangi kylančioje žarnoje žarnyno turinys dar skystas, tai lengvai prateka pro susiaurėjusią, vėžio pažeistą vietą. Storosios žarnos vėžio vienas pirmųjų požymių gali būti geležies stokos mažakraujystė. Todėl kraujo tyrime radus sumažėjusį hemoglobino kiekį ir įtariant, kad taip įvyko dėl geležies stokos, pirmiausiai reikia ieškoti kraujavimo priežasties, ištirti skrandį ir storąją žarną. Dar vienas svarbus simptomas vadinamas melena - tai juodos spalvos, nemalonaus kvapo, sunkiai nuo klozeto sienelių nusiplaunančios išmatos.
Bendrieji storosios žarnos simptomai, galintys signalizuoti apie vėžį: tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, užkietėję viduriai, pilvo pūtimas, raižymas, apetito praradimas, krentantis svoris, silpnumas ir nuovargis.
Ligos nustatymas ir gydymas
Pastebėjus šiuos negalavimus, delsti apsilankyti pas medikus nereikėtų, ypač tiems, kurių šeimoje jau buvo vėžinių susirgimų arba kuriems yra daugiau nei 50 metų. Be to, kuo ankstyvesnėje stadijoje vėžys bus aptiktas, tuo lengviau bus išgydomas. Tiksliausias būdas žarnyno vėžiui diagnozuoti yra tyrimas, vadinamas - kolonoskopija, kada gydytojas specialiu ilgu lanksčiu instrumentu iš vidaus apžiūri visą storąją žarną. Be abejo, procedūra nemaloni, kartais skausminga, tačiau šio tyrimo tikslumas didelis.
Vėžys gali išsivystyti įvairiose žarnyno vietose, o ligos gydymas priklauso nuo vėžio išplitimo. Pagrindinis ankstyvųjų žarnyno vėžio susirgimų gydymas - chirurginis, kada atliekama operacija, kurios metu siekiama pašalinti visą naviką. Gydytoja akcentuoja, kad gydantis vėžį, labai svarbu, kad operaciją atliktų chirurgas, kuris yra sukaupęs didelę patirtį būtent šioje srityje - operuojant vėžį.
Po operacijos taip pat gali būti skiriama chemoterapija, siekiant, kad vėžys neatsinaujintų. Taip pat, kadangi tiesioji žarna yra nejudri, vėžiui gydyti po operacijos arba prieš ją galima skirti ir spindulinę terapiją - švitinimą, tačiau kiekvienas atvejis individualus ir koks gydymas būtų naudingiausias, sprendžia vadinamoji daugiadalykė komanda, kurioje dalyvauja onkologas chemoterapeutas, onkologas radioterapeutas, chirurgas, radiologas, patologas. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant visus reikalingus gydymo būdus - kompleksinį gydymą.
Kaip išlaikyti žarnyną sveiką?
Laikantis sveikos gyvensenos principų galima ne tik išvengti kasdienių nepatogumų, kaip pilvo pūtimas, tačiau ir sumažinti vėžio ar kitų žarnyno ligų atsiradimo riziką. Žarnyno sveikata prasideda nuo tinkamo maisto pasirinkimo ir gero jo sukramtymo. Maistas turi būti įvairus, visavertis, turintis skaidulų, pavyzdžiui, neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai. Nuolat valgomas kaloringas, sausas, greitas maistas žarnyno veiklai darys tik neigiamą įtaką. Taip pat vanduo, kaip ir skaidulos, yra būtinas kasdien. Žarnyno veiklą taip pat gerina fizinis aktyvumas, rytą naudinga pradėti išgeriant stiklinę vandens, būtina papusryčiauti - tai prabudina žarnyną ir pavalgius kyla noras tuštintis.
Šiandien atsiranda vis daugiau mokslo duomenų, rodančių, kad labai svarbi yra žarnyno bakterijų sudėtis, todėl pagiriamąjį žodį galima tarti fermentuotam maistui, kaip rauginti kopūstai, agurkai, burokėliai, kefyras ir kitas panašus maistas. Tokie produktai padeda didinti „gerųjų“ bakterijų kiekį.
Kaip pagerinti žarnyno veiklą
Storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programa
Visoje Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programa, kurios metu 50 m. ir vyresni žmonės kas 2 metus yra kviečiami atlikti vadinamąjį slapto kraujo išmatose testą. Jei šis testas teigiamas, t.y. išmatose yra kraujo, šeimos gydytojas tokį pacientą turi nusiųsti kolonoskopijai. Šio tyrimo metu storoji žarna apžiūrima iš vidaus. Jei randama, pavyzdžiui, polipų, juos galima pašalinti ir išvengti vėžio vystymosi.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas - tai retas, sunkus ar nevisavertis tuštinimasis. Retu tuštinimusi vadinamas toks tuštinamasis, kai pacientas tuštinasi rečiau nei 3 k./sav. Nevisavertis tuštinimasis nustatomas tada, kai pacientui atrodo, kad pilnai nepasituštino ir jam vėl norisi grįžti į tualetą.
