Kraujo spaudimas yra gyvybiškai svarbus rodiklis, atspindintis širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Optimalus kraujo spaudimas suaugusiam žmogui yra apie 120/80 mmHg. Nėštumo metu kraujo spaudimas gali kisti, o padidėjęs kraujo spaudimas gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, dėl kurių nėštumo metu gali padidėti kraujo spaudimas, ir veiksmingus gydymo būdus.
Kraujo spaudimo svarba organizmui
Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Jis yra būtinas, kad kraujas pasiektų visus organus ir audinius, aprūpintų juos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Kraujo spaudimas nuolat kinta priklausomai nuo fizinės veiklos, emocijų ir kitų veiksnių.
Normalus ir žemas kraujo spaudimas
Įprastai kraujo spaudimas turėtų siekti 120/80 mmHg. Žemas kraujo spaudimas (hipotonija) nustatomas, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60 mmHg. Žemas kraujo spaudimas ne visada yra problema, ypač jei žmogus jaučiasi gerai. Tačiau staigus kraujo spaudimo sumažėjimas gali būti pavojingas ir reikalauti medicininės pagalbos.
Žemo kraujo spaudimo simptomai ir priemonės
Žemo kraujo spaudimo simptomai gali būti galvos svaigimas, alpimas, energijos stoka. Norint pakelti kraujo spaudimą, rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, valgyti sūresnį maistą, gerti kavos ar stiprios žaliosios arbatos. Jei žemas kraujo spaudimas kartojasi nuolat, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis.
Kraujo spaudimo pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo pradžioje dėl padidėjusio progesterono kiekio kraujyje kraujospūdis paprastai sumažėja. Tačiau antroje nėštumo pusėje kraujo spaudimas gali vėl pakilti. Jei nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja, gali būti didesnė tolimesnio AKS padidėjimo rizika nėštumo metu.
Nėštumo metu kinta hemodinamika: didėja kraujo plazmos, eritrocitų kiekis, bendrasis kraujo tūris, dažnėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, sistolinis kraujo spaudimas bei kraujagyslių pasipriešinimas.
Yra moterų, kurioms pirmaisiais nėštumo mėnesiais kraujo spaudimas lieka toks pat arba net nukrinta. Tada jos jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, greitai pavargsta. Kai kurioms spaudimas šiek tiek nukritęs būna net iki 20 savaitės. Per mažas kraujospūdis pavojaus nekelia, jis tik slopina.
Tačiau jeigu nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja ir lieka normalus, didesnė arterinio kraujospūdžio padidėjimo vėlesniu nėštumo laikotarpiu rizika. Šiuo atveju moterims pas ginekologą tenka lankytis dažniau, atidžiau stebima jų sveikatos būklė.
Dažnai kartojama, kad nėštumas nėra liga. Tai tiesa, tačiau krūvis moters organizmui nėštumo metu tenka išties nemenkas. Reta nėščioji nežino, kas yra rėmens graužimas, įvairūs skausmeliai, dusulys, nemiga ir t.t. Kita vertus, net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos ne visada galima numoti ranka. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti kraujospūdžio padidėjimas.
Nėštumo pradžioje labai padidėja progesterono kiekis kraujyje. Šis hormonas turi įtakos kraujagyslėms ir kraujospūdžiui, t.y. atpalaiduoja smulkiųjų arterijų lygiuosius raumenis. Dėl to arterijos tarsi netenka savo tonuso, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas - sumažėja. Per pirmąsias 24 nėštumo savaites arterinis kraujospūdis paprastai sumažėja apie 10 mmHg ir iki nėštumo pabaigos pasiekia tokį lygį, koks buvo iki nėštumo.
Jei nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja, nors ir lieka normalus, gali būti didesnė tolimesnio AKS padidėjimo rizika nėštumo metu. Tokioms nėščiosioms reikėtų atidžiau sekti kraujospūdį.
Aukšto kraujo spaudimo simptomai ir priemonės
Dažniausi aukšto kraujospūdžio simptomai: galvos svaigimas bei neretai skausmas, spaudimas pakaušyje ar smilkiniuose, dažnas šlapinimasis. Nėštumo metu moters organizmas patiria didelių pokyčių, įskaitant kraujo spaudimo svyravimus. Padidėjęs kraujo spaudimas nėštumo metu gali būti pavojingas ir reikalauti nuolatinės medicininės priežiūros.
