Nėštumas - tai natūrali ir fiziologinė sveikos moters būsena, trunkanti maždaug 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis yra ypatingas, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo, tačiau kartu ir rūpesčio. Norint išsaugoti gerą būsimos mamos ir vaikelio sveikatą, labai svarbu suprasti, kas vyksta moters organizme, kokie pokyčiai yra būdingi, ir kada reikia pasiruošti. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o antrojo apsilankymo metu aptars jų rezultatus.
Nėštumas skirstomas į tris pagrindinius trimestrus, kurių kiekvienas apima skirtingus vystymosi etapus ir fiziologinius pokyčius tiek motinai, tiek kūdikiui.
Nėštumo etapai
Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)
Šis trimestras prasideda nuo pirmosios nėštumo dienos ir tęsiasi iki 12 savaičių. Tai intensyviausias organų ir sistemų formavimosi periodas. Pirmosios dvi savaitės po apvaisinimo vadinamos embriono stadija, kurios metu formuojasi pagrindinės organų sistemos. Po 8 savaičių embrionas tampa vaisiumi. Šiuo laikotarpiu moterys dažnai patiria ankstyvus nėštumo simptomus: nuovargį, pykinimą, dažnesnį šlapinimąsi ir krūtų jautrumą. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, šie požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Kartais pasireiškia ir ypatingi, individualūs nėštumo požymiai, kurie paprastai tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.
Antrasis trimestras (13-27 savaitės)
Antrasis trimestras dažnai laikomas ramesniu nėštumo laikotarpiu. Daugelis ankstyvųjų simptomų praeina, o moters pilvas pradeda augti ir tampa pastebimas. Vaisius sparčiai auga ir vystosi, o motina gali pajusti pirmuosius jo judesius. Šiuo laikotarpiu atliekami svarbūs ultragarsiniai tyrimai ir genetiniai testai, siekiant įvertinti kūdikio sveikatą ir vystymąsi. Pilvo apimties didėjimas paprastai pastebimas nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas pasiekia gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Vaisiaus judesiai paprastai pajuntami po 20 nėštumo savaitės pirmakartėms, o kartotinai nėštumo atveju - apie 18-ąją savaitę.
Gimdos dugno aukščio matavimas yra svarbus rodiklis, leidžiantis spręsti apie vaisiaus augimą. Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Nuo 18-20 nėštumo savaitės jis matuojamas per kiekvieną apsilankymą. Metodika apima atstumo matavimą nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto iki gimdos dugno. Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą: greitas kilimas gali reikšti daugiavaisį nėštumą, polihidramnioną, didelį vaisių ar gimdos naviką; per lėtas kilimas - sulėtėjusį vaisiaus augimą, oligohidramnioną ar žuvusį vaisių. Nustačius patologinę kreivę, atliekamas ultragarsinis tyrimas. 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos, 24-ąją - siekia bambą, 28-ąją - esti per du pirštus virš jos. 36-ąją nėštumo savaitę jis siekia krūtinkaulio kardinę ataugą. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį.
Trečiasis trimestras (28-40 savaičių)
Trečiasis trimestras prasideda nuo 28 savaitės ir tęsiasi iki gimdymo. Vaisius toliau auga ir bręsta. Motina gali patirti fizinį diskomfortą: nugaros skausmus, miego problemas, padažnėjusį šlapinimąsi. Gimdymo artėjimas gali sukelti emocinį nerimą ir jaudulį. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Vaisiaus judesių dažnis ir pobūdis atspindi jo būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Reti, silpni judesiai ar jų išnykimas dažniausiai rodo patologinę būklę, vaisiaus hipoksiją. Nuo 30-osios savaitės galima skaičiuoti vaisiaus judesius: gulint ant šono, skaičiuojami visi judesiai per 30 min. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 valandos. Jei ir tada būna mažiau nei 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.
Nėštumo požymiai ir simptomai
Nėštumo požymiai gali skirtis kiekvienai moteriai. Kai kurie simptomai gali pasireikšti jau pirmosiomis savaitėmis po apvaisinimo, kiti - vėliau arba būti mažiau pastebimi. Pagrindiniai nėštumo požymiai yra:
- Vėluojančios menstruacijos.
- Krūtų jautrumas ir patinimas.
- Pykinimas ir vėmimas (dažnai vadinamas "ryto ligomis", bet gali pasireikšti bet kuriuo paros metu).
- Pasikeitę maisto norai arba atsiradusi neapykanta tam tikram maistui.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas - šie pojūčiai gali būti susiję su padidėjusiu progesterono lygiu.
- Nuotaikų svyravimai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymiai. Todėl, įtarus nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją.
Hormoninė diagnostika
Nėštumo metu placenta ir vaisius gamina specifinius hormonus, kurie svarbūs jo eigai ir vystymuisi.
- Chorioninis gonadotropinas (hCG): pradedamas gaminti po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Jo didžiausia koncentracija kraujyje pasiekiama apie 60-ąją nėštumo dieną. Ankstyvieji nėštumo testai pagrįsti šio hormono nustatymu šlapime.