Vidurių užkietėjimo paplitimo dažnis didėja su amžiumi. Kai kuriose šalyse vidurių užkietėjimas būdingas apie 50 proc. vyresnių nei 80 metų suaugusių žmonių. Tai problema, paveikianti iki 40 proc. senjorų, gyvenančių bendruomenėje, ir 60 proc., gyvenančių įstaigose. Žemesnis socialinis ir ekonominis lygis, baltoji rasė, reguliarus vaistų vartojimas, moteriškoji lytis, nerimo ir depresijos simptomai yra susiję su padidėjusiu vidurių užkietėjimo paplitimu tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Vidurių užkietėjimo sukelti padariniai gali būti grėsmingi. Jautriems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra silpni, pernelyg didelis stanginimasis gali sukelti sinkopės epizodą, koronarinę ar cerebrinę išemiją. Užkietėjus viduriams, pablogėja vyresnio amžiaus pacientų gyvenimo kokybė, o ilgalaikės priežiūros įstaigos, spręsdamos šią problemą, patiria dideles išlaidas.
Pirminės ir antrinės vidurių užkietėjimo priežastys
Pirminės ar idiopatinės lėtinės vidurių užkietėjimo priežastys, įskaitant normalaus tranzito, lėto tranzito ir disinerginės defekacijos potipius, lieka nežinomos. Su amžiumi susiję storosios žarnos anatomijos ir fiziologijos pokyčiai nėra laikomi pagrindiniais vidurių užkietėjimo vystymosi veiksniais. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, mažas suvartojamų skaidulų kiekis ir ribotas skysčių suvartojimas laikomi vidurių užkietėjimo priežastimis, tačiau, remiantis literatūros duomenis, šie teiginiai yra mažai pagrįsti.
Antrinės vidurių užkietėjimo priežastys nustatomos lengviau. Vaistai, medžiagų apykaitos sutrikimai ir ligos yra dažni vyresnio amžiaus asmenų palydovai. Šios priežastys turėtų būti nustatytos ir gydomos medikamentais. Opiodiniai analgetikai, kalcio kanalo blokatoriai, geriamieji geležies preparatai ir antidiarėjiniai vaistai yra dažnai vartojamos vaistų grupės, kurių nepageidaujamas poveikis yra vidurių užkietėjimas. Ligos, pavyzdžiui, hipotirozė, hiperkalcemija, insultas, Parkinsono liga, storosios žarnos karcinoma, gali sukelti vidurių užkietėjimo simptomus vyresnio amžiaus žmonėms. Didelę įtaką vyresnio amžiaus pacientų vidurių užkietėjimui turi vartojami vaistai.
| Vaistų grupė |
|---|
| Anticholinerginiai |
| Tricikliai antidepresantai |
| Opiatai |
| Kalcio kanalo blokatoriai |
| Cholestiraminas |
| Aliuminio, kalcio, bismuto, geležies druskos |
| Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo |
| Vaistai nuo Parkinsono ligos |
| Diuretikai |
| Antipsichotiniai |
| Ligos kategorija | Ligos |
|---|---|
| Endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos | Cukrinis diabetas, Hiperparatirozė, Hipotirozė, Porfirija, Hipokalemija, Hiperkalcemija |
| Storosios žarnos ligos | Divertikulitas, Navikai, Striktūros, Dirgliosios žarnos sindromas, Opinis proktitas, Tiesiosios žarnos prolapsas ar rektocelė |
| Neurologinės ligos | Išsėtinė sklerozė, Navikai, Insultas, Nugaros smegenų trauma, Parkinsono liga |
| Psichikos ligos | Šizofrenija, Depresija, Senilinė demencija |
| Jungiamojo audinio | Amiloidozė, Sklerodermija, Dermatomiozitas |
Pavojaus simptomai ir požymiai pacientams, sergantiems lėtiniu vidurių užkietėjimu:
- Storosios žarnos vėžio anamnezė šeimoje;
- Hematochezija;
- Anemija;
- Svorio sumažėjimas ≥5 kg per 6 mėnesius;
- Teigiamas iFOB testas;
- Vidurių užkietėjimas, kai nėra gydymo efekto;
- Ūminis vidurių užkietėjimas.