Kada kraujospūdį reikia gydyti vaistais?
Dauguma gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai AKS siekia 140/90 mmHg. Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti vaistais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo.
Rekomenduojamos kraujospūdžio reikšmės, kurioms esant reikėtų pradėti gydyti vaistais, nėra vienodos, tačiau daugelis gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai AKS siekia 140/90 mmHg. Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti vaistais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo.
Padidėjusio kraujospūdžio pavojai nėštumo metu
Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, gimdos kraujagyslės būna spazmuotos, todėl vaikutis nepakankamai aprūpinamas deguonimi ir jam reikalingomis maisto medžiagomis, dėl to gali sulėtėti jo vystymasis. Aukštas kraujospūdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo riziką.
Jeigu moters kraujo spaudimas yra nuolat aukštas (t.y. didesnis nei 140/90 mmHg) ir nenukrenta poilsio metu, tai gali reikšti nėščiųjų hipertenziją. Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Preeklampsija ir eklampsija
Preeklampsija - tai būklė, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis, baltymas šlapime ir patinimai. Ji dažniausiai pasireiškia po 30 nėštumo savaitės. Preeklampsija gali progresuoti į eklampsiją, kuriai būdingi traukuliai ir koma.
Preeklampsija yra būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje.
Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema.
Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklampsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai. Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė - eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma.
Eklampsija pavojinga tiek mamos, tiek vaikelio gyvybei.
Preeklampsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą.
Didesnė rizika preeklampsijai išsivystyti yra, jei nėščioji turi antsvorio, aukštą kraujospūdį, yra jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 40, laukiasi pirmą kartą arba nuo paskutinio nėštumo praėjo daugiau nei dešimt metų, jei praeito nėštumo metu buvo pasireiškusi preeklampsija, taip pat jei laukiamasi dvynukų/trynukų.
Dažniausiai preeklampsija pasireiškia po 30 nėštumo savaitės ir, žinoma, ne kiekvienai moteriai.
Preeklampsijos simptomai
Patys pirmieji preeklampsijos požymiai - aukštas kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir baltymas šlapime. Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Apžiūrų metu gydytojas gali pastebėti ir sulėtėjusį vaisiaus augimą.
Preeklampsijos gydymas
Preeklampsija yra gydoma ligoninėje. Gydymo tikslas - suvaldyti kraujospūdį ir užtikrinti motinos ir vaisiaus saugumą. Preeklampsijos atveju rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę. Jei gimdymas neprasideda natūraliai, paprastai jis būna skatinamas. Svarbiausia yra tinkama nėštumo priežiūra, nėščiosios ir vaisiaus būklės stebėjimas.
Kaip sumažinti padidėjusio kraujospūdžio riziką nėštumo metu?
Nors vakcinos, 100 procentų apsaugančios nuo kraujospūdžio padidėjimo, dar niekas nesukūrė, nėščiosios gali sumažinti arterinio kraujospūdžio padidėjimo riziką.
Mityba ir gyvenimo būdas
Visų pirma reikia vengti per didelio kūno masės padidėjimo. O štai sumažinto druskos kiekio dieta (tai dažnai rekomenduojama kiekvienam „eiliniam“ žmogui) šį kartą netinka. Paaiškinsiu, kodėl: nėštumo metu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu gausime per mažai elektrolitų, taip pat ir natrio, kurio pagrindinis šaltinis - druska, organizmas patirs jų stoką. Taigi šis punktas, norint sumažinti kraujospūdį nėščiai moteriai (I ir II trimestrą), turi kiek kitą reikšmę nei visiems kitiems.
Valgykite nesūriai, bet visiškai prėsko maisto taip pat nereikia. Ilgiau pamiegokite, gerai išsiilsėkite, jei įmanoma, miegokite pietų miego. Kuo mažiau gerkite ir rūkykite. Dažnai kartojama, kad nėštumas nėra liga, tačiau krūvis moters organizmui nėštumo metu tenka išties nemenkas.
Žinoma, reikia laikytis darbo ir poilsio režimo, nevartoti alkoholio, nerūkyti, nebūti užterštose vietose, vengti nervinių sukrėtimų, nepervargti, pakankamai pailsėti ir išsimiegoti.