- PAPP-A (su nėštumu susijęs plazmos proteinas A): sintetina trofoblastas, aptinkamas motinos serume nuo 28-os pastojimo dienos. Maža jo koncentracija gali rodyti vaisiaus anomalijas.
- Estrogenai: gaminami placentoje ir vaisiaus antinksčiuose. Jie svarbūs gimdos augimui, gimdos kaklelio minkštėjimui ir pieno liaukų vystymuisi.
- Progesteronas: gaminamas placentoje, jo kiekis didėja iki 32-os savaitės. Svarbus kiaušinėlio implantacijai, mažina gimdos tonusą, skatina gimdos augimą.
- Alfa fetoproteinas (AFP): gaminamas vaisiaus kepenyse ir virškinimo trakte. Jo koncentracija motinos kraujyje didėja iki 32-os nėštumo savaitės. Padidėjusi koncentracija gali rodyti vaisiaus raidos ydas.
Dvigubas testas (hCG ir PAPP-A) atliekamas 11-13 savaitę, o trigubas testas (hCG, estriolis, AFP) - 14-21 savaitę. Šie tyrimai padeda atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus anomalijoms.
Nėštumo priežiūra
Sveika nėštumo priežiūra yra itin svarbi. Ji apima reguliarius apsilankymus pas gydytoją, subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, pakankamą poilsį ir kenksmingų medžiagų vengimą.
Reguliarūs sveikatos patikrinimai
Svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą visą nėštumo laikotarpį. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, pakanka 6-7 vizitų. Pirmasis apsilankymas rekomenduojamas 6-9 nėštumo savaitę. Jo metu gydytojas patvirtina nėštumą, įvertina jo trukmę ir vietą (ar nėštumas negimdinis). Jei moteris yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmasis vizitas planuojamas 6 savaičių, praėjus 2 savaitėms po mėnesinių. Iki 12 nėštumo savaitės atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV.
Mityba ir folinė rūgštis
Sveika ir subalansuota mityba yra būtina. Nėščiosios turėtų vartoti daugiau baltymų, kalcio, geležies ir folio rūgšties. Jei moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti - kasdien gerti po 400 mcg, kad apsaugotų vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos, žuvies, pieno produktų. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ar riboti maisto kiekio. Taip pat nereikėtų "valgyti už du", nes tai gali lemti per didelį svorio priaugimą. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių, geriausia - vandens.
Siekiant apsisaugoti nuo infekcijų, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, nepasterizuoto pieno produktų.
Fizinis aktyvumas
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų, pasiruošti gimdymui, pagerinti miego kokybę ir energijos lygį. Naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama vengti pratimų, apimančių gulėjimą ant nugaros. Svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Poilsis ir atsipalaidavimas
Nuovargis yra dažnas nėštumo simptomas. Svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Rekomenduojama stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti. Nepatartina žiūrėti nemalonių laidų ar filmų. Svarbu pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu ir gaivu.
Vaisiaus širdies auskultacija
Nuo 18-20 nėštumo savaitės vaisiaus širdies veikla vertinama akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu. Normalus vaisiaus širdies ritmas yra 110-115 susitraukimų per minutę (spm). Tachikardija (dažnesnis nei 150 spm) ar bradikardija (retesnis nei 110 spm) gali rodyti nepatenkinamą vaisiaus būklę.
Akušerinė echoskopija
Ultragarsinis tyrimas yra svarbus vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Lietuvoje ultragarsinė patikra dažniausiai atliekama 18-20 savaitę. Pirmojo trimestro metu (16-20 savaitės) nustatoma nėštumo lokalizacija, laikas, raida, apsigimimai, gimdos ir kiaušidžių navikai. Antroje nėštumo pusėje (32-34 savaitės) vertinama vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas, biometrija, svoris, placentos būklė, vaisiaus vandenų tūris, apsigimimai, augimo sutrikimai.
Galimos nėštumo komplikacijos
Nors nėštumas dažniausiai praeina sklandžiai, kartais gali kilti komplikacijų. Svarbu žinoti apie jas ir laiku kreiptis į gydytoją.
- Gestacinis diabetas: padidėjusi cukraus koncentracija kraujyje nėštumo metu.
- Preeklampsija: būklė, pasireiškianti aukštu kraujo spaudimu ir baltymu šlapime, dažniausiai po 20 nėštumo savaičių. Simptomai gali būti galvos skausmas, tinimai, pykinimas.
- Anemija: per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis.
- Placentos previa: placenta uždengia gimdos kaklelį, gali sukelti kraujavimą.
- Kraujavimas nėštumo metu: bet koks kraujavimas nėštumo metu, ypač nuo antrojo trimestro, reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Gimdymo komplikacijos: svarbu stebėti gimdos susitraukimus, vaisiaus judesius ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei kyla abejonių dėl vaisiaus būklės ar prasideda gimdymas.
Visais atvejais, pastebėjus neįprastus ar nerimą keliančius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar akušerį.
Nėštumas - tai nuostabus ir atsakingas laikotarpis. Svarbu rūpintis savo sveikata, sekti gydytojų rekomendacijas ir mėgautis šiuo ypatingu laukimo metu.
tags: #nestumas #tai #fiziologine #bukle