Diagnozuojant obstipaciją, svarbu nustatyti, ar ji yra simptominė, kokios nors ligos požymis ar idiopatinė, t. y. funkcinė. Mėginama pritaikyti diagnostinius funkcinės obstipacijos kriterijus.
| Kriterijai |
|---|
| Mažiausiai 3 mėnesius per pastaruosius 6 mėnesius nustatomi Du ar daugiau šių simptomų: |
| Stanginimasis mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų |
| Kietos išmatos (BSFS 1-2) mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų |
| Nepilno pasituštinimo pojūtis mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų |
| Anorektalinės obstrukcijos pojūtis mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų |
| Rankomis palengvinamas tuštinimasis mažiausiai 25 proc. tuštinimosi atvejų (pvz., dubens dugno palaikymas, išmatų stūmimas pirštais) |
| Tuštinimasis rečiau nei 3 k./sav. |
| Nevartojant vidurius laisvinančių vaistų, skystos išmatos būna retai |
| Nėra dirgliosios žarnos sindromui būdingų simptomų |
Gydymas
Atsitiktinių imčių, kontroliuojamųjų tyrimų įrodymai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms osmosiniai preparatai gydant lėtinį vidurių užkietėjimą yra veiksmingi. Laisvinamieji vaistai veikia įvairiais būdais. Pagrindiniai veikimo mechanizmai: dėl hidrofilinių ir osmosinių savybių žarnose sulaikomi skysčiai, išmatos minkštėja, didėja slėgis žarnų ertmėje, skatinama peristaltika; žarnų gleivinė skatina sekreciją ir slopina rezorbciją; tiesioginis poveikis enterinei nervų sistemai - stimuliuojama peristaltika.
Pagal veikimo pobūdį vidurius laisvinantys vaistai grupuojami į kelias grupes.
Osmosiniu poveikiu pasižymintys vidurius laisvinantys vaistai
Osmosiniai vaistai skatina vandens išsiskyrimą į storosios žarnos spindį, kad plazmoje būtų palaikomas izotoniškumas. Laktuliozė ir polietilenglikolis yra dažniausiai naudojami osmosiniai preparatai. Magnio druskos, magnio hidroksidas, natrio sulfatas rečiau naudojami. Padidėja išmatų tūris, stimuliuojami mechaniniai receptoriai, fiziologiniu būdu skatinamas pasituštinimas. Pilvo pūtimas, dujų susilaikymas, pilvo skausmas, viduriavimas yra galimi nepageidaujami reiškiniai vartojant osmosinius preparatus. Minėti nepageidaujami reiškiniai dažniau galimi vartojant laktuliozę, nes ją metabolizuoja storosios žarnos bakterijos į karboksirūgštį. Pacientams galimas šlykštėjimasis saldžiu laktozės skoniu. Dalis natrio ir magnio druskų gali rezorbuotis ir kelti grėsmę sergantiesiems inkstų ar širdies nepakankamumu.
Išmatų apimtį didinantys vaistai
Neabsorbuojamos, tirpios skaidulos laisvina vidurius, sulaikydamos vandenį išmatose. Tokiu būdu didinamas išmatų svoris, didinamas gaubtinės žarnos išsiplėtimas ir pagerinamas žarnyno judėjimo dažnis. Yra natūralių (plačialapių gysločių sėklų preparatai), pusiau sintetinių (celiuliozė) ir sintetinių (polikarbofilas) darinių.
Tai saugaus profilio vidurius laisvinantys preparatai. Tiesa, juos būtina užsigerti dideliu vandens kiekiu. Galimi nepageidaujami reiškiniai: pilvo pūtimas; galima žarnų obstrukcija, todėl nevartotini, kai yra žarnų striktūrų; alergijos augaliniams preparatams simptomai.
Stimuliuojamieji vidurius laisvinantys vaistai
Jie stimuliuoja žarnų peristaltiką, iš dalies ir sekreciją, tiesiogiai veikdami epitelio ir lygiųjų raumenų ląsteles. Šiai grupei priklauso difenilmetano dariniai, ricinolio rūgštis ir augalinės kilmės antraglikozidai. Galimi nepageidaujami reiškiniai: spazminis pilvo skausmas, elektrolitų disbalansas (hipokalemija, hipernatremija), alerginės reakcijos; ilgai vartojami antraglikozidai gali sukelti gaubtinės žarnos melanozę, gerybinę ir dažnai grįžtamą storosios žarnos gleivinės pigmentaciją. Nenustatyta jokio ryšio su struktūrine, funkcine storosios žarnos pažaida, kancerogeneze. Reguliariai vartojant šių preparatų, gali sumažėti jų veiksmingumas.
Minkštinamieji vidurius laisvinantys vaistai
Prasiskverbia į išmatų masę ir ją suminkština, ištepa žarnos sienelę. Dokusatai mažina išmatų paviršiaus įtampą, sumaišo vandenį su riebalais.