Aspirino ir kalcio papildai
Moterims, kurioms yra padidėjusi aukšto kraujospūdžio rizika, gali būti tikslinga vartoti mažas aspirino dozes. Tačiau aspirino nėštumo metu gali paskirti tik gydytojas. Aspirinas mažina kraujo krešėjimą ir, esant tam tikroms būklėms, gali būti pavojingas.
Kalcio papildai mažina kraujospūdžio padidėjimo tikimybę nėštumo metu. Šis metodas gali būti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turinčių maisto produktų arba yra padidėjusi nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika. Tačiau nerekomenduojama vartoti kalcio papildų nepasitarus su gydytoju. Kalcio papildų dozės viršijimas gali sumažinti vaikelio kaulinių siūlių paslankumą, o tai gresia papildomais rūpesčiais gimdymo metu.
Kitos nėštumo metu pasitaikančios hipertenzinės būklės
Be preeklampsijos ir eklampsijos, nėštumo metu gali pasitaikyti ir kitų hipertenzinių būklių:
- Nėščiųjų proteinurija.
- Nėščiųjų hipertenzija ir proteinurija.
- Lėtinė (pirminė ar antrinė) hipertenzija.
- Lėtinė hipertenzija komplikuota preeklampsija.
Kraujospūdžio matavimas ir stebėjimas
Nėštumo metu labai svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti savo savijautą. Jei kraujospūdis yra aukštesnis nei 140/90 mmHg, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Norint, kad duomenys būtų tikslūs, negalima matuoti kraujospūdžio susijaudinus ar streso metu, taip pat po fizinio krūvio. Mažiausiai pusvalandį iki matavimo negalima gerti kavos, alkoholio ar rūkyti. Matavimo metu reikia atsisėsti patogiai, tiesia nugara, pilnomis pėdomis atsiremti į grindis. Jokiu būdu negalima laikyti kojų sukryžiavus ar sukėlus vieną ant kitos. Manžetę ant žasto reikia uždėti 2-3 cm aukščiau nei rankos linkis, žastas turi būti širdies lygmenyje.
Per dieną kraujospūdis keičiasi, priklausomai nuo to, ką valgėte, gėrėte, ar sušalote, sušilote, judėjote, gulėjote, susinervinote, pavargote. Matuojant kraujospūdį abiejose rankose jis bus nevienodas. Dažniau matuokitės kraujo spaudimą.
Ką daryti, jei kraujospūdis padidėjęs?
Jei kraujospūdis padidėjęs, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas paskirs vaistus, mažinančius kraujospūdį, ir stebės motinos ir vaisiaus būklę.
Jei nustatomas ne tik aukštas kraujo spaudimas, bet ir baltymas šlapime, t.y. Preeklampsija, moteris gydoma ligoninėje. Jei kraujo spaudimas yra pakilęs tik šiek tiek, moters ir vaisiaus būklė yra normali, skiriamas nemedikamentinis gydymas, t.y. rekomenduojama daugiau ilsėtis, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai vandens, kartais apribojamas druskos suvartojimas. Jeigu spaudimas yra pakilęs daugiau, jis nenukrenta daugiau ilsintis, moters ir/arba vaisiaus būklė kelia nerimą, taikomas medikamentinis gydymas.
Kaip teisingai matuotis kraujo spaudimą?
Kraujospūdis po gimdymo
Dažniausiai po gimdymo motinos kraujospūdis sumažėja ir tampa normalus, t.y. toks, kol buvo iki gimdymo (su sąlyga, kad iki nėštumo jis buvo normalus, t.y. Kai skauda galvą ar nugarą, kyla temperatūra ar kamuoja kosulys, savo būsenas galime aiškiai įvardyti ir išgerti reikalingą tabletę. Kalbant apie kraujospūdį, tokie konkretūs būti negalime. Tai tarsi neapčiuopiama būsena, bet nuo jos daug kas priklauso.
Dažniausiai po gimdymo motinos kraujo spaudimas sumažėja ir tampa normalus, t.y. toks, kol buvo iki gimdymo (su sąlyga, kad iki nėštumo jis buvo normalus, t.y. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu.
tags: #nestumas #pakiles #kraujosudis