Prokinetikai
Prokinetiniai vaistai stimuliuoja žarnyne 5-hidroksitriptamino-4 (5-HT4) receptorius, kurie sukelia peristaltiką. Du ankstesnės kartos prokinetikai, cisapridas ir tegaserodas, buvo pašalinti iš rinkos dėl sukeliamų širdies sutrikimų. Prukalopridas turi mažesnį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, palyginti su kitais prokinetikais. Trys skirtingos prukaloprido dozės buvo vertinamos 4 savaites 300 vyresnių pacientų. Vartojant 4 mg dozę, pasiektas daugiau kaip 3 k./sav. savaiminio pasituštinimo dažnis. Šiuo metu rekomendacijų vartoti prukalopridą vyresnio amžiaus pacientams nėra.
Klizmos ir žvakutės
Skiriamos išimtinais atvejais, nes sutrikdo normalius žarnų refleksus, silpnina potraukį tuštintis. Epizodiniam vidurių užkietėjimo gydymui tinka bet kurie anksčiau minėtų vaistų. Ilgalaikį gydymą reikėtų pradėti nuo išmatų apimtį didinančių vaistų. Nepadedant šiems vaistams, skiriama osmosinių vidurius laisvinančių vaistų.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Atsitiktinių imčių, kontroliuojamųjų tyrimų, įrodančių fizinio aktyvumo ir vartojamo vandens poveikį užkietėjus viduriams, nerasta. Retrospektyvi kohortinė studija, kurioje dalyvavo 883 vyresnio amžiaus savanoriai, neparodė ryšio tarp lėtinio vidurių užkietėjimo ir išgeriamų vandens stiklinių skaičiaus per dieną. Tiesa, nustatyta, kad mažas skysčių suvartojimas slaugos namuose gyvenančių žmonių grupėje yra vidurių užkietėjimo vystymosi rizikos veiksnys.
Svarbu pacientą skatinti daugiau vaikščioti, sportuoti, atlikti pratimus, didinančius pilvo raumenų tonusą. Fizinis aktyvumas buvo vertinamas ilgalaikės priežiūros įstaigose. Deja, nepavyko įrodyti naudos, palyginti su kontroline grupe. Fizinį aktyvumą būtina skatinti dėl kitų sveikatos rezultatų, galinčių pagerinti vidurių užkietėjimo simptomus.
Biologinio atgalinio ryšio treniruotės
Anorektalinė disfunkcija vis sėkmingiau gydoma atsipalaidavimo ar biologinio atgalinio ryšio principu pagrįstomis treniruotėmis (angl. biofeedback training). Išangės elektrodas sujungiamas su prietaisu, reguliuojančiu mažojo dubens dugno raumenų susitraukimus. Taip pacientas mokomas, kaip ir kuriuo momentu atpalaiduoti mažojo dubens dugną tuštinantis. Toks gydymo būdas taikomas retai.
| Kategorija | Vaistai | Dozė | Nepageidaujami reiškiniai |
|---|---|---|---|
| Osmosiniai | Polietilenglikolis Laktuliozė Sorbitolis Magnio hidroksidas Natrio fosfatas | 17-34 g/d. 15-30 ml iki 2 k/d. 15-30 ml iki 2 k/d. 15-30 mg iki 2 k/d. 10-25 ml su 250 ml vandens | Pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas, hipermagnezemija, hiperfosfatemija, hipokalcemija, hipernatremija |
| Išmatų apimtį didinantys | Gysločiai Metilceliuliozė Polikarbofilas | Iki 20 g/d. Iki 20 g/d. Iki 20 g/d. | Pilvo pūtimas, alergija augaliniam preparatui |
| Stimuliuojantys | Senos gliklozidas (nerekomenduojamas) Bisakodilis | Iki 68,8 g/d. skaidant dozę 5-10 mg oraliai ar rektaliai | Pilvo spazmai, hipokalemija, gaubtinės žarnos melanozė |
| Minkštinantys | Natrio dioktilsulfosukcinatas Kalcio dioktilsulfosukcinatas | 100 mg 2 k./d. 240 mg 2 k./d. | Pilvo spazmai, viduriavimas |
| Prokinetikai | Prucalopridas | 2 mg/d. | Pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, pūtimas |
| Žvakutės ar klizmos | Fosfatų klizma Valomoji (vandens) klizma Glicerino žvakutė | 120 ml/d. 500 ml/d. 1 k./d. | Hiperfosfatemija ir kitų elektrolitų disbalansas |
Chirurginis gydymas
Ilgalaikio gydymo vaistais funkcinės obstipacijos atvejai gydomi chirurginiais metodais. Atrenkant pacientus operacijai, reikia žinoti tikslų obstipacijos mechanizmą. Jei obstipacija išsivystė dėl sulėtėjusio tranzito, o anorektalinė funkcija yra normali, atliekama totali, subtotali ar dalinė kolektomija su cekorektaline ar ileorektaline anastomoze. Sergantiems terminale obstipacija pacientams skiriama anorektalinė miektomija.
